“Ekatma Pančakam – Penki posmai apie Atmaną“

Šri Ramana Maharši

Pastaba. Tai vienos paskutinių Bhagavano Šri Ramana Maharši sukurtų eilių. Kūrinys parašytas 1947 vasario mėnesį telugu kalba. Vėliau pats Bhagavanas išvertė šį tekstą į tamilų kalbą. Kadangi vienas iš Šri Šankaračarijos tekstų vadinasi „Atma Pančakam“, šis buvo pavadintas „Ekatma Pančakam“.

1. Atmaną užmiršęs, manantis klaidingai, jog fizinis kūnas ir yra jis pats, per nesuskaičiuojamus gimimus praeinantis, lyg tas yra, kurs po pasaulį sapnuose klajoja. Taip, Atmano Suvokimas atsibudimą nuo klajonių sapnuose primins.

2. Klausiantis savęs: „Kas aš?“ ir „Kur aš?“, visą laiką egzistuodamas kaip Esatis (Atmanas), lyg apgirtusio spėlionės, vis klausiant, kas jis toks ir kur jis.

 3. Todėl iš tikro kūnas Atmane yra, (žmogus) bemanantis, kad tai Atmanas slypi bejausmio kūno viduje, panašus į tą, bemanantį, jog ekrano medžiaga, kurioje vaizdas atsispindi,  į tą vaizdą patalpinta.

4. Ar egzistuoja atskirai papuošalas nuo aukso, iš kurio jis  padarytas? Kur kūnas, nuo Atmano atskirtas? Manantis, kūnas aš esu  - nežinojime paskendęs. Tas, suvokiantis save kaip Atmaną, yra Nušvitęs,  Esatį (Save) Suvokęs.

 5. Amžina yra tik Esatis (Atmanas), Realybė tai vienintelė, tikra ir amžina. Net tada, kai pirmasis mokytojas senovės, - Dakšinamurtis*, - atvėrė Tai Absoliučios Tylos gražiausiąja kalba, kas dar galėtų žodžiais Tai išreikšti?

Vertė R.G.

*Dakšinamurtis (Šambū) – Viešpaties inkarnacija, apsireiškusi kaip pirmasis Guru ir mokęs tyla keturis išminčius – Sanaką, Sanandaną, Sanataną ir Sanatkumarą. Šri Ramana Maharši sakydavo, kad paskutinieji trys yra trys Dieviškosios malonės etapai: pirmasis yra Dievas, antrasis Guru ir paskutinis Tikroji Esatis (tikrasis Aš).