Šios M.Morino knygos ištraukos galėtų būti įdomios įvairių krypčių dvasiniams ieškotojams, Pirmiausia tam, jog suprasti: įžvalgos, žinomos Rytuose, yra pažintos ir Vakaruose. Tik neramus protas bando brėžti skiriamąsias linijas tarp teisiųjų ir neteisiųjų, tarp Rytų ir Vakarų… Esame vienos, didelės ir plačios dvasinės tradicijos auklėtiniai. Pasirenkame kelią, o gal kelias pasirenka mus…
Straipsnis apie tai, jog mes patys atsakingi už savo poelgius. Apie ligų priežastis – kur priežastis, o kur pasekmė? Dvasinės praktikos moko savarankiškumo. Niekas sprendimų už mus pačius priimti negali. Būkime budrūs. Viskas mumyse, mes kuriame savo aplinką (rusų kalba).
Vedanta – tai daugiau nei filosofija ar tikėjimas. Tai išbaigta pasaulėžiūrinė sistema, grįsta praktiniu patyrimu. Tačiau įprastam menkai pasiruošiusiam protui ji gali būti sunkiai suvokiama.
Nuolat papildomas išminčių citatų skyrelis.
aa no bhadraah kratavo yantu vishvatah/ tegu kilnios mintys ateina mums iš visų krypčių.
Rigveda
Psichoterapeuto Olego Lapino straipsnis apie meditaciją.
Šiais laikais daug kas medituoja arba bent yra girdėjęs apie meditacijas. Lietuvoje populiariausių meditacinių praktikų tarpe yra joga, taiči, aktyvios Ošo meditacijos. Kuo gi skiriasi šios meditacijų rūšys?
Meditacijos dažniausiai apibūdinamos negatyviai, t.y. sakoma, kad tai nėra įsigilinimas į mintis, nėra hipnozė ir nėra religinis garbinimas. O apibūdinti meditaciją protingai dažniausiai trukdo faktas, jog meditacija nėra protas. Tačiau labiausiai ji panaši į nesuinteresuotą savo proto stebėjimą. Artimiausias palyginimas – nemokantys kalbėti kūdikiai, kurie išsidrėbę vežimėliuose smalsiai spokso į aplinkinį pasaulį. Skaityti toliau
Kartais svarbu tiesiog sustoti. Nustoti medituoti, kažką daryti, praktikuoti, nes vadinamoji „sadhanos“ (dvasinių pratybų) karuselė mus įsuka ir mes – atseit - būtinai turime nuolat medituoti, daryti asanas, būtinai kažką daryti, veikti. Žinoma, toks receptas tinka daugeliui žmonių, ypač kelio pradžioje. Tačiau šis nuolatinis veikimas įtraukia žmogų, daro jį nesąmoningu. galėtų padėti pertraukos. Pusiausvyra tarp veikimo ir „neveikimo“ yra tiesiog BŪTI. Dominuojant radžo gunai (aktyvumas) protas vis siekia judėti, nuolat keisti padėtis, vyksta nuolatinės jo pasikeitimai ir persikeitimai. O Esmė kartais kažkur pasimeta. Skaityti toliau