Mokytojai kalba
- Mokytojau, kaip surėdytas šis mūsų gyvenimas?
- Nėra jokio gyvenimo, sūnau mano, nėra…
Šis sąmonės taškas arba fokusas, kuriuo esi tu, nėra joks „gyvenimas“. Yra sąmonė Tat Tvam Asi. Tai tu esi. TAI ir yra gyvenimo esmė, jo kvintesencija, pradžia ir pabaiga, Alfa ir Omega. Daugiau nieko nėra ir nereikia.
Visa kita kinta, mainosi, yra sukurta džiaugsmui ir liūdesiui. Pasimėgavimui ir atmetimui. Kam tau visa tai? Nori pavadinti tai gyvenimu? Vadink kaip nori. Amžinas atsikartojimas, besikeičiantys ciklai. Proto aikštelės tobulėjimui. Tai ne tavo gyvenimas. Tu čia esi ir tavęs čia nėra. Štai tokia paprasta išmintis. Tu žinai, ką tai reiškia.
Tai, kas lieka atmetus viską - tai, ko negalima atmesti. Štai ir visas Gyvenimas.
Apsivalyk, sūnau, Suvok per save. Tada neliks klausimų. Tat Tvam Asi. Tai Tu Esi. Ir tik TAI. Daugiau nieko čia nėra.
Tavo K.H.
- Kam reikalingas tobulėjimas? Juk mes galėjome gimti tobuli?
- Mes ir esame tobuli, tik to nežinome.
Buvo neišvengiamybė nukristi čia (į materiją visais lygmenimis-rg). Susidarė tokia situacija. Toks žaidimas – kilti į viršų. Net ne žaidimas. Sąmonė kitaip negali realizuotis. Ne tik čia, bet ir visur, visuose lygmenyse. Jų tūkstančiai. Ši Visata plečiasi, tačiau ir tai iliuzija. Vyksta procesai tam tikrų koordinačių sistemų atžvilgiu. Kaip apibūdinti sąmonės kritimą? Per EPB (J.Blavatskaja- rg) bandžiau, bet žodžiai neimlūs. Tai nei prizas, nei nelaimė. Nes visa AŠ ESU. Ir Džiaugiuosi ir Kenčiu. Ir asmeniškai ir neasmeniškai. Visa – tai Aš. Kad pasakyti – Visa tai Aš – reikėjo nukristi žemyn. Kad atsirastų pirminė mintis-idėja. Tai Logos‘as.
Kai buvo tyla – nieko nebuvo, net suvokimo Aš Esu. Paskui įvyko pirmas judesys ir jis buvo neišvengiamas. Kodėl? Ten dar nebuvo jokių ”kodėl“. Nebuvo, kas paklausia. Kai atsirado Išvara – atsirado Aš Esu esatis. Pagaliau dvasia pavirto į materiją. Susikūrė matomi ir nematomi jums pasauliai. Mineralai ir kita, paskui augmenija, gyvūnai ir pagaliau žmonės. Tai augimas, evoliucija. Viskas neišvengiama. Galima sakyti, džiaugsminga. Ir nieko asmeniško! Tiesiog vyksmas. Taip ir priimk. Viską. Jei nebūtų kritimo, būtų tik Brahmanas – amžina netrikdoma pusiausvyra. Begalybė, kuri tokia nėra. Nėra su kuo lygint. Kaip begalybė gali žinoti, kad tokia yra? Tai sąvokos „už proto“. Protas atsirado vėliau, kaip instrumentas kilimui … lyg liftas į dangų.
Kodėl pusiausvyra buvo sutrikdyta? Tokia buvo Valia! Tai vyksta cikliškai. Bet vis kitaip. Viskas baigiasi pralaya.
- O kas bus toliau?
- Pabaiga dar toli. Viskas tęsiasi. Milijardai metų šiame pasaulyje jau praėjo ir dar praeis. Minėjau apie laiko ribas. Pas mus to nėra, tiksliau, jis (laikas-rg) ne toks. Mes jį sukuriame savo sąmonėje. Ar galima kitaip? Šiek tiek galima. Šiek tiek kitaip (kalba apie visuotinį vyksmą-rg). Bet dėsnis nepermaldaujamas. Ir nėra reikalo kažką keisti. Viskas tobula. Tobulas vyksmas. Kuriam mes suteikiame spalvas. Savo klaidomis ir sprendimais išryškiname būtį. Žaidimas (zabavno).
Yra vietų, kur galima pailsėti. Bet ilsintis evoliucija nevyksta. Tik darbuose. Suvoktuose ir nelabai suvoktuose. Kartais mes prisiimame (pareigą, darbą-rg) suvokti už jus. Bet tik kartais, esant aplinkybėms.
Didysis Sprogimas, kaip jūs jį vadinate, gimė iš taško, arba begalybės. Atsirado užbaigtumas. Erdvėlaikis. Kaip kitaip pamatytume saulės šviesą. Ar ne gražiai, tobulai atlikta? Tiek tereikia žinoti. Džiaukis Buvimu.
Visa kita bus pridėta. Tai nepriklauso nuo Valios. Taip veikia Dėsnis, kuris ir yra Valia pats. Objektyviai – subjektyvi Valia. Tokia programa, pagal jūsų programistus (kalbant-rg). Gyvenanti programa. Ir tu programa. Bet sąmonės fokusas - dar kažkas daugiau. Tai Dievo Kibirkštis, tapusi kūnu ir dvasia.
Klausimas „kodėl?“ nužudo suvokimą. Išmesk „kodėl“ į šiukšlyną. Buvimas nėra „kodėl“. Jis tiesiog yra, kaip tylus džiaugsmas. Jokių „kodėl“. Nėra kam užduoti, nėra kam atsakyti. Taip buvo pradžioje ir į tai visa sugrįš vėliau.
Prajausti tai, reiškia būti laimingam čia ir dabar. Ir tik tada galima efektyviai atlikti savo darbus, savo kuklią paskirtį šioje žemėje.
Tebūnie OM visada. Omkaras (Aumuo) kalbėjo su tavimi.