Mano broliai, siekiantieji Žinojimo,

 

Vedu jus, padėdamas pamatyti

Minties ir Žodžio jėgą.

Vedu Jus, padėdamas atskirti

Proto žinias nuo tikrojo Žinojimo.

 

Vedu Jus, skatindamas Tikėti,

Nes tik Tikėjimas atveria Tikrąjį Žinojimą.

 

Vedu Jus atskleisdamas,

Kaip mažas upeliukas, įtekėdamas tai į vieną upę,

Tai virsdamas jau kita, galiausiai įsilieja

Į didelius vandenis.

 

Lygiai taip pat bet kuri religija ar tikėjimo kryptis

Turi tekėti,

Vis įsiliedama į platesnius vandenis tol,

Kol netampa Tikėjimu,

Į kurį suteka visos upės.

 

Vedu į Žinojimą.

Tik nemanykite, kad rasite jį knygose

Ar mokslo teiginiuose.

Ten jis yra, tačiau tai ne tas Žinojimas,

Į kurį vedu.

 

Mano Žinojimas ateina iš Išminties. Mes visi tik

Tos Išminties dalys, o visa ji yra tame,

Iš kurio viskas gimė.

 

Nemėgstu tuščiažodžiavimo ir

Lingvistinių įmantrybių.

Išmintis niekada nebuvo įmantri,

Tačiau ji sunkiai prieinama,

Nes jai reikia subręsti.

 

Todėl aš brandinu išmintį,

Kaip brandinu visus tuos, kurių kelias –

Siekti jos tam, kad pasidalytų su tais, kuriems jos trūksta.

 

Išmintis neatsiejama nuo Tikėjimo.

Todėl pirmiausia derinu savo mokinių širdyse

Tikėjimo stygas.

 

Vangūs ir užsispyrę abejojantieji nepraeis.

Tyrinėjančių ir suprantančių laukiu.

 

Tada derinu jų supratimą, dailinu jį

Lyg dailyraštį, kad iš jo imtų gimti suvokimas.

 

Tik suvokimo impulsai artina Išmintį.

Tik jie ją išgrynina ir padeda atskirti.

 

Mano mokiniai grynina ir šlifuoja savo protą,

Kad galėtų paaukoti jį Išminčiai.

Jie aukoja jį, nes TIKI.

 

Tik tokie gali įžiebti Tikėjimą kitiems.

Be Tikėjimo nebūtų didvyrių ir herojų,

Kuriais jūs žavitės.

 

Tai kas iš jūsų sieks juo būti?

Kas iš jūsų aukosis vardan Tikėjimo įžiebtos Idėjos?

Kas nepabūgs pranešti pasauliui to,

Ko jis dar nežino?

 

 

Esu Kuthumis

Astrėja “Septyni spinduliai ir jų valdovai”