Praktika yra tokia – nieko nedaryti. Visi mes nešamės neįsivaizuojamą kiekį skausmo, labia seno skausmo. Tai truko tūkstančus ir tūkstančius metų, kai sąlygos jus įtakojo. Milijonai idėjų, kurios užvėrė jūsų širdis. Kaip jūs turite būti, ką jūs turite daryti tam, kad kažkas būtų laimingas – jūsų šeima, tėvai, visuomenė, pagaliau kad Dievas būtų laimingas. Tai remiasi įvaizdžiu, kad jūs turite sėdėti taip, daryti taip. Ir tuomet jūs, jūsų tikrasis Aš, nebegali reikštis laisvai per šį kūną ir būti tuo, kuo iš tikrųjų yra.










