Paramhansos Joganandos malda
Paramhansos Joganandos parašyta poema – malda „Dieve! Dieve! Dieve!“ iš 1929 metais jo išleistos maldų knygos „Amžinybės šnabždesiai“.
Iš snaudulio gelmių,
Spiraliniais laiptais budrumo link pakildamas,
Šnabždu:
Dieve! Dieve! Dieve!
Tu – maistas, ir kada atsigavėjęs,
Nuo naktinio su Tavimi išsiskyrimo,
Ragauju Tave ir sakau be žodžių:
Dieve! Dieve! Dieve!
Kur eičiau kur bebūčiau,
Žibintas mano proto, visuomet nukreiptas į Tave;
Veiklos kovos triukšmingame gausme
Tylusis mano karo šauksmas visados:
Dieve! Dieve! Dieve!
Išbandymų vėtrų bekaukiant audroms,
Ir rūpesčiams puolant mane,
Skandinu jų šauksmą, giedodamas garsiai:
Dieve! Dieve! Dieve!
Kai mano protas išaudžia svajas
Siūlais atminties,
Toje stebuklų drobėje randu raštus:
Dieve! Dieve! Dieve!
Naktį kiekvieną, įmigus giliai,
Ramybė manoji sapnuoja ir šaukia:
Džiaugsmo! Džiaugsmo! Džiaugsmo!
Ir mano džiaugsmas ateina, giedodamas amžiams:
Dieve! Dieve! Dieve!
Būdraudama ir valgydama, dirbdama, svajodama ir mieguose,
Tarnaudama ir medituodama, giedodama ir dieviškai mylėdama,
Manoji siela nuolatos niūnuoja niekieno negirdima:
Dieve! Dieve! Dieve!
Paramhansa Jogananda
Agnės Marijos nuotr.