Pateikiame atnaujintą straipsnį apie keturis jogos kelius. Kiek jų yra iš tikrųjų? Keturi ar vienas? O gal mes tik sapnuojame, kad einame keliu? Visi jau seniai esame TEN? …

Tiesa yra šalis be kelių.

Džiddu Krišnamurti

Klasikinėse jogos koncepcijose yra kalbama apie keturis jogos kelius. Tai Veiksmo arba karma joga,  Atsidavimo arba bhakti joga, Žinojimo arba džnana joga ir Proto valdymo arba radža joga. Tai klasikinis jogos konceptas. Tačiau tai vis protinės konstrukcijos. Vienas žmogus ir keturi keliai. Kiekvienas žmogus eina savo keliu ir nori nenori šis kelias yra vienas, kaip bepasuktum. Visa kita - įvairios koncepcijos, sukurtos, matyt, tam, kad palengvinti suvokimą.

Ir, žinoma, palengvindamos formalų suvokimą protu jos gali nuvesti nuo tikrosios esmės - vieno nedalomo jogos kelio. Kelias vienas, žmogus neturi keturių kūnų ir keturių protų (bent jau šiame pasaulyje), kad jam galėtų egzistuoti keturi jogos keliai. Ir tuo pačiu, jie yra. Pasiaiškinkime.

Visatoje prieštaravimų nėra. Tai, kas atrodo prieštaravimu, yra tik nepakankamas žinojimas. Dvasinis kelias nėra vienalytis, jis susideda iš etapų. Ir žmonės yra skirtinguose etapuose, įvairiuose suvokimo lygmenyse. Kiekvienas gali suprasti, tiek, kiek šiandien išgali. Galima sakyti, kiek yra nusipelnęs. Todėl yra daug skirtingų metodų, praktikų, kurios daugiausia tinka vienamam ar kitam etapui.

Suvokimo pavyzdžiu galėtų būti stabų garbinimas: jei už stabo matai Absoliutą, Gyvajį Dievą, tada stabai (Dievo atvaizdai) pasitarnauja kaip koncentracijos objektai gilesniam suvokimui ir išėjimui už proto. Jei už stabų daugiau nieko nėra - tada tampi tiesiog stabmeldžiu. Nesvarbu, kokiam dievui meldiesi.

Taip ir su jogos keliais. Koncepcijų gali būti įvairių. Galima pribraižyti kiek tik nori jogos kelių, tačiau jei už jų nematysime Vieno Kelio - patekome į susikurtų proto koncepcijų spastus. Tačiau ir tai ne viskas. Nes pasaulis yra sudėtinga, daugialypė struktūra. Vidine savo esme jis yra nejudantis, tačiau nuolat juda ir keičiasi, mainosi. Išreikšti Tiesą šiame judėjime ir nebūti vienpusiškiems labai sunku. Pabandykime.

Visas žmogaus gyvenimas yra judesys, veikla, judėjimas - fizinis, mentalinis, astralinis ir t.t. Žmogus, kaip daugiau ar mažiau sąmoninga būtybė, gali suformuluoti vidinį judėjimo Motyvą. Kodėl jis daro, atlieka vieną ar kitą dalyką. Jei motyvas nesavanaudiškas - tai karma joga. Apie tai kalba svamis Šivananda, tik ne visada yra suvokiama, ką jis nori pasakyti. Kiekviena Gyvenimo apraiška yra karma joga. Tiksliau, ji gali tokia būti, jei yra vidinis motyvas. Tai ypač  akcentuotina dvasinio kelio pradžioje: vidinis motyvas apsprendžia veiksmo pobūdį. Kodėl žmogus užsiima joga? Jei motyvas savanaudiškas, tai dar nevisiškai joga. Arba taip vadinama Kairiojo Kelio Joga. Galių joga. Žmogus užsiima kažkuo “dėl savęs” - savos ramybės, sveikatos, grožio, gilesnio suvokimo, išsivadavimo ir t.t. Tai dar nėra visiškai ta joga, apie kurią rašo svamis Šivananda. Gal būt, atlikdamas praktikas toks žmogus išgrynins vidinį Motyvą (pasitarnauti kitiems žmonėms, Tėvynei, pasaulio gerovei, evoliucijai) ir jo veikimas pamažu taps joga. Po kaupimo periodo ateina atidavimo periodas. Bet viskas yra šiek tiek sudėtingiau, nes be teisingo vidinio Motyvo atidavimo etapas gali ir neateiti. Todėl iš pat pradžių yra mokoma dalintis ir atiduoti.

Toks yra dvasinis dėsnis ir jis veikia be išimčių. Galima tik atiduoti. O tada Jėga sprendžia, ko tau reikia pačiam. Viskas vyksta savaime. Indas niekada nebūna tuščias.

Pradžioje visas veikimas pretenduoja būti karma joga. Pabaigoje taip pat, tačiau, keliaujant karma jogos keliu, atsiranda dar kai kas. Švara visais lygmenimis, kuri padeda pasiekti Platesnį Suvokimą.

Kalbėdamas apie karmą jogą, svamis Šivananda sako: ” Jeigu jūs norite tapti tikru karma jogu tikrąja to žodžio prasme, jūs turite visą laiką išlaikyti protą pusiausvyroje, kas bebūtų, visomis sąlygomis ir aplinkybėmis. Tai, be jokios abejonės, yra labai sunku. Bet vis tiek turėsite tai padaryti. Ir tik tada įgausite proto ramybę ir tikrąją nuolatinę laimę.”

Proto pusiausvyra - atrodytų paprastas dalykas, tačiau nedaug yra ją pasiekusių. Neturint to, pasak Šivanandos, negali iš tikro užsiimti net karma joga. Nes nebus tinkamo vidinio motyvo veiklai. Kol nėra pusiausvyros - egi išlieka stiprus bei aktyvus. Ir toliau: ” Tas, kas išlaiko protą pusiausvyroje, yra Džnani’s (Žinantis). Karma joga paruošia protą, kad pasiekti Džnaną (Žinojimą).”, sako Šivananda. Taigi, žmogus, esantis pusiausvyroje pasiekia karmą jogą. Ir tuo pačiu, toks žmogus savaime pasiekia Žinojimą. Taigi, tarp šių nėra jokio skirtumo. Skiriasi tik sąmonės vibracijos (Suvokimo) laipsnis.

Šventasis ir jogas Ramana Maharši mokė, kad tarp Atsidavimo-Bhakti ir Žinojimo-Džnanos nėra kokio skirtumo. Tai iš esmės tapačios sąvokos. Gali skirtis tik išoriniai atributai. Tačiau vidinis turinys yra tapatus: turintis Žinojimą Džnanis yra ir Bhakti jogas. O turintis Bhakti yra Džnanis. Tokia yra praktika patvirtinta Tiesa. Bhakti ir Jnana yra tik skirtingi to paties suvokimo aspektai. Per Meilę į Tiesą (suvokimą), per tiesą į Meilę. Kelias į meilę ir Tiesą veda per veiksmą. Veiksmas - tai pasaulio šviesa ir ši šviesa yra vyksmas, vystymasis, evoliucija. Tokia yra Šventoji Trejybė - Meilė (bhakti), Tiesa (jnana) ir Šviesa (karma).

Kur šiuo atveju yra ketvirtasis kelias - Karališkoji arba Radža joga? Bhagavat Gitoje  Viešpats Krišna pasakoja savo mokiniui Ardžunai būtent apie tris kelius, kaip pasiekti Krišnos (Kristaus) sąmonę. Tai tik metodų suvaldyti kūną ir protą bei jusles rinkinys. Praktinių metodų rinkinys. Jis gali padėti eiti keliu, kaip kokia lazda (ar automobilis). Tačiau negi galime pasakyti, kad lazda ar automobilis pats yra kelias? Ne, negalime. Šie metodai yra “karališki”, nes istoriškai juos praktikuoti turėjo galimybę beveik tik kšatrijų (karių, valdovų) kastos žmonės ir šie metodai buvo akylai saugomi, dažniausiai kitiems tiesiog neprieinami.

Tiesą pasakius, ir Bhakti bei Džnana jogos priemonės yra tik priemonės ir ne daugiau. Žmogus atliekantis religinį ritualą, skaitantis šventraštį,  jei tai atlieka nesavanaudiškai - yra karma jogas. Ar jis yra Bhakti ar Džniana jogas? Priklauso nuo vidinės būsenos. Bhakti ir Džniana yra būsenos. Praktikuoti Bhakti jogą nereiškia BŪTI Bhakti jogu. Ir čia mes įžengiame į Dieviškosios Malonės valdas. Nieko nevyksta be šios Malonės, be jos neįmanomas Suvokimas ir Būsena.

Todėl būtina atskirti patį kelią nuo priemonių jam pasiekti ir juo eiti. Ar iš viso įmanoma praktikuoti Bhakti arba Džnaną jogą? Tai yra būsenos, jose arba esi, arba tavęs ten nėra. Gali turėti visas formalias priemones šioms būsenoms pasiekti, gali šiomis pirmonėmis naudotis. Taip gali tęstis tūkstantmečius ir eonus. Karma jogui tai nėra svarbu. Jis nuolankiai juda pirmyn, atlikdamas Žinojimo (Džnana) ir Atsidavimo (Bhakti) ir kitas praktikas. Tai yra jo kelias. Kad paspartinti ėjimą keliu gali būti pasitelkti įvairūs instrumentai - fizinės, mentalinės ir kitokios praktikos. Jos kaip lazda, vežimas ar automobilis. Padeda eiti keliu greičiau, pačios keliu nebūdamos. Todėl patys Žinojimas (Jnana) būdamas keliu, - kartu nėra kelias. Jnana pasiekiama per Malonę TO, kuris suteikia Suvokimą.  Žinojimas (Jnana) pats  savaime neturi priemonių, kad eiti keliu. Tam tarnauja pačios įvairiausios praktikos - meditacija, malda, japa ir t.t. Šios priemonės, bet koks veiksmas turint deramą vidinį motyvą - yra karma. Arba karma joga. Keliai yra - ir jų nėra.

Bet koks sąmoningas, savimi suvoktas dvasinis, mentalinis, emocinis (astralinis) ar fizinis judesys yra praktika arba karma joga. Savaiminis judesys yra Dieviškoji Lila - nuostabi ir teisinga. Kartais pasireiškianti kaip Malonė. Kai Lila ir praktika tampa Viena, gimsta Dieviškasis žmogus.

***

Viskas prasideda nuo išorinės jogos - ją praktikuojant pradžioje egzistuoja proto apbibrėžti keturi jogos keliai, kaip protinės koncepcijos. Tikrieji Žinojimo (jnana) ir Atsidavimo (bhakti) suvokimai pradžioje yra visiškai nepasiekiami. Karma joga kaip tokia taip pat nepasiekiama. Tačiau ją bent jau galima pradėti praktikuoti, pradedant nuo žemutinių jos suvokimų ir vibracijų. Egzistuoja platus radža jogos priemonių arsenalas. Šių priemonių pagalba ruošiame savo kūną-protą Platesniam Suvokimui. Taip beldžiame į duris ir prašome Malonės.

Karma joga - tai ir meditacija ir malda ir asanos ir džapa ir netgi valgymas ir kvėpavimas. Kai veiksmas, nuolat jį kartojant, tampa vis mažiau ir mažiau surištas su ego, jo poreikiais ir prisirišimais, pamažu gimsta tikrasis vidinis Motyvas, o su juo ir karma joga. Svamis Šivananda kviečia: “Atlikite viską kaip išvararpana (aukojimą Dievui). Darbas skamba unisonu su dieviškumu, kai dirbama pasaulio gerovei.”

Suprantama, visada nuo kažko reikia pradėti. Ir pradedame. Nuo koncepcijų išmokimo, praktikų kartojimo, savistabos ir t.t. Mokytojai aiškina, jog Žinojimo (jnana) joga yra skaityti šventas knygas, Atsidavimo (bhakti joga) - melstis ir atlikti ritualus, Radža joga - medituoti ir suvaldyti savo protą, Veiksmo (karma) joga - veikti, atlikti darbus, nesiekiant to darbo vaisių. Ir prasideda dvasinio praktikuotojo kelionė vidun. Kai pasiekiami karma jogos pradiniai lygmenys, pradeda ryškėti ir pradžioje dar neaiškūs Žinojimo bei Atsidavimo kontūrai. Joga pamažu tampa vidine praktika. Kuri savo esme jau nebegali būti taip pavadinta. Ji nebėra nei vidinė, nei išorinė, būdama už visų šių sąvokų. Bet tai atsitinka ne iškart. Jei liekama pirminių koncepcijų rėmuose, reiškia, dar ne laikas suprasti ir išgirsti. Malonė suteikiama tik vertiesiems. O verti yra tie, kurie pasiruošę priimti.

Svamis Šivananda rašo:”Laikykitės savosios esmės suvokimo. Išlaikykite sutelktą protą tarp gyvenimo pasikeitimų. Darbas yra duotas tam, kad dieviškumą pripildytų prasmės. Negeiskite jokių jo vaisių.”

Štai ir viskas, ko bereikia. Svamis Šivananda kviečia “laipsniškos praktikos” pagalba tapti karma jogos žinovais. Kai veiksmai tampa tobuli ir nesavanaudiški, pasak Mokytojo, “visi veiksmai palaipsniui išsiskleis Džnanoje. Tai yra dvasinės pusiausvyros joga”.

Visa ko mums reikia, tai apsivalyti. Tapti švariems. Taip pat reikia savistabos, vidinio Stebėtojo, kuris visuomet tylus. Savistaba būtina tam, kad nesukurti vien švaraus ir gražaus, apvalyto ego.  Kita atsitinka lyg savaime. Svamis Šivananda ragina: “Laikykite savo kūną-fleitą tuščiavidurę, išlaisvindami ją nuo jūsų egoizmo. Tada fleitos sąvininkas iš Vrindavano (Krišna) laisvai gros šiuo kūnu-fleita. Jis dirbs per jus. Tada jūs pajusite darbo lengvumą. Jūs pajusite, kad Dievas dirba per jus. Jūs atsipalaiduosite nuo visų atsakomybių. Jūs būsite laisvas, kaip paukštis. Jūs pajusite, kad esate nesikeičianti Esatis.” Svamis Šivananda kviečia suvokti, jog esame tik instrumentai Sąmonės vandenyne. Ši sąmonė yra KRIšna, KRIstus, KRIvis, KRIja.

***

Taigi, mokymas prasideda, pateikiant keturis jogos kelius. Taip mokinio prote suformuojamas ketveriopas principas. Tai Žemės principas, pusiausvyros skaičius. Tvirtai stovinčio ant žemės skaičius. Starto aikštelė tiems, kas išmokęs išorinę jogą ruošiasi nerti vidun. Į save. Vienovės suvokimo pradžia -  per ketverybę.

Keliaujame toliau. Sekantis žingsnis - suvokti dvasinį trejybės principą. Čia prasideda vidinė joga. Trys vidiniuose moksluose dar vadinami vienybės trilogija. Išvara (savybinis Dievas) pasireiškia pasauliui per trejybę (trimurtiavatara): Brahma, Višnu ir Šiva. Mūsų atveju, išoriniai medodai ištirpsta ir lieka vidinė dvasinio kelio vibracijų esmė: veiksmo (karma) jogos kelias, Atsidavimo (bhakti) jogos kelias ir Žinojimo (džnana) jogos kelias. Ši trejybė tai Šviesa - karma, Meilė - bhakti ir Tiesa - jnana.

Pirmasis etapas - visuomet ėjimas link tikrojo veiksmo, karma jogos, antrasis ir trečiasis etapai gali keistis vietomis priklausomai nuo jogo individualių vibracijų. Per Žinojimą pasiekiama Meilė, per Meilę pasiekiamas Žinojimas. Dvasia pasaulyje pasireiškia per Trejybę. Tai universalus principas, tik skirtingose kultūrose buvo vadinamas skirtingai.

Ir pagaliau pasiekiamas Vienis. Soham arba Aš-Tu vienovė, iš kurios viskas išeina ir viskas į ją sugrįžta.  Kur čia yra vietos keturiems jogos keliams? Tam, kas yra nesikeičianti Esatis, net vienas kelias tampa negyva koncepcija. Bet koks įsivaizduojamas kelias - tai trimatis suvokimas. Šis pasaulis yra daugiamatis. Todėl išminčiai sakydavo, kad Dievas - tai apskritimas, kurio centras yra niekur, o kraštinė - visur.

Tikroji patirtis nėra kelias. Tikroji patirtis - kelio nebuvimas.

Dabar, suvokę Vienį ir išėję už proto sukurtų koncepcijų dirbtinių apribojimų, galime sugrįžti atgal. Pasak išminčių, jei Dievas būtų tik Vienis, jis niekada nebūtų nei Kūrėjas, nei Tėvas. Jei pasaulis būtų kuriamas dvejybės principu, vyrautų nuolatiniai karai tarp priešybių. Vyktų skaidymąsis.

Gimstantis iš Vienio ir pasireikšdamas kaip Trejybė, dieviškumas kuria pasaulius. Pats sau Jis lieka Vieniu, mums pasireikšdamas kaip Trejybė. Trejybė -  tai harmonija, kai dvejybinės priešybės yra harmonizuojamos aukščiausiosios Malonės. Dvi jėgos ir jų sukurta pusiausvyra sudaro vieną dėsnį, įgyvendinamą per tris Esmines Savybes arba gunas (radžas, tamas, satva).

Trejybė apibendrina save vienovėje, o prie trejybės idėjos pridėję vienovę gauname ketverybės principą, kuris šiuo atveju pasireiškia per keturis jogos kelius. Ir ketverybės pagalba vėl simboliškai grįžtame į mūsų taip vadinamą „realų” gyvenimą fiziniame pasaulyje, kur egzistuoja erdvė, laikas ir priežastingumas. Pasaulį, kuriame galima užduoti klausimą „kodėl?” ir gauti vienokius ar kitokius atsakymus - proto projekcijas. Vienas iš jų - apie keturis jogos kelius.

Šis pasaulis, keliaujant pirmyn ir atgal, yra slėpinys, kurį reikia įminti. Įminimas, tai sąmonės plėtimas ir suvokimas „už proto” - labai individualus, asmenine patirtimi grįstas veiksmas. Kartais vadinamas Platesniu Suvokimu.

Kai mįslė įminta, joje nebelieka ankstesnio individo (ego), tik laisva ir nevaržoma būtis, amžina sąmonė. Tyli ir džiaugsminga pasaulio ir jo pasireiškimų Stebėtoja.

Tačiau ir tai tik pradžia be pradžios…

R.G. Narajanas

www.yogi.lt