Ištrauka iš vienos nuostabiausių Agni jogos knygų - Boriso Abramovo “Грани Агни Йоги”. Tekstas te kalba pats už save.

(Sausio 13). Gebėjimas susitelkti gali būti vystomas iki begalybės. Susitelkti - reiškia surinkti į vieną. Į vieną surinkti į skirtingas puses išbarstytas mintis - reiškia mokėjimą įvaldyti mintį ir ją nukreipti. Bet kokiomis gyvenimiškomis aplinkybėmis šiuo sugebėjimu reikia mokėti naudotis tobulai. Jo įvaldymo lygis nurodo sąmonės vadovavimo aplinkai lygmenį.

Matydamas fizinės būties akivaizdumą, įtvirtina ją žmogus nesidairydamas į šalis. Nematyti, negirdėti, nelytėti ir nieko nejausti, išskyrus tai į ką sutelkta mintis, - bus jogo pasiekimas. Daug fenomenų pasiekiama minties įvaldymo būdu. Galima sutelkti ne tik mintis, bet ir jausmus, ir valią. Sutelktos valios jėga pergali įprastą valią, kaip nusmailinta vinis minkštą medieną. Valią turi visi, bet sutelkti ją gali tik labai nedaugelis.

Manoma, kad yra žmonių, turinčių stiprią arba silpną valią, tačiau dažnai neatsižvelgiama į tai, jog netgi palyginti silpna, bet sutelkta valia yra stipresnė už kitą - nesutelktą, nors ši pastaroji įprastomis sąlygomis būtų stipresnė už tą, nesutelktą, tam tikram veikimui. Štai kodėl kartais silpni žmonės gali atlikti stiprius veiksmus. Tai būna nedažnai, nes nemokama sutelkti valios. Ne visada šios pastangos turi būti ilgalaikės.

Kad užgimtų stipri, sutelkta mintis ir ji būtų paleista į erdvę, skirtos užduoties atlikimui, nėra būtinybės ją ilgai sulaikyti sąmonėje. Reikia iššauti strėlę, lanko tempimas yra trumpas. Toks pat trumpas ir valios tempimas, tačiau stiprus jis ir sutelktas. Kitu atveju, minties strėlė neskris. Visa žmogaus esybė stipriai įsitempia viename šuolyje, kad būtų pasiektas reikiamas efektas. Ilgalaikis įtempimas susilpnina lanką, o nuolatinis - padaro jį visiškai nebetinkamu.

Diena keičia naktį, aktyvumas - pasyvumą. Sąmonės pasyvumas iššovus strėlę, leidžia jai žaibiškai skrieti link tikslo, kai tuo tarpu po paleidimo besitęsianti įtampa išlaikys siunčiamą mintį greta. Sąmonės atlaisvinimas nuo paleistos minties techniškai yra būtinas. To reikalauja minties psichotechnika. Taip galima mokytis visada, bet kokiomis aplinkybėmis duotuoju momentu, gebėti valdyti mintį kaip šviesos ginklą. Be minties įvaldymo nėra jogos. Mintis - tai ugnis, ir ugnies joga moko įvaldyti ugnį minties įvaldymo būdu.

***

Noriu išmokyti beribio gyvenimo reiškiniams pritaikyti matuoklį. Mintys ateina ir nueina, jausmai sukyla ir nurimsta, nuotaika keičiasi nuolatos, bet tas, kuris savyje pastebi tuos pokyčius, tas turi stebėti ir stovėti virš jų ir po jais. Sutapatinti save su jais - reiškia paskandinti sąmonę laikinumo ir praeinamumo karalystėje, pakilti virš jų - reiškia juos išmatuoti beribiškumo matu ir pamatyti jų tikrąją esmę. Praeina viskas, - Pasakyta teisingai, nepraeina tik tas, kuris viso praeinamumą stebi ir mato mirgėjimą dienų ir naktų, suvokiant savyje tą, Žiūrintį amžinai. Bebalsis Įrašinėtojas, Tylusis Stebėtojas, pastebintis laiko tekėjimą ir kaitą reiškinių, te jis, ir vien tiktai jis, vidinė esatis, tebūna gyvenimo matuokliu.

 ***

 (Spalio 11). Sūnau Mano, Manau esant reikalinga perspėti apie tai, kad visa, kas grįsta asmeniniais jausmais - netvaru. Pats žodis „jausmas” parodo jo praeinančią ir besikeičiančią prigimtį, nes priklauso astralinei sferai. Šios prigimties dvipoliariškumas lemia neišvengiamą priešingo poliaus jausmo pasireiškimą pačiu stipriausiu kažkurio iš polių pasireiškimo metu. Paprastai prasideda nuo teigiamo poliaus, šiuo atveju, šviesaus ir malonaus bendravimo, bet praeina laikas, poliaus energija išsieikvoja, kaip išsieikvoja ir turi išsieikvoti bet koks astralinis jausmas, ir į sceną įžengia priešingas polius, pirmojo antipodas.

Jei pirmasis jausmas buvo palankus, nepalankumas pasireiškia tokiu pat laipsniu, kaip ir palankumas. Šiai tvarkai paklūsta visi astraliniai jausmai. Iš čia jų nepatikimumas ir negalėjimas jais remtis, ir remiantis kurti santykius su žmonėmis, astralinis pradmuo kuriuose viršija kitus lygmenis. Šia prasme galima suprasti ir posakį „Nepasikliaukit sūnumis žmogaus”.

Ten, kur vadovauja astralas, neieškokite tvirtų santykių, prieraišumo ir draugystės. Bet koks jausmų pasireiškimas laikui bėgant paneigs pats save. Nepasiduokite astralinio judesio vilionėms, koks patrauklus jis beatrodytų, nes už kiekvieno iš jų slypi jo antipodas, turintis pasirodyti praėjus kažkiek laiko. Astralinis būdas prieiti prie Šviesos Mokymo yra pats nepatikimiausias. Astralinis būdas prieiti prie Vadovo gali sukelti daugybę nemalonių staigmenų. Ryškiu išdavikiškos astralo esmės pavyzdžiu yra žodžiai: “Osana” ir “ant kryžiaus Jį”. Beaistriškumo rūstybę reikia išreikšti vietoje astralinių grimasų. Iš pastarųjų užgimsta išdavystė, atskalūnybė ir klydimas. Asmeniniais jausmais grįstas bendradarbiavimas nepatvarus. Asmenybė yra savasties talpykla, kuri negali būti siejama nei su žygdarbiais, nei pasiaukojimu. Aukščiausias dvasios savybes - meilę, atsidavimą, bebaimiškumą ir kitas - reikia iškelti virš astralinių judesių, kitaip jų neįtvirtinsi savyje.

***

Padarykim mūsų kalbą gražią. Tebūna gražus kiekvienas žodis. Žodžio grožis - kas apie tai nūnai galvoja? O juk tai įmanoma, o juk tai kiekvienam pasiekiama. Ir tarnavimą Grožiui galima pradėti kad ir šiandien. Tai padės kontroliuoti ir mintis. Kokia paprasta, kokia paprasta, lengva ir laisva tarnystė Šviesai, jei šia tarnyste dega širdis. Tik neleisti dvasios liepsnai užgesti. Minties grožis, grožis žodžio ir veiksmo, judesių ir gestų grožis, ir netgi drabužių grožis ir visos žmogaus išorės grožis. Mada ir grožis ne visada vienas kitam atliepia. Mada yra sąmyšio, o dažnai ir netvarkos, išraiška. Samyšis ir netvarka artimi savo dvasia. Grožio nebuvimas ir yra netvarka, kurio skalė labai plati. Tačiau ir Grožio sfera yra beribė. Grožiu persmelktas visas Kosmosas. Ir tik jo didybės iškreipėjas, žmogus, sutrikdo šį didingąjį principą, savavališkai pakeisdamas grožį netvarka, harmoniją - disharmonija, pusiausvyrą - prieštaringumu. Surinkim Šviesos pusėje visas geriausias ir šviesiausias sąvokas, kad nenukrypstant sekti jomis kasdienėmis mintimis, žodžiais ir veiksmais.

***

 Perspėjau, kad kelias sunkus, ir rožinių oro pilių Nežadėjau. Prisimeni, Pasakiau: paliktas visų ir daiktus palikęs, pasieksi tu Manają Dieną. … Žmogiška, kai norisi gerovės ir ramybės, bet gerovė - dvasios mirtis, o ramybė reiškia užsistovėjimą ir trūnėsio pavojų. Jau geriau paskubėti alkanam ir sušalus, ir per akmenis, drąskančius apavą, bet dvasios ugnį išsaugot. Sunkumai juk - tai laipteliai. Kyla dvasia į amžinybę, į neapribotos Šviesos karaliją. Neilgi darbo ir kovos metai žemėje ir ilgi Nežemiškumo metai. O dabartinio gyvenimo sunkumai praeis, kaip praėjo ir tie, anksčiau buvę, o viskas, kas yra aplink, kitu pasikeis. Landšaftas ir kelio peizažai bus kitokie, ir pakeleiviai bus nebe tie, ir kelias kurį laiką lengvesniu pasirodys. Reikia prisiminti viena - kuo aukščiau, tuo kopti sunkiau, ir ypatingai sunkus užbaigiamasis perėjimas. Užbaigiančioji dvasia žino, kokio sunkumo yra kelias. Bet Valdovas budi. Pasiruošęs ranką ištiesti, kai sunkumai tampa didesni už dvasios galimybes. Bet dvasia stipri, neišsenkanti jos jėga, kai pašaukiama sąmoningam veikimui. Ja ir eik, šia dvasios jėga. Ja prieisi iki Manęs.

  ***

  (Gruodžio 28). Iš vienos pusės, valios laisvė, iš kitos - geležinė karmos neišvengiamybė. Tarp šių dviejų polių - žmogaus sąmonė. Tačiau karma negali apriboti dvasios ir jos požiūrio į tėkmę. Žmogaus sąmonė yra Karmos pasireiškimų laisvėje ar vergovėje, vis tik pasirinkimo laisvė visada jam išlieka. Kiekvienu dabarties momentu, kokia bebūtų karma, galima įtvirtinti bet kokį savo požiūrį į ją. Taip, pavyzdžiui, mokant karminę skolą, galima arba liūdėti, arba džiaugtis - priklauso nuo paties žmogaus. Karma valdo savo sferą, tačiau yra dvasios sritis, kur baigiasi jos valdžia ir kur karaliauja dvasia. Pavadinkim šį reiškinį karmos įveikimu. Žmogus karmą palieka ramybėje, tačiau  įtvirtinamas požiūris į ją, sankcionuotas valia. Išmintis neliūdi ir labai nesidžiaugia, nes kas galėtų pasakyti, ką neša savyje tas liūdesys ar džiaugsmas, arba tai, kas juos iššaukia. Kaip dažnai džiaugiamasi tuo, kas vėliau atneša nelaimes, ir atvirkščiai. Todėl geriau įtvirtinti pusiausvyrą ir, pakylant virš nesibaigiančių reiškinių tėkmės, išlaikyti sąmonę virš dvipolinių astralo reiškinių, tai yra išlaikyti tikrą beaistriškumą.   

***

Boris Abramov  „Agni jogos pasireiškimai”

 

vertė Rita Oksaitė

*** 

www.yogi.lt

Borisas Nikolajevičius Abramovas

1897 - 1972