PILIGRIMINĖ KELIONĖ: HIMALAJAI

PILIGRIMINĖ KELIONĖ: „HIMALAJAI.TEN, KUR PATENKA NE VISI…“

Yra slėpiningų vietų, kurios kvėpuoja, atrodo, nežemiška galia… Visada atsiras piligrimų, kurie ten keliaus. Neįvardydami sau jokio tikslo ir neklausdami „kodėl“. Jie žino, kad ten keliauti reikia, juos pakviečia Jėga, kuri yra pats Gyvenimas. Piligrimas eina tam, kad eitų, kur nueiti privalo.

Skaityti toliau

Išminčių citatos 28

   Išminčių citatos.

Siela yra upė; jos šventasis šaltinis – savęs įvaldymas, jos vanduo – tiesa, jos krantai – dora, jos bangos – kančia; maudykis joje, Pandu sūnau, nes ne nuo žemiškojo vandens siela tampa tyra.

Rytų brangakmeniai (atrinktas J.P.Blavatskajos) Skaityti toliau

Apie Antroposofiją ir R.Štainerio vaikų darželį

   Vieną kartą Dievas sukūrė Vandenyną.

Įvairūs žmonės eidavojo prie jo krantų ir kiekvienas matė jį skirtingai. Bet visi, absoliučiai visi, pastebėjo, kad tai yra visai kita nei žemė, ant kurios gyvena žmonės.

Ir žmonės panoro išbandyti, kas gi TAI yra.

Skaityti toliau

J.Vaiškūnas: Rasos arba Kupolių šventė

   Metraštininko Motiejaus Strijkovskio (1588 m.) liudijimu Kupolių (Kupala) šventė prasidėdavo jau gegužės 25 ir tęsdavosi iki birželio 25-os.

Istorikas Simonas Daukantas šią šventę vadino Vainikų švente ir rašė, jog ji buvo švenčiama 14 dienų. Mūsų kaimynai latviai švęsdavo savaitę, austrai – 12 dienų… Lietuvos ir kitų Europos kraštų XIX-XX a. liaudies tradicijose buvo laikoma, jog vasaros saulėgrįžos šventės laikotarpis trunka nuo birželio 24 iki 29 dienos. Šis, beveik savaitės trukmės laikotarpis, buvo vadinamas kupolinėmis dienomis.

Skaityti toliau

J.P.Blavatskaja: Raktas į teosofiją

   Tai knyga: teosofo (J.P.Blavatskaja) atsakymai į klausimus apie teosofiją. Klausimų atsakymų forma, kuri yra pakankamai lengva priėmimui, išdėstomi pagrindiniai teosofiniai mokymai.

„Teosofija žmoniją suvokia kaip dievybės emanaciją, grįžtančią į savo ištakas. Daug pasiekę tame kelyje, adeptais tampa tie, kurie tam pašventė keletą įsikūnijimų. Reikia įsiminti, kad nei vienas žmogus netapo Slaptų Mokslų adeptu per vieną gyvenimą; nes reikia dar daug įsikūnijimų po to, kai žmogus sąmoningai iškėlė sau tokį tikslą ir pradėjo tinkamai tam ruoštis.“

Skaityti toliau

Perkūno Šventykla šiandien

Taip negerbti praeities, kaip negerbiama Perkūno šventykla, ant kurios pastatyta Vilniaus arkikatedra, tikriausiai neįmanoma jokioje krikščioniškoje valstybėje, mano mitologas Dainius Razauskas. „Laiptai už kažkokių vamzdžių, visiškuose rūsiuose, užkirmiję, užmūryti, nors tai vieni svarbiausių mūsų istorijos materialinių palikimo palaikų“, – teigia jis.

Skaityti toliau