Apie kitą sąmonės lygmenį esama nemažai pasakojimų. Jų autoriai dažnai būna žmonės, tam tikru gyvenimo momentu patyrę tragiškų išgyvenimų. Vieni netenka nuosavybės, kiti – artimųjų, socialinės padėties, reputacijos ar sveikatos. O kartais kokia nors baisi nelaimė ar karas nusineša viską, ir žmogus lieka visiškai „tuščiomis rankomis“. Tai ribinė situacija. Viskas, su kuo jie tapatinosi ir kas palaikė jų „aš“ pojūtį, dingo. Iš pradžių juos apėmė didžiulė baimė ir aštrus sielvartas, tačiau paskui beveik staiga šios emocijos nuslopo ir jų vietą užėmė sakralus Buvimo pojūtis, gili ramybė ir skaidrumas. Jėzus Kalno pamoksle kalbėjo taip: „Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus Karalystė.“ (Mt., 5-3.). Žmonės, tai patyrę, klausia savęs, kaip tokių išbandymų akivaizdoje jie sugebėjo likti visiškai ramūs.

Skaityti toliau →