Ėjau… Pradžia atrodė daug žadanti - ėjau susikaupime, su stipriu vidiniu motyvu, kaip man atrodė. Mano vidinio nusiteikimo netrikdė nei kerintys kalnų vaizdai, nei svaigus aukštis. Tiesiog ėjau…

Svarsčiau - grįžtu aš ar paprasčiausiai ateinu? Manau tiko ir viena ir kita. „Ateinu” labiau fiziniame lygmenyje, kadangi neramus protas bylojo, kad galiu tik ateiti, nes, anot jo, niekada čia dar nebuvau. Dvasiniame lygmenyje - „grįžtu”, nes pats pajautimas buvo lyg grįžčiau į kažką didingo ir šviesaus, į tai, ką iš tiesų kažkada pažinojau ir į tai, ką norisi pažinti iš naujo vėl ir vėl…

(DAUGIAU…)

   Mes paprastai neteisingai vartojame žodį mirtis. Ne tie mirę, kurie paliko šį laikiną pasaulį. Iš tikro mirę tie, kurie nepažįsta patys savęs. Mirtis - tai nežinojimas, nes nežinantieji palaidoti šaltame akmeniniame savo ribotumo karste, jie, nieko nežinantys, nieko nemokantys, nieko nesuvokiantys, nieko nesiekiantys. Besmegeniai negyveno niekada. Gyvenimas - tai ne tik judrus egzistavimas. Gyvenimas - tai mąstymas; gyvenimas - tai siekimas; gyvenimas - tai teisingas priėmimas; gyvenimas - tai pripažinimas; gyvenimas - tai pajautimas; gyvenimas - tai veržimąsis ir pirmiausia - tai suvokimas! Tiems, kas supranta gyvenimą, mirties būti negali, tiems, kas nesupranta mūsų laikinojo buvimo čia tikslo - gyvenimo būti negali.

(DAUGIAU…)

  Lietuviškai pateikiame vieną iš žymiausių hermetinių tekstų, priskiriamų pačiam Hermiui Trismegistui, Senovės Egipto išminčiui - “Smaragdo Lentelė”. Tai vienas žymiausių daug šimtmečių Vakaruose žinomų dvasinių tekstų. Visos dvasinės kryptys skirtingais žodžiais kalba apie panašius dalykus. Nėra to, kas buvo žinoma Rytuose, ko nežinojo Vakarai. Nėra to, ką žinojo Vakarai, kas buvo nežinoma Rytuose. Viena Šviesa apreiškia pasauliui Meilę, Tiesą ir Gają (Evoliuciją).

(DAUGIAU…)

  Tam, kad užsiimti Šviesos paieškomis arba praktikuoti jogą, visiškai nebūtina visiškai atsižadėti įprasto gyvenimo.

(DAUGIAU…)

   Grįžęs iš piligriminės kelionės Himalajuose aplankiau Viešpaties Ragučio akmenį prie Šv. Paraskevijos cerkvės. Džiugu, situacija kiek pagerėjusi, vieta pamažu ima atsigauti, nors vėl teko pašalinti keletą nuorūkų ir šiukšlių. Tačiau atsirado ir daug žvakučių, akmuo pamažu imamas gerbti ir tvarkyti. O pašalinti atidirbusias žvakutes jau daug linksmiau ir natūraliau, nei nepagarbiai ne vietoje numestas nuorūkas…

(DAUGIAU…)

   Šis tekstas pavadintas “Laiškas vienai mergaitei: apie ligas ir jų priežastis”. Gal būt bus naudinga pasiskaityti ir kitiems. Sergantiems ir sveikiems.

Labas,

 Girdėjau, kad truputį apsirgai? Skrandis.

Matyt, taip vadinamu “nerviniu pagrindu”? Žinoma ir maistas šiek tiek lemia.

 Kai ką norėčiau tau pasakyti ir jau ne pirmą kartą. Be vidinio stebėtojo išvystymo galima likti tik tokioje būklėje. Kai problemos subtiliosiose formose pasireiškia fiziniame lygmenyje. Toks kelias pilnas visokių kentėjimų ir kitokių „įdomių” situacijų. Apie jas įdomu skaityti knygose, tačiau pačiam (-iai) patirti ne visad malonu. Ir taip bus tol, kol nepradės stiprėti vidinis Stebėtojas. Kas yra tas stebėtojas? Tai reiškia, kad viskas vyksta kaip vykę, “but you not involved”. Viskas vyksta tik išorėje. Labai paprasta.

(DAUGIAU…)