J.P.Blavatskaja: Kas yra teosofija ir teosofai?

blavatskajaIšvertus tiesiogiai terminas Teosofija susideda iš dviejų graikiškų žodžių – theos – dievas ir sophia – išmintingas. Iki čia viskas yra teisinga, bet tolesni komentarai apie Teosofiją, kaip taisyklė, nesuteikia aiškaus suvokimo.

Įdomiai šį terminą aiškina Vebsteris (Webster) rašinyje „Dictionary“, kur Teosofija aprašoma „kaip tariamas bendravimas su Dievu ir aukštosiomis dvasiomis, kai fizinių procesų, prilygstančių kai kurių senovės platonikų teurginiams veiksmams, arba cheminių procesų, kuriuos atlieka vokiečių ugnies filosofai, metu įgyjamos viršžmogiškos žinios“.

Skaityti toliau

Svamis Šivananda apie labdarą

  Svamio Šivanandos rinktinės „Palaimintas Dieviškumas“ ištrauka apie labdarą ir jos svarbą dvasiniame kelyje.

LABDARA

Labdara – tai geranoriškas nusiteikimas kitų atžvilgiu ir noras daryti jiems gera. Tai visiems dovanojama meilė. Tai dosnumas vargšams. Tai geranoriškumas. Tai varguolių gyvenimo palengvinimas.

Skaityti toliau

Motina: klausimai ir atsakymai

motina1929 m. balandžio 7 d.

- Norėtume išgirsti ką nors apie jogą.

Visų pirma − kam jums joga? Norite įvaldyti kokias nors ypatingas jėgas? Pasiekti tylą ir ramybę savyje? Pašvęsti save tarnauti žmonijai? Nė vienas iš šių ketinimų nerodo jūsų pasiruošimo Keliui. Štai klausimas, į kurį jūs turite atsakyti: ar meilė Dieviškumui skatina jus krypti į jogą? Ar jūs įsitikinę, kad Dieviškumas − vienintelis jūsų gyvenimo tikslas ir be Jo jūsų egzistavimas būtų pilkas ir bespalvis? Jeigu tai yra taip, ir tik taip − galima sakyti, kad jūs pasiruošę Keliui.

Skaityti toliau

Ramana Maharši: patarimai mokiniui

Ramana_3_swKartą Indijos šventasis ir jogas Ramana Maharši pasakė mokiniui:

— Būk tuo, kuo Esi. Tu – Šiva.

— Aš nesuprantu Jūsų, Mokytojau, — atsakė pasimetęs mokinys. — Duokite man praktiką, prašau.

— Gerai, tuomet susitelk į tyrąją sąmonę. Panaudok savo valią (iccha), tam, kad tai padaryti.

Skaityti toliau

R.G.Narajanas: pastabos praktikai

chandra9Senaisiais laikais žmonės kitaip matė pasaulį. Jie matė, kad viskas susiję, kad prisilietę prie vieno daikto, mes tuo pačiu liečiame visą pasaulį. Ir dabar tai žinome, teoriškai, intelektualiai, protiškai. Nedaug tų, kurie ieško giliau. Tačiau dauguma nustojo jausti, nebėra pajautos apie visuminę vienybę. Senaisiais laikais nebuvo tiekos pabrėžiamų skirtingumų. Skirtumai, žinoma, buvo. Tačiau žmonės bendrybes jautė ir jas kėlė. Kaip rašė H.Hesė „Ką mūsų protas mąsto ir sako, tėra musės išmatos, palyginti su tuo, koks gyvenimas, ryšiai, giminystės srūva povandenine tėkme.“ ( Hermanas Hesė. Skaitymai minutėms.)

Skaityti toliau