Esė: Prabočių balsas iš aumens gilumos

Dijūta kalnali, dijūta kalnali, dijūto kalnali, dijūto kalna…Ragutis akmuo

Sadūto, dijūto, leliumoj…. ką reiškia tie žodžiai? Kas tai – gal tai, kas Indijoje vadinama „mantram“. Sklinda virpesiai-energija iš sutartinių, senobinių liaudies dainų. Tie, kas praėję jogos mokyklą ir išvystę dvasinę pajautą, lengvai pasakytų: veikia panašiai. Švelniai, raminančiai, giliai. Sava, klausykim.

Skaityti toliau

Ką nutylėjo Evangelija pagal Joną

 Nuostabus teosofo, Agni jogos mokymo sekėjo A.Cheidoko kūrinys apie tai, ko neparašė evangelistai.

„Kai pirmą kartą perskaičiau šias eilutes, parašytas dabar epigrafe, man iškilo trys klausimai.

Pirmas – kaip galėjo įvykti, kad žiaurūs teisėjai, susirinkę nuteisti moters už svetimavimą užmėtymu akmenimis, staiga tapo tokie gailestingi ir, paklausę savo sąžinės, paliko nusikaltėlę nenubaustą?

Antra – kodėl taip glaustai parašytoje Evangelijoje kelis kartus pažymėta tokia smulkmena, atrodytų, neatliekanti jokio vaidmens tolimesniame pasakojime? Gal paslaptis būtent tame, ką Kristus rašė pirštu ant smėlio?

Trečia – koks buvo tolesnis svetimavusios moters likimas?

Skaityti toliau

Išminčiai kalba apie Ganėšos simbolizmą

   Ganėša yra Dievas – simbolis. Tai tam tikra pasaulio energijos/virpesių skvarma (forma). Šių skvarmų yra daug, įvairios kultūros jas mato savaip. Tačiau už jų slypi Amžinasis Vienis. Tai tas vienas arba vienetas, iš kurio kyla visos formos, visi turiniai. Ne kiekvienas gali pamatyti tai, kas slypi už uždangos. Be šio Dieviškojo Vienio kiekviena tokia skvarma – tik bedvasis stabas.

Skaityti toliau

Išminčių citatos 47

Yantra_yatra7O kaip be galo nuostabus yra žmogaus augimas, jo sąmonės šviesos atsiradimas, tosios aiškėjimas ir tamsėjimas, ir kaip atitinkamai visi dalykai, visas gyvenimas atrodo pilnesnis arba tuštesnis. O dvasiai šviesėjant, vis daugiau tenka stebėtis, o stebintis – sąmonė šviesėja.

Taip tada atsiveria visumos gelmės ir aukštybės. Ir žmogus nusimano esąs apgobiamas ir laikomas neapsakomai didžio Slėpinio, kurį įvardija paprastu žodeliu, sakydamas: tai – Dievas.

Vydūnas

Skaityti toliau

Joga Nidros rudens sesija. Sveikatos pajauta.

flower dar

SESIJA BAIGTA

Joga Nidros (gilaus atsipalaidavimo autogeninė treniruotė) rudens sesija (2013), skirta Sveikatos-Tylos pajautai, vyks salėje adresu: Pamėnkalnio 3 – 27, Vilniuje.

Tu esi sveikas ir laimingas jau dabar. Ar tai žinai? Iš tylos skleidžiasi ramybė. Iš ramybės – sąmoningumas ir suvokimas. Iš sąmoningumo ir suvokimo – sveikata, džiaugsmas ir teisingas veiksmas. Joga nidros metu problemos nėra sprendžiamos – jos tiesiog ištirpsta, atsakymai ima skleistis savaime. Tačiau, išties, pajausta ramybė ir taika yra pats geriausias atsakymas į visus gyvenimo klausimus.

UŽSIĖMIMAI VYKS – PIRMADIENIAIS IR TREČIADIENIAIS, GRUODŽIO … DIENOMIS.

Skaityti toliau

Apie jogą ir darnos paieškas

  Prisiminus 2010 metais rašytą straipsnį. Aktualumo neprarado ir šiandien. 

 Pasaulyje vis populiaresnis tampa žodis joga. Tačiau mažai kas žino, kas tai yra. Vakarų pasaulio atstovai, kaip dažnai būna, susiaurino šią sąvoką iki fizinių pratimų lygmens – kojų bei rankų kilnojimo. Visi žinome, kad pasaulyje labai daug įvairių jogos krypčių – jos pavadinamos pradininkų ar žymių Mokytojų vardais ir t.t. ir pan. Kartais verda ginčai, kuri jų yra “tikra” arba “klasikinė”, kuri veikia, o kuri, atseit, ne. Tam sugaištama daug laiko ir brangios energijos. Žmonių laikas ir energija dingsta nesibaigiančiuose pokalbiuose prie arbatos puodelio apie dvasingumą. Skaityti toliau

Puokainių šventovė

Nuotrauka2Po(u) kaini (kaimi). Rami vieta, esanti ramybėje, Ramybės kaimas (Romuva???). Tokia žinia yra užkoduota dabartiniame šios vietos pavadinime (šis pavadinimas minimas nuo 1661 metų).

Netoli Duobelės, ant stačių kalvų ir gilių klonių maždaug 500 ha plote ošia Puokainių miškas. Jame ilgus šimtmečius glūdi didi šventykla, kartais Latvijoje vadinama latviškais X failais. 1995 metais, ėmus kirsti mišką, atsivėrė akmenų karalija. Grupė entuziastų apgynė šią vietą nuo naikinimo, ėmė rastis pėsčiųjų takeliai, iki šiol savanoriai valo akmenis ir atidengia vis naujus klodus. Daug savanorių darbo čia įdėta, iš visos Latvijos važiuoja žmonės iki šiolei.

Skaityti toliau