Išminčių citatos 51

Negali dalyvaut, jei skirta būt.   OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Jogas Atmaram

*

Koks skirtumas tarp religijos ir dvasingumo? Visi šie „izmai“ yra visiškai skirtingi. Dvasingumas ateina tik iš vidaus. Nei iš šventyklos, nei mečetės, bažnyčios ar sinagogos. Jis kyla tik iš žmogiškosios šventyklos, kūno šventyklos.

Svamis Šankarananda Giri

Skaityti toliau

Vegetarizmas ir dvasinės pratybos

veggiesVegetarizmas yra esmingiausias dalykas dvasiniame gyvenime. Tiesą sakant, dvasingumas ir vegetarizmas yra sinonimai. VISI turėtų tapti vegetarais. Gyvūnai nėra MAISTAS žmonėms. Turėtume valgyti tik pagal mūsų poreikius … ne pagal mūsų godumą. Kvantinių virpesių mokslas pamažu pripažįsta netinkamą gyvūninės kilmės maisto poveikį žmogaus austumoms (sistemoms). Esminis bet kokio dvasinio judėjimo dėsnis yra meilė. Meilė yra ne kas kita, kaip būti gailestingiems mūsų bendrabūvio Žemėje kaimynams – gyvūnams./// Brahmarshi Patriji

Tarsiu keletą žodžių vegetarizmo tema, nors jau daug apie tai pasakyta. Mėsą valgantiems, dažnai priminimas apie vegetarinės mitybos naudą sukelia aršų pasipriešinimą. Tokia jų maisto prigimtis – aistra.

Skaityti toliau

Apie karą ir tikrąją Taiką

chandra9Ši kova, keista kova su savimi pačiais, tęsiasi jau daug tūkstančių metų. Žmonės dalinasi ir vis nepasidalina. Tada „pasidalina“ į geriečius ir blogiečius ir ima kovoti. Geriečiai galvoja, kad jie geriečiai, blogiečiai – kad irgi geriečiai. Niekas nenori būti blogiečiais. Gal todėl blogiečių ir nebūna. Kiekvienas karas šventas, abi pusės teisios. Ir abi pusės kaltina viena kita blogiečiais esą. Tačiau galutiniai blogiečiai paaiškėja po vienos iš pusių pralaimėjimo. Todėl ir sakoma, kad „laimėtojai rašo istoriją“.

Skaityti toliau

Klausimai ir atsakymai (1)

Suvokimo altoriusKlausimas: turiu klausima tau, kaip teosofui, gal galėsi padėt man į jį rast atsakymą,- atsižvelgiant į mano vakar prajaustą žmogaus santykį į Dievą. Aš neturiu omenyje jokiu religijų, čia atskira tema. Mūsų protėvių jis buvo betarpiškas, kasdienis, esantis visur, žinantis, kur ir kada ir kokiu klausimu į kokia konkrečia dievybę kreiptis. Jie tuo tikėjo ir ne tik, tai buvo jų gyvenimo dalis. Skaityti toliau

Šri Juktešvaras: Šventasis Mokslas

   Ištraukos iš Paramhansos Joganandos mokytojo šri Juktešvaro knygos „Šventasis mokslas“. Geroji žinia pagal šri Juktešvarą - tamsioji Kali Juga seniai baigėsi, gyvename kylančioje Dvapara Jugoje. Įstabaus gilumo knyga. Parašyta senuoju būdu – nedaugiažodžiaujant, o pateikiant išmintį trumpai. Tai gali tapti siūlo galu išsivaduojant iš proto susikurtų apribojimų ir sąvokų.

Dėl Geležies amžiaus – Kali Jugos – pabaigos. Pasak Šri Juktešvaro, tai žiniuonių (panditų) klaida, atkartojama nuo 16 amžiaus, jog Kali juga trunka taip ilgai (400 000 Kali jugos metų – ištisa begalybė žmogui). Šri Juktešvaras, pasiremdamas astrologiniu žinojimu, pateikia kitokius laikotarpius, kuri iš esmės sutampa ir su taip vadinamos „vakarietiškos“ astrologijos žiniomis.

Skaityti toliau

Joga Vasišta. Išminčiaus būva.

Yoga VasisthaO Rama, žiūrėk, ši … Visata sukurta tuščioje erdvėje paprastu proto apribojimu – ji nėra realybė. Ir šioje Visatoje malonumų siekis graužia patį gyvenimą visoms būtybėms, kurios prisirišusios prie pasaulio, kūno ir t.t. (…) Kaip vanduo teka vandenyno kryptimi, taip ir kančios teka tų kryptimi, kurie patys save apriboja. Visa ši kūrinija pripildyta neišmanymo. Vis tik, jei žmogus nukerta tą malonumų siekį, protas ima plėstis vietoje to, kad trauktųsi. Protinis apsiribojimas (arba prisirišimas prie baigtinio ir sugriaunamo) – milžiniškas skausmas, o Rama – tačiau begalinis sąmonės plėtimasis (arba ištikimybė begalybei) – tai stebuklingas vaistas nuo šito skausmo. (…)

Skaityti toliau