Žmogus tunka dėl vandens trūkumo

pure-waterViena iš pagrindinių žmonių nutukimo priežasčių yra vandens trūkumas, – tokią išvadą padarė amerikiečių mokslininkai.

Pasak jų, tai sukelia žmogaus kūno hipohidrataciją (paprastai ir lietuviškai tariant – tai vandens trūkumo pasekmės). Tada kūnas bando išsaugoti vandenį, kurdamas riebalines ląsteles. Taip atsiranda riebalų sankaupos. Ir žmonės priauga svorio.

Skaityti toliau

Išminčių sakymai 62

patanjali2Išties nėra jokių rūpesčių, yra tik Stebėtojas, paliudijantis, kaip mintys (apie rūpesčius ir kitos) atsiranda ir pranyksta žmogaus prote.

Gintaras Narajanas

*

Pasiekus šviesą neinama į tamsą, o siekiama įamžinti šią šviesą savyje. Žmogus, gyvenantis įprastą gyvenimą, semiasi jėgų iš išorinio gyvenimo, jis visas yra tarsi išorinio gyvenimo apvalkale, o jo viduje viskas miega. Praregėjęs tikram gyvenimui žmogus gyvena vidinį gyvenimą ir iš ten plūsta šviesos bangos į išorinį pasaulį. Visų savybių pavertimas savyje naujomis, subtilesnėmis ir dvasingesnėmis – tai ir yra tas darbas, kurį tau reikės atlikti savyje.

Olga Obnorskaja. Mokytojo sodas.

Skaityti toliau

Viršininkų amžius baigiasi?

RG_piesinysŽmonija labai ilgai (išskyrus atskiras ir nelabai su išorės pasauliu susijusias bendruomenes) gyveno hierarchijų [viršininkų] amžiuje. Žemėje visada vyksta pasikeitimai, sena nyksta ir atsiranda nauja. Šis „nauja“ yra gerai užmiršta sena, tik naujoje kokybėje.

Šie pasikeitimai dabar vyksta mūsų akyse. Viršininkų amžius pamažu baigiasi, hierarchijos (imperijos, centralizuotos religijos), lietuviškai viršininkijos, nyksta arba griūva. Šie dalykai yra prasidėję jau XVII – XVIII amžiuje, su anglų ir prancūzų revoliucijomis. Dabar šis vyksmas, toliau spartėdamas, įgauna naują kokybę.

Skaityti toliau

Protėvių mitologinis palikimas kasdienėje kalboje

dievaiProtėviai paliko mums savo kalbą. O kalboje – subendrinta visa jų senoji Pasaulėvyda. Protėvių dievai ir dievybės niekur nedingo, jos visad čia, kasdieniame gyvenime, kasdieninėje kalboje. Lietuvių kalba yra sodriai prisotinta senojo protėvių paveldo. Gyvi senųjų dievų vardai, kurie iki šiol suteikiami vaikams – Milda, Gabija, Žemyna, Aušra, Algis, Laima, Žilvinas, Austėja, Saulė, Eglė, Dalia, Vaidilutė, Vaidas, Vaidotas, Agnė, Daiva (Deivė)… tokius vardus nešantys žmonės atspindi seniausius tautos prisiminimų klodus. Ir per juos šie prisiminimai yra gyvi. Dažnai apie tai nesusimąstome, priimdami kaip savaime suprantamą dalyką. O juk tai gyvi mūsų protėvių Dievai, jų pasaulio suvokimo archetipai. Tai lyg, šiuolaikine kalba tariant, tam tikros programėlės, kurios ir šiandien veikia pasąmoniniu lygmeniu, suburdamos tautą aplink Šerdį.

Skaityti toliau

Šri Nisargadatta: į laisvę veda supratimas

nisargadatta_maharaj_19-scaled500Prieš priimdamas Dievą, privalai priimti save – tai dar baugiau. Pirmieji žingsniai į savęs priėmimą nėra nė trupučio malonūs, nes tai, ką matai, nėra laimingas reginys. Reikia drąsos, kad judėtum toliau. Padeda tyla. Žvelk į save visiškoje tyloje – nemėgink savęs apibūdinti. Žvelk į būtybę, kuria tiki esantis, ir prisimink – nesi tai, ką matai. „Tai aš nesu – o kas aš esu?“ yra savityros judesys. Nėra kito kelio į išsilaisvinimą, visi kiti būdai tėra atidėliojimas. Visiškai atmesk tai, kas nesi, kol tikroji Savastis išsireikš savo nuostabiuoju niekumu, savo „ne-dalykiškumu“./ Šri Nisargadatta

Skaityti toliau

Apreiškimas Vincui Kudirkai (papildyta)

   Šventraščiuose pasakyta, jog visa, kas paslėpta, taps atverta. Kartais išmintis ir žinojimas žmonių sąmonėn sugrįžta keistais ir paslaptingais būdais.

 Kas yra parašęs bent vieną eilėraštį, suvokia, kad jo atsiradimas yra slėpinys. Eilutės lyg pačios, kaip šviesos blyksnis, atsiranda galvoje. Tada belieka visa tai užrašyti. Kai kurie džiaugiasi: atseit „aš“ tai parašiau. Kiti paslapčiomis suvokia, jog yra tik įrankiai visagalės Mūzos rankose. Ši kuriančioji jėga gali būti pavadinta Įkvėpimu,  Šventąja Dvasia arba net dieviškumu, tačiau dažniausiai lieka tyli ir neįvardinta. Tyliai atliekanti savo darbą.

Skaityti toliau

Skaičius devyni – Pašventimas

num9Skaičius devyni simbolizuoja Pašventimą. Tai skaičius, kuris simboliškai žymi perėjimą į naują kokybę, naujus virpesius bei tų virpesių įtvirtinimą. Kitaip tariant, atgimimą, antrąją gimtį nauju, dvasiniu pavidalu.

Protėvių Lietuvoje tai buvo šventas skaičius, Ragučio skaičius. Prisimenam ir elnią devyniaragį, narsų kareivį, nukaunantį slibiną devyniomis galvomis. Kartais, kad pasiektum tikslą, tenka perplaukti devynias jūres ir devynias marias…

Skaityti toliau