Yogi.lt naujienlaiškis
Ramana Maharišis yra atlikęs Adi Šankaros autorystei priskiriamą „Viveka Čiudamani“ vertimą. Jis atlikas visiškai laisvu stiliumi, perpasakojant savais žodžiais šį Adi Šankaračarijos kūrinį. Iš esmės tai yra savarankiškas darbas. Pateikiama nedidelė ištrauka iš šio veikalo, apibrėžianti Vedantinės pasaulėžiūros esmę.
Didžiojo Mokytojo (Jagadguru) Adi Šankaračarijos eilės Matri Pančakam - Penki Posmai Motinai pateikia mūsų žvilgsniui visai kitokį Mokytoją: žmogišką ir mylintį. Matome ne tik filosofą ir jogą. Matome Poetą, mylintį sūnų. Viešpaties Šivos energija gausiai liejosi per šį žmogų, išsklisdama įvairiausiomis spalvomis ir atspalviais.
Klausimas: Rašote: SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH ir verčiate Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą. Nusiunčiau į Vrindavaną panditams kad išverstų jūsų cituotą sanskrito posmą ir gavau sekantį atsakymą:
There is no higher Religion than Truth - nėra aukštesnės Religijos, kaip Tiesa.
“Ekatma Pančakam – Penki posmai apie Dvasią (Atmą)“
Šri Ramana Maharši
Pastaba. Tai vienos paskutinių didžio Indijos šventojo ir jogo Bhagavano Šri Ramana Maharši užrašytų eiliuotų meditacijų. Kūrinys parašytas 1947 vasario mėnesį telugu kalba. Vėliau pats Bhagavanas išvertė šį tekstą į tamilų kalbą. Kaip teigiama, kadangi vienas iš Šri Šankaračarijos tekstų vadinasi „Atma Pančakam“, šis buvo pavadintas „Ekatma Pančakam“, arba “Penki posmai apie Dvasią (Atmą)”.
Ėjau… Pradžia atrodė daug žadanti - ėjau susikaupime, su stipriu vidiniu motyvu, kaip man atrodė. Mano vidinio nusiteikimo netrikdė nei kerintys kalnų vaizdai, nei svaigus aukštis. Tiesiog ėjau…
Svarsčiau - grįžtu aš ar paprasčiausiai ateinu? Manau tiko ir viena ir kita. „Ateinu” labiau fiziniame lygmenyje, kadangi neramus protas bylojo, kad galiu tik ateiti, nes, anot jo, niekada čia dar nebuvau. Dvasiniame lygmenyje - „grįžtu”, nes pats pajautimas buvo lyg grįžčiau į kažką didingo ir šviesaus, į tai, ką iš tiesų kažkada pažinojau ir į tai, ką norisi pažinti iš naujo vėl ir vėl…
Tam, kad užsiimti Šviesos paieškomis arba praktikuoti jogą, visiškai nebūtina visiškai atsižadėti įprasto gyvenimo.
Šis tekstas pavadintas “Laiškas vienai mergaitei: apie ligas ir jų priežastis”. Gal būt bus naudinga pasiskaityti ir kitiems. Sergantiems ir sveikiems.
Labas,
Girdėjau, kad truputį apsirgai? Skrandis.
Matyt, taip vadinamu “nerviniu pagrindu”? Žinoma ir maistas šiek tiek lemia.
Kai ką norėčiau tau pasakyti ir jau ne pirmą kartą. Be vidinio stebėtojo išvystymo galima likti tik tokioje būklėje. Kai problemos subtiliosiose formose pasireiškia fiziniame lygmenyje. Toks kelias pilnas visokių kentėjimų ir kitokių „įdomių” situacijų. Apie jas įdomu skaityti knygose, tačiau pačiam (-iai) patirti ne visad malonu. Ir taip bus tol, kol nepradės stiprėti vidinis Stebėtojas. Kas yra tas stebėtojas? Tai reiškia, kad viskas vyksta kaip vykę, “but you not involved”. Viskas vyksta tik išorėje. Labai paprasta.
Štai plaukia žmogus,- lyg plaukikas savo simboline gyvenimo upe. Ji jau yra. Tokia, kokia yra. Galima plaukti pasroviui, o galima - prieš srovę. Galima plaukti vienu stiliumi, o galima kitu. Vienąkart vanduo būna šaltas, o kitąkart jį įvertiname kaip šiltą. Kiekvienas sutiktas žmogus jums patvirtins, kad gyvenimo upė egzistuoja, ji reali.
Ar taip yra iš tikro? Deja, o gal ir laimei, atsakymų nerasime prote. Abu atsakymai - taip ir ne - yra teisingi. Šiame pasaulyje kiekvienai tezei egzistuoja antitezė, nes tai - dualumo, priešybių pasaulis.
Savistaba arba Stebėtojo būsenos įtvirtinimas savyje yra kelias į pusiausvyrą, dar vadinamą joga. Tik tuomet ši Didžiosios Jungties su visumine sąmone būsena gali tapti tvari. Būk savo gyvenimo stebėtoju. Daugelis sako: protu suprantu, ir noriu, ir siekiu tai padaryti, tačiau… Žmogus vis dar jaučiasi esąs kūnas ir protas. Žmogus tampriai susitapatina su savo problemomis, įgytomis charakterio savybėmis. Šios savybės dar stipresnės už jo sąmoningumo daigus.
