Klausimas: ar reikia žmogui vien meditacijos, be mastymo?
Atsakymas: žmogui visko reikia, tačiau mastymą reikia išmokti suvaldyti. Jei jis dirba kaip televizorius, kurio jungiklis yra seniai sugedęs ir niekas nežino, kaip jį pataisyti, tai nėra labai gerai. Tai taip išvargina. Mąstymas turėtų būti perkeičiamas į teigiamą vagą.
Mūsų yra trys: Poetas, Buhalteris ir Liudytojas. Pirmieji du dažnai siekia vidinio Guru vaidmens, iškviesdami nemažą proto sumaištį. Medituojančiam naudinga tik stebėti juos kaip mažus vaikus, su šypsena, ir likti su Liudytoju. O argi yra pasirinkimas?/ Ra Hari
Nerimtai apie rimtus dalykus
Iš tiesų mūsų yra daugiau. Visa puiki draugija “vidinių aš”. Yra ir vidinis Mokytojas ir vidinis „naminis gyvūnėlis“ (galima pasirinkti pagal skonį – kačiukas, šuniukas, peliukas ir .t.t.), vidinis vaikas, vidinė moteris (vyras). Be Buhalterio dar yra ir Savininkas, Direktorius, bendrai tariant yra toks Verslininkas (kuris per galvą verčiasi dėl vieno ar kito)… Geriau įsižiūrėjus, tai beveik šventoji trejybė – Savininkas-Direktorius-Buhalteris=Verslininkas. Jų daug ir jie labai matomi. Ką čia daugiau ir pasakysi, visi nori jais būt….
MOTINA „Maldos ir Meditavimai“
1914m. Kovo 18d.
Tu esi išbaigtasis žinojimas, grynoji sąmonė.
Tas, kuris susivienija su Tavimi tampa visažinis – tol, kol ši sąjunga tęsiasi. Tačiau netgi prieš pasiekiant šį lygmenį, tas, kuris atsidavė Tau visu savo esybės nuoširdumu, su visa savo sąmoningąja valia, tas, kuris pasiryžo dėti visas pastangas, kad laimėtų ir išsipildytų Dieviškasis Meilės įstatymas, jame pačiame ir visame buvusiame jo įtakos lauke ima pasireikšti pati kaita.
Kiekvienas žmogus, būdamas kūniška ir dvasine būtybe, skleidžia tam tikrus virpesius. Šie virpesiai turi savo dažnius. Šiuos dažnius galima išmatuoti.
Kiekvienas kūno organas turi savo virpėjimo dažnį, o taip pat yra bendrinis dažnis. Bendrinis dažnis priklauso nuo visos eilės priežasčių: kūno sveikatos, maisto kokybės, įpročių, kūno, proto ir jausmų švaros, ryšio su gamta stirpumo, oro (klimatinių) sąlygų, metų laiko, ryšio su „vidiniu mokytoju“ ir t.t. Šios priežastys įtakoja vieną kitą ir turi grįžtamąjį ryšį.
Yogi.lt gyvuoja nuo 2008 metų. Tai vienas pirmųjų dalykų, paskelbtų šiame puslapyje. Vakar išgirdau, jog Lietuvoje dabar yra 200 000 iš esmės beglobių senukų, kurie jau neišeina iš namų. Jiems reikalinga pagalba, bet ne vien pinigais. Juk kažkas mūsų visuomenėje ne taip, jei senukai lieka vieniši. Kur jų vaikai, kur anūkai? Neturiu paruoštų atsakymų į šį klausimą. Pasirūpinkime bent jau savo tėvais ir seneliais, kad jie neliktų vieniši ir palikti gyvenimo saulėlydyje. Apie kokį dvasingumą galima iš viso kalbėti, jei nerandame bent kruopelės šilumos artimiausiems žmonėms? Dar kartą pagalvokime apie tai.
Stebėjimas-liudijimas yra kelias į vidinę laisvę, už proto ir paviršinių jausmų bangavimo, už visų tų myliu-nemyliu, noriu-nenoriu, patinka-nepatinka. Kas yra stebėjimas? Kai daugiau ar mažiau susireikšminęs veikėjas atranda neįsitraukusį į veiksmą, tačiau pastabų žiūrovą savyje. O gal stebėtojas žmoguje atranda pats save. Ir tada tarp stebėtojo ir asmenybės-veikėjo atsiranda erdvė. Stebėtojas – už viso to šurmulio, kurį vadiname „gyvenimu“. Ta mūsų dalis, kuri stebi ir suvokia, yra sąmoningumo grūdas žmogaus-automato būtyje, kurios įprastas protas visiškai nesupranta.
Jei galvosite įprastu būdu, jei žmonių rūpesčius priimsite labai rimtai, vieną kartą imsit manyti, kad pats žmogus yra gyva bėda. Ir tai bus žingsnis klaidinga kryptimi. Rytai žiūri kita kryptimi: pirmiausia, kad jokie rūpesčiai (užsienietiškai problemos – rg) nėra rimti. Tą akimirką, kai jūs pasakote, kad jokie rūpesčiai nėra rimti, 99 nuošimčiai jų numiršta. Jūsų požiūris keičiasi iš esmės. Rytų požiūris teigia – rūpesčiai yra čia, nes jūs tapatinatės su jais. Ir tai yra visų „problemų“ sprendimo raktas.
„Pirmiausia reikia atriboti du dalykus: tai, kas amžinai būva, bet neturi pradžios, nuo to, kas amžinai atsiranda, tačiau niekuomet nebūva.“/ Platonas „Timajas“.
Tai viena esmingiausių įžvalgų, kurias mums paliko Antikos Filosofas Platonas. Patys senovės graikai jo vardą tarė – Plato. Na, lietuviškai būtų Platusis.