Meilė neturi nieko bendra su santykiais, meilė – tai būsena…. (…) Meilė nežino jokių palyginimų, ji tiesiog myli, nelygindama vieno su kitu. /// Ošo
Prisimink!
Yra du būdai, kaip atskirti save nuo suklastotų asmenybių.
Tu esi ne tai, ką galvoji, jauti, įsivaizduoji, atspindi.
Tu esi tiesiog sąmoningo buvimo akivaizdumas.
Išties, mes ESAME – jau mirę, bet dar negimę….o gal ir atvirkščiai. /// R.G.Narajanas
Sąmojis, užsienietiškai tariant, jumoras, o gal humoras [jei tart lietuviškai, būtų gumoras] yra didi galia. Tas žodis „gumoras“ man rodos, panašus į žodį mirtis. Yra tokia nuomonė, jog žodis „humoras“ yra kilęs iš ukrainiečių kalbos žodžio „umora“ – alpimas, apalpimas … gal nuomaris iš juoko? Matyt, visi žodžiai, prasidedantys žodžiu H į lietuvių kalbą bus atėję iš ukrainiečių kalbos, nes pas juos tų „h“ labai daug, o pas mus iš tiesų nėra buvę, kol „mokslinčiai“ nesugalvojo lygiuotis į Vakarus ir praturtino mus papildomomis raidėmis.
Sapnavau, kad žinau ir pats renkuosi./ Iš prekių žinovų išminties vadovėlio
***
Iš vieno žmogaus sapno.
-Ar jau numiriau? – paklausė žmogus.
-Uhu,- linktelėjo demiurgas Volandas, nepakeldamas akių nuo storos, įspūdingų matmenų knygos.- Mirėte. Be jokios abejonės.
Pirmoji Šri Aurobindo jogos užduotis – tylaus proto atsiradimas. Galima būtų paklausti, kam šis tylus, nekalbantis protas reikalingas? Akivaizdu, jei mes veržiamės atrasti naująją šalį savyje, pradžioje mums reikia palikti senąją. Ir viskas priklauso nuo pasiryžimo, su kuriuo mes žengiame šį pirmąjį žingsnį. Kartais viskas atrodo panašu į blyksnį. Kažkas šaukia mumyse: užteks šito plepėjimo! Iškart atsiduriame Kelyje ir einam pirmyn, neatsigręždami atgal. Tada kai kurie sako – taip, o paskui pasako – ne… Abejoja, blaškosi iki begalybės tarp dviejų pasaulių.
Mes visais būdais bandome pasiekti laimės. Meditavimo mokytojai duoda penkis patarimus, kurie galėtų jums padėti.
1. Laimė nepriklauso nuo aplinkybių ir tikslų, ji pati iš savęs, ji yra visur ir visada.
Dirbti mėgstamą darbą, turėti pakankamai išteklių pragyvenimui ir idealius santykius – tai tiktai aplinkybės, tikslai, – ir jie nepadarys jus laimingais. Naujas mandras telefonas, gražus rūbas ar kokia „dizaineriška“ rankinė – visi tie daiktai laikui bėgant (šiais laikais labai greitai) praras savo vertę jūsų ir aplinkinių akyse, jie tiesiog pasens. Tai reiškia, nustos jus džiuginę. Laimės ieškokite ne medžiagos pasaulyje, ne tarp daiktų, o nukreipę žvilgsnį į Save. Net žodis „ieškoti“ čia per sudėtingas. Tik įdėmiai pažiūrėkite į Save! Kur dėmesys, ten keliauja ir agna (energija). Jūs vis žiūrite į tai, kas keičiasi ir mainosi, kiek daug jau pakeitėte daiktų, automobilių, drabužių! Gal atėjo laikas pažvelgti į Save?
1. Tu miegi. Viskas gali būti ne taip, kaip atrodo tavo sapne. Tau reikia atsibusti. Tai pirmoji pamoka.
2. Busdamas tapk savo gyvenimo stebėtoju. Tu – ne veikėjas, tu – visų gyvenimo pasireiškimų viduje ir išorėje liudytojas. Tai antroji pamoka.
Po susitikimo Vilniuje žmonės neskuba skirstytis. Jie nori bent kelias minutes asmeniškai pabendrauti su iš Rusijos atvykusiu Artūru Sita. Prieinu ir aš. „Noriu pasižiūrėti į akis“, – sakau. Žvilgsniai susitinka akimirkai. Tada Artūras taria: „Tu ne į mane žiūrėk“. Delnu švelniai uždengia akis. „Ką jauti dabar? Kur tavo dėmesys? Kai akys uždengtos, kas mato?“
Žmogaus protas ne tik juda per savųjų patyrimų srautą, tačiau ir nuolat juos vertina. Šių patirčių esmė yra priešybės, kurios sukuriamos vaizduotės, kai žiūrima į gyvenimą savo asmeniniu žvilgsniu. Asmens suvokimas apie tai, kas yra priimtina ir kas nepriimtina keičiasi pagal tai, kokie norai vyrauja šią akimirką. Tačiau kol yra noras, žmogus negali nevertinti savo patyrimų savęs paties atžvilgiu. Jis skirsto savo patirtis į dvi dalis, kurių viena yra palanki noro įgyvendinimui, o kita dalis yra kliūtis norui išsipildyti. Vietoje to, kad stebėtų gyvenimą be jokių lūkesčių ir apribojimų, protas pasidalina į dvi dalis.