Stebėjimas-liudijimas yra kelias į vidinę laisvę, už proto ir paviršinių jausmų bangavimo, už visų tų myliu-nemyliu, noriu-nenoriu, patinka-nepatinka. Kas yra stebėjimas? Kai daugiau ar mažiau susireikšminęs veikėjas atranda neįsitraukusį į veiksmą, tačiau pastabų žiūrovą savyje. O gal stebėtojas žmoguje atranda pats save. Ir tada tarp stebėtojo ir asmenybės-veikėjo atsiranda erdvė. Stebėtojas – už viso to šurmulio, kurį vadiname „gyvenimu“. Ta mūsų dalis, kuri stebi ir suvokia, yra sąmoningumo grūdas žmogaus-automato būtyje, kurios įprastas protas visiškai nesupranta.
Kategorijos archyvas: Jogų užrašai
Ošo apie Stebėtojo tapsmą
Jei galvosite įprastu būdu, jei žmonių rūpesčius priimsite labai rimtai, vieną kartą imsit manyti, kad pats žmogus yra gyva bėda. Ir tai bus žingsnis klaidinga kryptimi. Rytai žiūri kita kryptimi: pirmiausia, kad jokie rūpesčiai (užsienietiškai problemos – rg) nėra rimti. Tą akimirką, kai jūs pasakote, kad jokie rūpesčiai nėra rimti, 99 nuošimčiai jų numiršta. Jūsų požiūris keičiasi iš esmės. Rytų požiūris teigia – rūpesčiai yra čia, nes jūs tapatinatės su jais. Ir tai yra visų „problemų“ sprendimo raktas.
Platono būva
„Pirmiausia reikia atriboti du dalykus: tai, kas amžinai būva, bet neturi pradžios, nuo to, kas amžinai atsiranda, tačiau niekuomet nebūva.“/ Platonas „Timajas“.
Tai viena esmingiausių įžvalgų, kurias mums paliko Antikos Filosofas Platonas. Patys senovės graikai jo vardą tarė – Plato. Na, lietuviškai būtų Platusis.
Narajano ašramai. II dalis
Krija jogos ašramas, dar vieni metai praėjo. Rišikešas šiais metais triukšmingas, labai daug indų šventklajūnių, atvykusių Motinai Gangai nusilenkti. Indijos vyriausybė, platindama kelią nugriovė ašramo tvorą, dabar gatvės klegesys beveik visur. Nors Indijos triukšmas beveik visur, tačiau tai tik fonas, lyg vėjas, kuris čia nuolat pakyla naktimis.Skaitau swamio Šankaranandos knygą „Krija jogos dovana (daršanas)“. Krija jogos ašramas turbūt geriausia vieta šią knygą skaityt. Skaitosi giliai. Indų dvasinė tradicija yra labai smulkiai ištyrusi ir aprašiusi žmogaus protą, jo prigimtį.
Ošo apie svečius ir šeimininką
Meilė neturi nieko bendra su santykiais, meilė – tai būsena…. (…) Meilė nežino jokių palyginimų, ji tiesiog myli, nelygindama vieno su kitu. /// Ošo
Prisimink!
Yra du būdai, kaip atskirti save nuo suklastotų asmenybių.
Tu esi ne tai, ką galvoji, jauti, įsivaizduoji, atspindi.
Tu esi tiesiog sąmoningo buvimo akivaizdumas.
Narajanas apie sąmojo galias
Išties, mes ESAME – jau mirę, bet dar negimę….o gal ir atvirkščiai. /// R.G.Narajanas
Sąmojis, užsienietiškai tariant, jumoras, o gal humoras [jei tart lietuviškai, būtų gumoras] yra didi galia. Tas žodis „gumoras“ man rodos, panašus į žodį mirtis. Yra tokia nuomonė, jog žodis „humoras“ yra kilęs iš ukrainiečių kalbos žodžio „umora“ – alpimas, apalpimas … gal nuomaris iš juoko? Matyt, visi žodžiai, prasidedantys žodžiu H į lietuvių kalbą bus atėję iš ukrainiečių kalbos, nes pas juos tų „h“ labai daug, o pas mus iš tiesų nėra buvę, kol „mokslinčiai“ nesugalvojo lygiuotis į Vakarus ir praturtino mus papildomomis raidėmis.
Рasirinkimai: rojus ar pragaras?
Sapnavau, kad žinau ir pats renkuosi./ Iš prekių žinovų išminties vadovėlio
***
Iš vieno žmogaus sapno.
-Ar jau numiriau? – paklausė žmogus.
-Uhu,- linktelėjo demiurgas Volandas, nepakeldamas akių nuo storos, įspūdingų matmenų knygos.- Mirėte. Be jokios abejonės.
Satpremas: Sąmoningumo kelionė (2) [atnaujinta]
Pirmoji Šri Aurobindo jogos užduotis – tylaus proto atsiradimas. Galima būtų paklausti, kam šis tylus, nekalbantis protas reikalingas? Akivaizdu, jei mes veržiamės atrasti naująją šalį savyje, pradžioje mums reikia palikti senąją. Ir viskas priklauso nuo pasiryžimo, su kuriuo mes žengiame šį pirmąjį žingsnį. Kartais viskas atrodo panašu į blyksnį. Kažkas šaukia mumyse: užteks šito plepėjimo! Iškart atsiduriame Kelyje ir einam pirmyn, neatsigręždami atgal. Tada kai kurie sako – taip, o paskui pasako – ne… Abejoja, blaškosi iki begalybės tarp dviejų pasaulių.