Linczi (kin. 臨済) – čan budizmo mokykla, kurią įkūrė meistras Linji Yixuan (kin. 臨済義玄) Kinijoje Tangų dinastijos laikais 9 amžiuje.
Linczi pamokslus, pokalbius su vienuoliais, kalbas ir poelgių aprašymus jo mokiniai ir pasekėjai kartu surinko rinkinyje Linczi lu – „Lin-czi įrašai“. Pats meistras juokavo, kad „ant didelės lentos jie perrašinėja nereikšmingo, seno žmogaus žodžius“ – kuris, beje, mokė tiesiogiai, o ne per knygų skaitymą.
Net jei kas nors apie mus kalba įžeidžiančiai,
Skelbdamas tai visai Visatai,
Tada su meilės gerumu pagirti jį mainais -
Tai yra bodhisatvos pratybos.
Vienas esminių dalykų yra pasitikėjimas Mokytoju, jei jau priėmėte jo nešamą Mokymą. Žinoma, esmė ne pasitikėjimas asmenybe, o pačiu Mokymu, kuris ateina per pagalbininką – Mokytoją.
Tad užduokite sau klausimą – ar šis Mokymas teisingas, ar veda į suvokimą? Mokytojo asmenybė yra trečiaeilis dalykas. Neteko sutikti nė vieno mokytojo, kuris nebūtų žmogumi. Ir čia mokinio kelyje slypi išbandymas. Jei Mokytojas išsako kažkokią žmogišką nuomonę apie vieną ar kitą gyvenimišką dalyką ir jūs su ta nuomone nesutinkate, ar Mokytojas elgiasi kitaip, nei jums atrodo priimtina. Tada nepakankamai atsidavęs Mokymui žmogus su šia nepatinkančia nuomone (dvesha) gali atmesti ir patį Mokymą. O tai jau didelis nuostolis tiek šiam žmogui, tiek ir Sąmoningumo erdvei, kuri ateina ir įsitvirtina per mokinius.
Trys siekiai
Mokytojas Padma pasakė:
- Einantieji Dharmos keliu turi tris siekius.
Dvilypiame pasaulyje vystymasis vyksta per kovą, šį gamtos pasireiškimą suvokė dar senovės pilosopai, o naujaisiais laikais dėsnis pavadintas „priešybių vienybė ir kova“. Kova yra nesąmoningas gamtinis veiksmas, kuriam paklūsta ir žmonės. Priešybės papildo viena kitą ir nežiūrint išorinės kovos, yra vidinėje vienybėje. Kovai reikalingos dvi pusės.
Sąmoninga vienybė, kaip būsena, ryškėja suvokiančiame žmoguje, kai jis išmoksta stebėti save ir aplinką. Tai visiškai kitokia virpesių kokybė, nei žmonių visuomenei įprastas, dvilypis gyvenimas: ne pasikartojantys švytuoklės svyravimai tarp „juoda“ ir „balta“, o galimybė pažvelgti už svyravimų, sąmoningas neprisirišimas, kuris ir sukuria virpesių kokybę.
Tai buvo pirmoji Mirros Alfassos kelionė į Indiją, į kurią ji išsiruošė kartu su savo vyru. Namuose jie paliko tuo metu dar nedidelį savo sūnų. Tada jai buvo 36 metai. Ši kelionė virto dviem skirtingais patyrimais: viena nuotaikinga ir įdomi 3-jų savaičių kelionė laivu ir traukiniais į Pondičerį, o kita – gyvenimą keičianti savęs atradimo, nušvitimo kelionė ir reikšmingas susitikimas su Šri Aurobindo. Motina, tada dar Mirra Alfassa, atvyko į Pondičerio traukinių stotį ankstyvą kovo 29 dienos rytą. Besiartindama prie miesto, Motina išvydo Šviesos stulpą, ir toji šviesa tik stiprėjo, tapdama dar galingesne, kai Motina įžengė į patį miestą. Ji susitiko su Šri Aurobindu jo Ašrame, atpažindama jame savo Guru ar Krišną, kurį matydavo savo sapnuose. Vėliau vykusiuose susitikimuose ji patyrė visišką proto nurimimą, laisvą nuo visų minčių…
Malda ir meditavimas, lyg paukščio du sparnai. Tuo pačiu, malda yra prieinama kiekvienam, ji suprantama ir įprasta. Galbūt, tai seniausios pasaulyje dvasios pratybos. Jos reikšmę žmogaus dvasiniame gyvenime sunku pervertinti.
Čia dešimt patarimų maldos pratyboms:
Uždaviniai: Atskirti save tikrąjį (Stebėtoją) nuo kintamų gyvenimo pasireiškimų išorėje ir vidiniame pasaulyje.
Suvokti dvigubą proto prigimtį, per lyties dėsnį žmoguje („manyje“) glūdinčius vyrišką ir moterišką pradus – agnas. Priimti ir susitaikyti su savo vidiniu vyru ir vidine moterimi, esančiais kiekviename žmoguje ir manyje.
Suderinus šiuos pradus savyje ir pasiekus pusiausvyrą ir darną, perkelti šią būseną išorėn, lyčių kovą (pirmiausia šeimoje) paversti dermingu bendradarbiavimu, pilnatve.