Dvasinė pasaulėvyda

BinduŽmogus nuo mažens proto ir juslių pagalba kuria savo pasaulėžiūrą. Jausmų ir juslių pagalba – pasaulėjautą. Kai šios susijungia jau Budriame žmoguje, praturtintos sukaupta dvasine patirtimi – tai pasaulėvyda. Vidinė dvasinė pajauta, vidinis vedimas, veda. Vienaip ar kitaip, kildamas dvasingumo (kuris pats sunkiai pasiduoda apibrėžimams) laiptais, įvairiose jos skvarmose būvodamas, žmogus įgyja savo pasaulėvydą.

Skaityti toliau

Pastebėjimai apie Budą ir Zorbą

buda-zorba„Išties nėra jokių rūpesčių, yra tik Stebėtojas, paliudijantis, kaip mintys (apie rūpesčius ir kitos) atsiranda ir pranyksta žmogaus prote.“

Vieną gražų rytą, po meditavimo, lyg blyksnis atėjo, atrodo žinoma, tačiau naujai ir smarkiai suskambėjusi nata: „Išties nėra jokių rūpesčių, yra tik Stebėtojas…“

Po kurio laiko, neišvengiamai įsijungęs kompiuterį, perskaitau savo draugo žinutę su šia ištrauka:

Skaityti toliau

Šri Aurobindo: darbas su jogos pamatais

aurobindoTurime išsivaduoti iš proto ir jausmų spąstų, iš mąstymo spąstų, iš teologijos spąstų, iš pasaulio ir idėjų spąstų… visa tai įkalina mūsų sielas skvarmų nelaisvėje, o mes turime iš pavidalų išsiveržti, mums reikia atsisakyti ribų ir siekti beribiškumo, begalybės. Kilkime nuo vieno potyrio prie kito, nuo vieno nušvitimo prie kito nušvitimo. Tegu mūsų nevaržo net tiesos, kuriomis mes tvirtai tikime, nes jos irgi yra tik riboti pavidalai, tik bandymai išreikšti tai, kas yra neišreiškiama.///Šri Aurobindo

Apsivalymas: du perėjimo į dievažmogio būtį žingsniai

Skaityti toliau

Išminčių sakymai 61

liktariukai4Žinojime nėra jokio pasirinkimo, tik nežinojime jis yra. Taigi jis – pasirinkimas – yra žmogiškojoje buityje, bet ne Mokytojo Būtyje.

RG Narajanas

*

Koncepcija – kinas, kuri rodo tavo protas, kuriuo patikėjai, kuris tapo toks didelis, kad užgulė, kaip arklys (конь -rus.)

Kaza Baba

Skaityti toliau

I.Bentovas: meditavimo patirtys

itzhak_bentovJūs tapote tuštuma. Jūs esate tuštuma. (…) Ir buvote ja visą laiką. Jūs – grynoji sąmonė, arba tyras suvokimas, kuris ir yra Aukščiausioji Savastis, tai Ji vedė jus visą šią ilgą ir turiningą kelionę atgal į save. Tai Stebėtojas, šimtus ir tūkstančius gyvenimų žvelgęs jūsų akimis, liudijęs per jūsų protą. Tyras suvokimas, tuštuma savo esme, leido jums suvokti save – teikė savimonę.

Skaityti toliau

Narajanas apie penkis spąstus

narajanas GangotryjeYra penki spąstai, į kuriuos visą laiką patenka nemedituojantis žmogus, o medituojantis turi galimybę jų išvengti. Jie minimi Rytų šventraščiuose.

Pirmieji spąstai yra žinojimas. Žmogaus protas galvoja, kad žino, tačiau jo mažasis paviršinis žinojimas (grįstas svarstymais ir lyginimais, noru sužinoti „kodėl?“) yra dalinis ir nepilnas, iškreiptas savo paties kreivumo. Kai tobulas pasaulis atsispindi ne visai švariame prote, pasaulio vaizdinys išsikreipia. Žmogus mato ne visai tai, kas yra. Svarstydamas ir lygindamas jis tik dar labiau susipainioja. Ir iš tokios proto veiklos gimsta požiūriai ir nuomonės. Valant proto veidrodžius, tas ima pripažinti savas ribas, galimybių riboženklius. Tai žinojimo pradžia. Visa kita – nežinojimas.

Skaityti toliau