Laimės paslaptis – išmokime džiaugtis

20171018_154004 Mes visais būdais bandome pasiekti laimės. Meditavimo mokytojai duoda penkis patarimus, kurie galėtų jums padėti.

1. Laimė nepriklauso nuo aplinkybių ir tikslų, ji pati iš savęs, ji yra visur ir visada.

Dirbti mėgstamą darbą, turėti pakankamai išteklių pragyvenimui ir idealius santykius – tai tiktai aplinkybės, tikslai, – ir jie nepadarys jus laimingais. Naujas mandras telefonas, gražus rūbas ar kokia „dizaineriška“ rankinė – visi tie daiktai laikui bėgant (šiais laikais labai greitai) praras savo vertę jūsų ir aplinkinių akyse, jie tiesiog pasens. Tai reiškia, nustos jus džiuginę. Laimės ieškokite ne medžiagos pasaulyje, ne tarp daiktų, o nukreipę žvilgsnį į Save. Net žodis „ieškoti“ čia per sudėtingas. Tik įdėmiai pažiūrėkite į Save! Kur dėmesys, ten keliauja ir agna (energija). Jūs vis žiūrite į tai, kas keičiasi ir mainosi, kiek daug jau pakeitėte daiktų, automobilių, drabužių! Gal atėjo laikas pažvelgti į Save?

Skaityti toliau

Šri Nisargadatta: viskas vyksta savaimingai

nisargadatta_maharaj_19-scaled500 “Laikykis požiūrio, kad pasaulis ir savastis yra viena ir tobula. Tik tavo požiūris yra klaidingas ir jį reikia keisti. Šis kaitos vyksmas ir yra tai, ką vadinate sadhana. Tai prasideda tuomet, kai pasibaigia tingumas ir visa galia nukreipiama valymuisi, kad galėtų ateiti aiškumas ir geranoriškumas.

 Tikrovėje tai yra neišvengiamo augimo ženklai. Nebijok, nesipriešink, neatidėliok. Būk, kas esi. Nieko nereikia bijoti. Pasitikėk ir mėgink. Bandyk nuoširdžiai. Leisk tikrajam buvimui lipdyti tavo gyvenimą. Nepasigailėsi.“ Šri Nisargadatta

Skaityti toliau

Nisargadatta Maharaj: Budrumas yra Stebėtojas

nisargadatta_maharaj_19-scaled500 Klausimas: Aš galiu suprasti, kad asmenybė yra proto darinys – taip apibūdinimas atminčių ir įpročių rinkinys. Tačiau tas, kuriam atsitinka asmuo, ta stebėjimo ašis – ar tai taip pat yra prote?

Maharaj: Asmeniui reikia pagrindo – kūno, su kuriuo būtų galima tapatintis – taip, kaip spalvai reikia paviršiaus, ant kurio galėtų pasirodyti. Pats spalvų matymas nuo spalvos nepriklauso – jam visai tas pats, kokia spalva. Reikia akies, kad pamatytum spalvą. Spalvų yra daug, akis – viena.

Skaityti toliau

Šri Nisargadatta: į laisvę veda supratimas

nisargadatta_maharaj_19-scaled500Prieš priimdamas Dievą, privalai priimti save – tai dar baugiau. Pirmieji žingsniai į savęs priėmimą nėra nė trupučio malonūs, nes tai, ką matai, nėra laimingas reginys. Reikia drąsos, kad judėtum toliau. Padeda tyla. Žvelk į save visiškoje tyloje – nemėgink savęs apibūdinti. Žvelk į būtybę, kuria tiki esantis, ir prisimink – nesi tai, ką matai. „Tai aš nesu – o kas aš esu?“ yra savityros judesys. Nėra kito kelio į išsilaisvinimą, visi kiti būdai tėra atidėliojimas. Visiškai atmesk tai, kas nesi, kol tikroji Savastis išsireikš savo nuostabiuoju niekumu, savo „ne-dalykiškumu“./ Šri Nisargadatta

Skaityti toliau

Šri Nisargadatta apie Mokytojus

Maharaj„Miršta tai, kas keičiasi. Nekintamumas nei gimsta, nei miršta. Tai yra belaikis gyvenimo ir mirties stebėtojas. Negali to vadinti mirusiu, nes tai yra budru. Tačiau to negalima vadinti ir gyvu, nes tai nesikeičia.

Tai panašu į tavo diktofoną. Jis įrašo, jis atgamina įrašą – visiškai savaime. Tu tik klausaisi. Lygiai taip pat žiūrėk į viską, kas atsitinka – įskaitant mano kalbėjimą tau. Tai ne aš kalbu. Žodžiai pasirodo mano prote ir aš išgirstu juos sakomus.“ Šri Nisargadatta Maharaj

Skaityti toliau

Šri Nisargadatta: gyventi – vienintelis gyvenimo tikslas

nisargadatta_maharaj_19-scaled500„Tikrovėje nieko nevyksta. Saulė visada čia yra, jai nėra nakties. Tik „Aš esu kūnas“ minties aptemdytas protas nuolat verpia nesibaigiantį regimybių siūlą. (…) Pastangos taip pat yra vyksmo dalis. Kai neišmanymas tampa nelankstus ir kietas, kai charakteris išsikreipia, iš to kylanti pastanga sukelia neišvengiamą skausmą. Kai visiškai paklūstama prigimčiai, nėra jokių pastangų. Dvasinio gyvenimo sėkla auga tyloje ir tamsoje iki jai skirtos valandos.“/ Šri Nisargadatta Maharaj

Klausiantysis: Ką reiškia susimauti Jogoje? Kas Jogoje yra susimovęs (yoga bhrashta)?

Skaityti toliau

Susirašinėjimas: švari kalba – švari galva

OLYMPUS DIGITAL CAMERAParašiau laišką Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkei. Dėl lietuvių kalbos, žinoma. Šiandien vadinamų tarptautinių žodžių kasdienėje kalboje vartojimo gausa jau kelia nerimą. Kai kuriuose rašiniuose svetimų žodžių kiekis siekia 30 nuošimčių. Toliau žengiant šiuo keliu, lietuvių kalbos paprasčiausiai nebereikės. Jau dabar dažnai kalbama lietuviškai-anglišku (su graikiškais-romėniškais intarpais) mišiniu. Dar kartą pabrėžiu: nesiūlau atsisakyti visų tarptautinių žodžių, tačiau pradžiai tik tų, kurių lietuviški atitikmenys yra Didžiąjame lietuvių kalbos žodyne. Tai dera daryti todėl, kad tyrumas visada išgrynina suvokimą, o užterštumas – jį užtemdo. „Švari kalba – švari galva…“

Skaityti toliau