1. Vieni siekia nedvilypio (advaita) supratimo, kiti siekia dvilypio (dvaita). Jie nepažįsta vieningos tikrovės (samatatva), kuri yra neapsakoma nei dvilypumo, nei nedvilypėmis sąvokomis.
2. Tuomet kai Deivas yra visur esantis, nejudantis, pilnas, amžinas, regimybė (maya) – didysis klaidžiojimas – sukuria menamus dvilypumą ir nedvilypumą.
Prieš priimdamas Dievą, privalai priimti save – tai dar baugiau. Pirmieji žingsniai į savęs priėmimą nėra nė trupučio malonūs, nes tai, ką matai, nėra laimingas reginys. Reikia drąsos, kad judėtum toliau. Padeda tyla. Žvelk į save visiškoje tyloje – nemėgink savęs apibūdinti. Žvelk į būtybę, kuria tiki esantis, ir prisimink – nesi tai, ką matai. „Tai aš nesu – o kas aš esu?“ yra savityros judesys. Nėra kito kelio į išsilaisvinimą, visi kiti būdai tėra atidėliojimas. Visiškai atmesk tai, kas nesi, kol tikroji Savastis išsireikš savo nuostabiuoju niekumu, savo „ne-dalykiškumu“./ Šri Nisargadatta
Vydžiniana Bairava Tantra: Paslapčių knyga (Trumpos meditavimų temos pagal Ošo)Deivė paklausė:
О, Šyva! Kame yra tavo tikroji Esmė?
Kas yra ši stebuklų pripildyta Visata?
Turime išsivaduoti iš proto ir jausmų spąstų, iš mąstymo spąstų, iš teologijos spąstų, iš pasaulio ir idėjų spąstų… visa tai įkalina mūsų sielas skvarmų nelaisvėje, o mes turime iš pavidalų išsiveržti, mums reikia atsisakyti ribų ir siekti beribiškumo, begalybės. Kilkime nuo vieno potyrio prie kito, nuo vieno nušvitimo prie kito nušvitimo. Tegu mūsų nevaržo net tiesos, kuriomis mes tvirtai tikime, nes jos irgi yra tik riboti pavidalai, tik bandymai išreikšti tai, kas yra neišreiškiama.///Šri Aurobindo
Apsivalymas: du perėjimo į dievažmogio būtį žingsniai
Šioje galerijoje yra 1 nuotrauka.
Lėmėjas valdo sielų likimus (pasirinkimus-loteriją) pagal jų prarabdha (einamąją) karmą. Kam lemta neįvykti – neįvyks, kaip besistengtum. Kas apspręsta, kad įvyktų – įvyks, nežiūrint į bet kokius bandymus tam užkirsti kelią. Tai akivaizdu, be abejonės. Ir todėl geriausia išeitis – … Skaityti toliau
1914m. Birželio 26 d.
Sveikinu Tave, o Viešpatie, pasaulio Mokytojau. Duok mums jėgų atlikti savo darbus be prisirišimo prie jų ir išvystyti žmogiškuosius gebėjimus be asmeniškumo saviapgaulės ir menamo gyvenimo jame. Sustiprink mūsų tikrovės matymą; padaryk tvirtu mūsų bendrumo/vienybės suvokimą; išvaduok iš nežinojimo ir visokios tamsos.
Stebėtojo (Matančiojo) išlaisvinimas? Nuo ko?
Patandžalis sako: kalba apie proto (tapatinimosi) ir stebėtojo atskyrimą. Tai kelias į laisvę, iš kančios į ramybę, darną ir pusiausvyrą. Šis susivokimas vyksta per vydą (vidya) – žinojimą. Žinojimas atsiranda tada, kai pašalinamas nežinojimas – nevyda (avidya). Nežinojimas pašalinamas ryžtingu atskyrimu, veržimuisi.
„Miršta tai, kas keičiasi. Nekintamumas nei gimsta, nei miršta. Tai yra belaikis gyvenimo ir mirties stebėtojas. Negali to vadinti mirusiu, nes tai yra budru. Tačiau to negalima vadinti ir gyvu, nes tai nesikeičia.
Tai panašu į tavo diktofoną. Jis įrašo, jis atgamina įrašą – visiškai savaime. Tu tik klausaisi. Lygiai taip pat žiūrėk į viską, kas atsitinka – įskaitant mano kalbėjimą tau. Tai ne aš kalbu. Žodžiai pasirodo mano prote ir aš išgirstu juos sakomus.“ Šri Nisargadatta Maharaj