Grynojo suvokimo atskleidimas – savaiminis išsilaisvinimas betarpiška įžvalga
Savaime vaiskiai sąmonei Trijų Kūnų Dievybei lenkiuosi!
Aiškinsiu [vieną] „Giliųjų mokymų apie savaiminį išsilaisvinimą medituojant ramiąsias bei niršiąsias deivybes“ – „Grynojo suvokimo atskleidimą, savaiminį išsilaisvinimą betarpiška įžvalga“.
Atskleisiu jūsų gryną sąmonę, todėl mąsliai [klausykitės], laimingieji kilmingų šeimų vaikai.
Samaja gja gja gja!
Tai švelnus ir veiksmingas Indijos jogų meditavimo bei atsipalaidavimo būdas, kilęs iš senųjų Tantrinių mokymų. Joga nidra yra patikrintas atsipalaidavimo būdas, kurį, supaprastinęs senovines Tantrines pratybas, sukūrė žymusis svamio Šivanandos mokinys svamis Satjananda Saraswati, vadinęs jas „dieviškuoju atsipalaidavimu“.
Jei galvosite įprastu būdu, jei žmonių rūpesčius priimsite labai rimtai, vieną kartą imsit manyti, kad pats žmogus yra gyva bėda. Ir tai bus žingsnis klaidinga kryptimi. Rytai žiūri kita kryptimi: pirmiausia, kad jokie rūpesčiai (užsienietiškai problemos – rg) nėra rimti. Tą akimirką, kai jūs pasakote, kad jokie rūpesčiai nėra rimti, 99 nuošimčiai jų numiršta. Jūsų požiūris keičiasi iš esmės. Rytų požiūris teigia – rūpesčiai yra čia, nes jūs tapatinatės su jais. Ir tai yra visų „problemų“ sprendimo raktas.
Pasirinkimas reiškia sąmoningumą – aukštą sąmoningumą. Jo neturėdami, neturite ir pasirinkimo. Pasirinkimas prasideda tada, kai liaujatės tapatintis su protu ir jo veikimo programomis, kai imate būti tik čia ir dabar. Kol nepasiekėte šios pakopos, dvasine prasme esate pasąmoningi. Tai reiškia, jog esate priversti mąstyti, jausti ir veikti tam tikru proto nustatytu būdu.
Ištraukos iš vienos įstabiausių Agni jogos knygų – Boriso Abramovo „Agni jogos pasireiškimai“ („Грани Агни Йоги“).
Noriu išmokyti beribio gyvenimo reiškiniams pritaikyti matuoklį. Mintys ateina ir nueina, jausmai sukyla ir nurimsta, nuolatos keičiasi nuotaikos, tačiau tas, kuris savyje pastebi tuos pokyčius, tas turi stebėti ir stovėti virš jų ir po jais. Sutapatinti save su jais – reiškia paskandinti sąmonę laikinumo ir praeinamumo karalystėje, pakilti virš jų – reiškia juos išmatuoti beribiškumo matu ir pamatyti jų tikrąją esmę. Praeina viskas, – pasakyta teisingai, nepraeina tik tas, kuris viso praeinamumą stebi ir mato mirgėjimą dienų ir naktų, suvokiant savyje tą, Žiūrintį amžinai. Bebalsis Įrašinėtojas, Tylusis Stebėtojas, pastebintis laiko tekėjimą ir kaitą reiškinių, te jis, ir vien tiktai jis, vidinė esatis, tebūna gyvenimo matuokliu.
Praeitis gyvena jumyse atsiminimų pavidalu, tačiau atsiminimai savaime nėra bėda. Atsimindami praeitį mokomės iš klaidų. Atsiminimai blogi tada, kai ima jus slėgti ir tampa jūsų „aš“ dalimi. Jūs pakliūnate į praeities kalėjimą, jūsų asmenybė yra sukurta taip pat ir praeities, jūsų atsiminimai persunkti „aš“ pojūčio, jūs kuriate būtovės pasakojimus (istorijas) ir su jomis tapatinatės. Gimsta „mažasis aš“, kuris greitai užtemdo jūsų tikrąją beskvarmę laiko ribas viršijančią esybę.
Šri Aurobindo poema „Savitri“ yra sudaryta iš 20 dalių ir 24 000 eilučių, parašyta pagal vieną iš Mahabharatos epo dalių. Keista, tačiau mūsų šalyje šis kūrinys labai mažai žinomas. Simbolinės patirtys ir kelionės mistinėse erdvėse perduoda paties Šri Aurobindo meditavimo patirtis. Šioje poemoje atsispindi pagrindiniai Šri Aurobindo Integralinės Jogos dalykai, žmogaus prigimties Atgajos (evoliucijos) galimybės. Tai gilios dvasinės erdvės, o taip pat tai nuostabaus grožio literatūros kūrinys.
Yra du religingų žmonių tipai.
Pirmieji – nesuaugę, jie ieško tėvo pavidalo. Pirmasis tipas – tai nebrandūs žmonės, kurie negali pasikliauti savimi, todėl turi poreikį kokiam nors Dievui. Yra Dievas arba nėra, tai nesvarbu, tačiau jis yra reikalingas. Net jeigu Dievo nėra, nesubrendęs protas jį išgalvoja, todėl kad turi tokį psichologinį poreikį.