- Kur visos kitos, Salivanai? – paklausė jis be garso…
-… tūkstančių tūkstančiai žuvėdrų. Žinau. – Salivanas palingavo galvą – Aš tik tiek galiu pasakyti, Džonatanai, kad tokių paukščių, kaip tu, pasitaiko vienas iš milijono. Daugelis mūsų brendome be galo lėtai. Pereidavome iš vieno pasaulio į kitą, labai panašų į paliktajį, tuoj pat užmiršdami, iš kur atkeliavome, ir visai nesukdami galvos dėl to, kur keliaujame; gyvenome tik ta akimirka. Ar tu gali įsivaizduoti, kiek daug gyvenimų turėjome pragyventi, kol pagaliau mumyse gimė miglotas supratimas, kad gyvenimo prasmė – ne vien tik valgyti, peštis ar siekti valdžios Būryje. Tūkstantį gyvenimų, Džonai, dešimt tūkstančių.









