Yogi.lt naujienlaiškis
Ištraukos iš Maiklo Beidžento knygos “Uždraustoji archeologija”. Apie senovės Egipto piramidžių pastatymo tikslus, žynių išmintį, Hermio Trismegisto raštus, alchemiją. Populiariai ir įdomiai pateiktas požiūris, kurį oficialusis mokslas linkęs nutylėti. Taip pat - žvilgsnis už visų laikų Pašvęstųjų uždangos…
Perskaičiau puslapį iš Jūsų nurodytos knygos. Suprantu, kad žodžiais - „išjungti proto veikimą”, autorius nori pasakyti, kad reikia sustabdyti netvarkingą minčių srautą, kuris mums trukdo išgirsti signalus, ateinančius iš Didžiojo šaltinio ir kurie yra suvokiami aukščiausiųjų žmogaus centrų. Ant miego ribos tai yra lengviau, nes įvyksta natūralus netvarkingo mastymo sustojimas. Todėl nurodyta, kad reikia išmokti priimti tai, kas yra siunčiama, o būtent, prieš užmiegant arba tik prabudus. Tačiau tuo pačiu reikia savyje ugdyti nuolatinį ir ypatingą širdies budrumą. Kuomet mąstymas pakankamai disciplinuotas ir mūsų sąmonė įsisavino tokį valingą budrumą, tuomet galima išgirsti Mokytojo Balsą, ne tik tuomet, kai koncentruojamasi į Jo Pavidalą, tačiau netgi tada, kai mintis tiksliai veikia, spręsdama vieną ar kitą konkretų klausimą. Taigi, visame kame pirmiausia reikalinga disciplina, tikslumas ir ritmas. Tačiau blakės arba minčių saulės zuikučiai nepalieka mums galimybės aukščiausiam suvokimui.
Pasitenkinimas arba kentėjimas, palankios aplinkybės arba nepalankios, šis dualizmas verčia mus skirstyti mūsų praeities veiksmus į dvi kategorijas ir sakyti, kad šios veiklos buvo geros arba blogos. Gėris ir blogis savo esmėje yra sąlyginiai. Neegzistuoja nieko absoliučiai gero ir nieko absoliučiai pikto, nes Absoliuto idėja nepripažįsta jokio predikato („Absoliutus gėris” turi ne daugiau prasmės, nei „absoliutus judėjimas” arba „absoliuti šiluma”. Absoliute gėris ir blogis, kaip ir visa kita, sudaro vienį).
Dievo vaizdinių kūrimas, taip pat dievų žmogiškajame pavidale kūrimas, tiems, kas juos garbina, gali tapti tiek naudingu, tiek pavojingu. Protas yra nuostabus instrumentas, tačiau jis lengvai nuseka paskui emocijas ir jam yra būdingi prisirišimai prie to, ką jis suvokia, ir baimė prieš tai, ko nesupranta.
Žodis „teosofija” šiandien yra dažnai girdimas, ir nemažai žmonių laiko save teosofais, tačiau kai kurie net aiškiai nesupranta, kas teosofija yra. Nes tai - dieviškoji išmintis, o ji yra ta šviesa, kuri šviečia kiekvienam žmogui, kuris tik yra šiame pasaulyje. Šviesa niekam nepriklauso asmeniškai, ji priklauso kiekvienam ir visiems, ir tik gebėjimas ją suvokti suteikia teisę ją turėti, gi turėjimo faktas uždeda pareigą dalintis tąja šviesa su kitais.
Dao, išsakytas žodžiais, nebebūtų begalinis Dao. Ištartas vardas nebebūtų begalinis vardas. Nebuvimas yra dangaus ir žemės pradžių pradžia, buvimas - visko esamo ištakos. Taigi, nebuvime įžvelgiamos mįslingos Dao gelmės, o buvime - jo kontūrai. Ir nebuvimas, ir buvimas, - abu jie kilę iš to paties, bet jų vardai skirtingi; abu yra vadinami slėpiningais. Iš slėpiningų jie patys slapčiausi - vartai į visas gelmes.
Nuorodos į dvi Agni jogos knygas lietuvių kalba. Pirmoji - RYTŲ KRIPTOGRAMOS. Legendas, sakmes ir pranašystes šiai knygai surinko ir užrašė Jelena Rerich. Antroji knyga - Steponas Stulginskis. ŠAMBALA, NAUJOJI EPOCHA. Tai lietuvių autoriaus knyga, parengta pagal autoriaus skaitytas paskaitas Vilniaus Planetariume 1990 - 1991 metais. Knygas išleido Lietuvos Reiricho draugija.
Hindu šventraščio Bhagavat Gita (Dieviškoji Giesmė) vertimas, atliktas žymiojo orientalisto ir filosofo Vydūno. Iki šios dienos išlieka vienu geriausių BG vertimų, puikiai perduodančiu sanskrito energijos tėkmes bei tekstines reikšmes.
Žymaus etnologo, lektoriaus Aleksandro Žarskaus knyga “Ar mokame sutikti mirtį”.
Ištraukos švenčių proga iš svamio Vivekanandos knygos „Žiniana joga”.
Silpnumas, sako Vedanta, yra visų nelaimių pasaulyje priežastis, vienintelė visų kančių priežastis. Mes nelaimingi todėl, kad silpni. Mes vagiame, plėšiame, meluojame ir vykdome įvairiausius nusikaltimus, nes esame silpni. Ten, kur nėra nieko, kas mus darytų silpnus, ten nėra nei mirties, nei liūdesio. Mes nelaimingi, nes klystame. Atmeskite klydimus, ir visi rūpesčiai išnyks. tai aišku ir paprasta. Po įvairiausių filosofinių ginčų ir akrobatinės proto gimnastikos mes grįžtame atgal prie vienintelės religinės idėjos, pačios paprasčiausios, kokia tik gali būti pasaulyje.