Ištraukos švenčių proga iš svamio Vivekanandos knygos „Žiniana joga”.

Silpnumas, sako Vedanta, yra visų nelaimių pasaulyje priežastis, vienintelė visų kančių priežastis. Mes nelaimingi todėl, kad silpni. Mes vagiame, plėšiame, meluojame ir vykdome įvairiausius nusikaltimus, nes esame silpni. Ten, kur nėra nieko, kas mus darytų silpnus, ten nėra nei mirties, nei liūdesio. Mes nelaimingi, nes klystame. Atmeskite klydimus, ir visi rūpesčiai išnyks. tai aišku ir paprasta. Po įvairiausių filosofinių ginčų ir akrobatinės proto gimnastikos mes grįžtame atgal prie vienintelės religinės idėjos, pačios paprasčiausios, kokia tik gali būti pasaulyje.

(DAUGIAU…)

   Pasirinkimas reiškia sąmoningumą - aukštą sąmoningumą. Jo neturėdami, neturite ir pasirinkimo. Pasirinkimas prasideda tada, kai liaujatės tapatintis su protu ir jo veikimo programomis, kai imate būti tik čia ir dabar. Kol nepasiekėte šios pakopos, dvasine prasme esate pasąmoningi. Tai reiškia, jog esate priversti mąstyti, jausti ir veikti tam tikru proto nustatytu būdu.

(DAUGIAU…)

   Nereikia būti dvasios ligoniu, kad galima būtų jį išgirsti. Atvirkščiai, tai vienas iš paprasčiausių ir natūraliausių dalykų, kokius tik begalima įsivaizduoti. Pavyzdžiui, jūs užduodate sau klausimą, į kurį jums atsako „jis”. Tolesnis aptarimas vyksta kaip ir bet kuris kitas pokalbis. Jūs tai galite paaiškinti kaip „asociacijas” arba „pokalbį su pačiu savimi”, arba kaip „meditaciją” ta prasme, kaip apie tai kalbėjo senovės alchemikai, kurie į tokį pokalbio partnerį kreipdavosi, kaip į aliquem alium internum, „tas pat kitas, esantis viduje”.

(DAUGIAU…)

   Į lietuvių kalbą išvertėme Nikolajaus Rericho “Šambala švytinčioji”, kurioje poetiška forma švyti Šambalos idėja. Šviesos Žemė, Didžiųjų Sielų apsireiškimo vieta, kurios žinianešiai į visus pasaulio kraštus neša amžinai gyvosios Dvasios Žinią. Šambala yra įkūnyta pasaulio viltis: net sunkiausiais žmogaus Dvasiai laikais gims tų, kurie išgirdę Šambalos šaukinį KALAGIJA, žinos, kad ten nueiti turi. Ir jų kelias taps mūsų keliu. Po tamsios nakties saulė pakyla ir nudažo kalnus įvairiaspalviais spinduliais. Kaip pavaizduota Nikolajaus Rericho tapybos darbuose.

(DAUGIAU…)

   Šią pasaką užrašė Karlas Gustavas Jungas knygoje „Sinchronistiškumas”. Jos antrasis dvigubas dugnas… Tegu šį rebusą išsprendžia skaitytojas. Kuo skiriasi tikrasis pažinimas nuo pažinimo kopijų?

Štai ši pasaka:

(DAUGIAU…)

  Elektroninė biblioteka, kurioje pateikiamos A.Č.Bhaktivedanta Svami Prabhupados, O.G.Torsunovo bei kitų autorių knygos.

(DAUGIAU…)

   Apie kitą sąmonės lygmenį esama nemažai pasakojimų. Jų autoriai dažnai būna žmonės, tam tikru gyvenimo momentu patyrę tragiškų išgyvenimų. Vieni netenka nuosavybės, kiti - artimųjų, socialinės padėties, reputacijos ar sveikatos. O kartais kokia nors baisi nelaimė ar karas nusineša viską, ir žmogus lieka visiškai „tuščiomis rankomis”. Tai ribinė situacija. Viskas, su kuo jie tapatinosi ir kas palaikė jų „aš” pojūtį, dingo. Iš pradžių juos apėmė didžiulė baimė ir aštrus sielvartas, tačiau paskui beveik staiga šios emocijos nuslopo ir jų vietą užėmė sakralus Buvimo pojūtis, gili ramybė ir skaidrumas. Jėzus Kalno pamoksle kalbėjo taip: „Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus Karalystė.” (Mt., 5-3.). Žmonės, tai patyrę, klausia savęs, kaip tokių išbandymų akivaizdoje jie sugebėjo likti visiškai ramūs.

(DAUGIAU…)

Tėve, sudegink ranką mano, jeigu ji pakilo už reikalą neteisų.

Tėve, sudegink protą mano, jei minčių jis melagingų gyvatynas.

Tėve, sunaikinki visą būtį mano, jei ji į blogį kreipiama.

  (DAUGIAU…)

 Ar gali medis stovėti tvirtai?

Gali, gali gali,

Jei šaknys įaugę į žemę giliai ir nematomos glūdi.

  (DAUGIAU…)

   Visos materialinės vertybės, net pačios švenčiausios, pasiglemžia, iščiulpia iš jūsų meilę ir jėgas, ir energiją. Vadinasi, norėdami sukaupti meilę, turime trumpam ar ilgesniam laikui atsisakyti žmogiškųjų vertybių, nuo jų atsitraukti. … Juo labiau žmogus pasiruošęs priimti tokius vaistus, tuo mažesnės dozė jam skiriama.

(DAUGIAU…)