Pokalbiai Mokytojo sode (papildyta)

obnŠiandien pateiksiu tau tris taisykles. Įsidėmėk: pirma, laikykis dėsnių, duotų pasauliui; antra – mokėk visur atrasti darną, trečia – niekada nebūk asmeniška. Šios trys taisyklės skelbia; pirma – visus pasaulio dėsnius galima išreikšti vienu žodžiu – Vienovė. Todėl atmink: viskas yra Viena. Ir neatskirk, ir nenusisuk nuo nieko. Dėsniai, duoti pasauliui, nepajudinami. Jie valdo tave, kol tu jų nesuvoki sąmoningai. Kai tu juos suvoki savyje, o per save – ir visame pasaulyje – tada jie tau padės. Visi pasaulio dėsniai – geri, tik užtemdyta žmogaus sąmonė nemato jų gerovės.

Skaityti toliau

Teosofija: Šviesa kelyje


mabelTai viena iš esminių teosofijos knygų. Dažniausiai teosofai rašo dideles knygas. Šią, trumpą ir esmingą, užrašė Mabel Kolinz, o plačiai paskelbė J.P.Blavatskaja – viena iš Teosofijos draugijos įkūrėjų XIX a. antrojoje pusėje.

Tai dvasiniai raktai, skirti žmonėms, iš tikro ieškantiems Kelio, tiems kurie veržiasi. Tokie šiame rašinyje atras gaires, paramą ir paskatinimą.

Skaityti toliau

V.Šmakovas: dvasinis kelias

egyptian-eyeTiesa ir žmogaus veržimasis į ją – amžini; pasaulyje nėra ir negali būti jėgos, kuri tai pranoktų; visas pasaulis gali žūti, ir užslinkusioje Kali Jugoje gali likti tik vienas žmogus, bet ir tada Tiesa tebežėrėtų jo širdyje, o dvasia ir toliau tebesiveržtų į ją.

 Žlugo visa Egipto didybė, žlugo šventyklos, žlugo išminčių tvirtovės, už kurių sienų buvo susitelkę amžini siekiai išsiveržti į nežemišką gyvenimą, – mokslas apie Amžiną Tiesą žlugti negalėjo, jis nemirtingas ir žmonių beprotiškumo bangos negalėjo šios Tiesos išjudinti!

Skaityti toliau

Didžiosios Piramidės misterija

   Mes paprastai neteisingai vartojame žodį mirtis. Ne tie mirę, kurie paliko šį laikiną pasaulį. Iš tikro mirę tie, kurie nepažįsta patys savęs. Mirtis – tai nežinojimas, nes nežinantieji palaidoti šaltame akmeniniame savo ribotumo karste, jie, nieko nežinantys, nieko nemokantys, nieko nesuvokiantys, nieko nesiekiantys. Besmegeniai negyveno niekada. Gyvenimas – tai ne tik judrus egzistavimas. Gyvenimas – tai mąstymas; gyvenimas – tai siekimas; gyvenimas – tai teisingas priėmimas; gyvenimas – tai pripažinimas; gyvenimas – tai pajautimas; gyvenimas – tai veržimasis ir pirmiausia – tai suvokimas! Tiems, kas supranta gyvenimą, mirties būti negali, tiems, kas nesupranta mūsų laikinojo buvimo čia tikslo – gyvenimo būti negali.

Skaityti toliau

T.Platonova: Mokytojo pasaulis

Aš – būdraujančios sąmonės žmogus. Aš niekada neprarandu suvokimo – net miego metu. Miegant mano sąmonė dirba taip pat tiksliai ir aiškiai: žinau, kad miegu. Ši būsena vadinama nepertraukiamu suvokimu. Link šito ėjau ilgai, ir vis tik atėjau akimirksniu. Kartą ši būsena kilo ir daugiau manęs nebepaliko. Skirtumas tarp nušvitusiųjų yra tas, jog daugelis, patyrę aukkštąsias būsenas, jas praranda. Kai kuriems pavyksta išlaikyti aukštumas ir „nenukristi“ žemyn, vėl pasineriant į nęsamoningą buvimą. Kol yra išsaugotos paslėptosios proto tendencijos, visada išlieka pavojus sugrįžti į norų pasaulį. Neužtenka nugalėti protą. Skaityti toliau

Eduardas Šiurė: Ugnis kaip Principas

siure   Senovės dvasinių mokslų, kuriuos pirmieji suformulavo Indijos Rišiai (Išminčiai), centre, buvo Ugnies-Principo – Visatos pirminės medžiagos ir Dievų instrumento – doktrina.

Agni, slėpininga Ugnis visuose daiktuose ir reiškiniuose, nematoma ir pirminė Ugnis, kurios dūmai, liepsna ir šviesa yra tik išorės pasireiškimai, Agni, arba Kūrybos Ugnis, iš tikro yra visuotinis tarpininkas ir daiktų bei reiškinių substancija. Nes, iš vienos pusės, ugnis yra elementarinė materijos forma; iš kitos – ji tarnauja kiautu ir kažkuria prasme Dievų kūnu, tarpininku, per kurį jie daro poveikį pasauliui. Tai – Ugninis kelias, kuriuo Dvasia nusileidžia į materiją; arba – apšviestas takelis, kuriuo materija kyla į Dvasią.

Skaityti toliau