Pameditavimai: „Sodo būva“

liktariukai4Sodas yra Gyvenimo medis, jis yra Pilnatvė. Pilnatvė sukasi ir skleidžiasi, užpildydama erdvę aplinkui. Ji pati yra erdvė ir galios/agnos (energijos) virpesiai. Ši galia skatina, kelia, budina kūrybai, degimui. Keturi pradai talpinas penktame. Pasaulis kuriasi ir vėl užsiveria, kaip diena ir naktis.

Šis sukimasis yra Rėdos Atgaja. Tai, kas buvo, vėl pasikartos. Sada – vyksmas, nenutraukiama, nuolatinė eiga.

Skaityti toliau

RG: Dangus nėra teisus, jis niekada neklysta

RG_piesinysDangus nėra teisus, jis niekada neklysta. Tai buvimas Ašyje. Ašies-Stebėtojo niekas neliūdina ir nelinksmina, tai save suvokiantis ramus Sąmoningumas.

Dangus nėra teisus, jis niekada neklysta. Esu tik ranka rodanti į Dangų ir į Ugnį. Ne į kažkokį akivaizdų daiktą ar reiškinį, tegu ir labai brangų. Dangus yra pilnas ir Ugnis pilna. Protas dangų skirsto dalimis, jausmai jaukia suvokimą, svarbumo pojūtis iškreipia erdvę. Tai, kas keičiasi, nėra Tikrovė. Tikrovė yra patirtis, kurią galime pažinti ramiu protu ir ramiais jausmais. Tai, ką rašome ir sakome, nėra tikrovė, o tik menamo gyvenimo pasireiškimai, mintys ir jausmai. Buvimas teisiu nėra tikrovė, ir klaida nėra tikrovė. Nes Tikrovė nėra teisi ir ji niekada neklysta…

Skaityti toliau

RG: įvairūs pastebėjimai

RG_piesinys Yra trys įstabūs lietuviški dalykai, per kuriuos (lyg įrankių pagalba) galime tiesiogiai pažinti nuostabią Vienovės būseną – tai Sutartinės, Sodai ir Šneka (tyra lietuviška kalba).

Sutartinių klausom arba jas giedam. Būsena užgimsta per garso agną (moksliukai vadina energija). Ji pamažu mus apgaubia ir veda. Į Sodus žiūrim, gerdami jų darnius pavidalus. Tiesa, ne vien per akis geriam, bet ir per odą, per širdį. Tuo metu protas prityla ir Būsena skleidžiasi.

Skaityti toliau

Viršininkų amžius baigiasi?

RG_piesinysŽmonija labai ilgai (išskyrus atskiras ir nelabai su išorės pasauliu susijusias bendruomenes) gyveno hierarchijų [viršininkų] amžiuje. Žemėje visada vyksta pasikeitimai, sena nyksta ir atsiranda nauja. Šis „nauja“ yra gerai užmiršta sena, tik naujoje kokybėje.

Šie pasikeitimai dabar vyksta mūsų akyse. Viršininkų amžius pamažu baigiasi, hierarchijos (imperijos, centralizuotos religijos), lietuviškai viršininkijos, nyksta arba griūva. Šie dalykai yra prasidėję jau XVII – XVIII amžiuje, su anglų ir prancūzų revoliucijomis. Dabar šis vyksmas, toliau spartėdamas, įgauna naują kokybę.

Skaityti toliau

Protėvių mitologinis palikimas kasdienėje kalboje

dievaiProtėviai paliko mums savo kalbą. O kalboje – subendrinta visa jų senoji Pasaulėvyda. Protėvių dievai ir dievybės niekur nedingo, jos visad čia, kasdieniame gyvenime, kasdieninėje kalboje. Lietuvių kalba yra sodriai prisotinta senojo protėvių paveldo. Gyvi senųjų dievų vardai, kurie iki šiol suteikiami vaikams – Milda, Gabija, Žemyna, Aušra, Algis, Laima, Žilvinas, Austėja, Saulė, Eglė, Dalia, Vaidilutė, Vaidas, Vaidotas, Agnė, Daiva (Deivė)… tokius vardus nešantys žmonės atspindi seniausius tautos prisiminimų klodus. Ir per juos šie prisiminimai yra gyvi. Dažnai apie tai nesusimąstome, priimdami kaip savaime suprantamą dalyką. O juk tai gyvi mūsų protėvių Dievai, jų pasaulio suvokimo archetipai. Tai lyg, šiuolaikine kalba tariant, tam tikros programėlės, kurios ir šiandien veikia pasąmoniniu lygmeniu, suburdamos tautą aplink Šerdį.

Skaityti toliau

Skaičius devyni – Pašventimas

num9Skaičius devyni simbolizuoja Pašventimą. Tai skaičius, kuris simboliškai žymi perėjimą į naują kokybę, naujus virpesius bei tų virpesių įtvirtinimą. Kitaip tariant, atgimimą, antrąją gimtį nauju, dvasiniu pavidalu.

Protėvių Lietuvoje tai buvo šventas skaičius, Ragučio skaičius. Prisimenam ir elnią devyniaragį, narsų kareivį, nukaunantį slibiną devyniomis galvomis. Kartais, kad pasiektum tikslą, tenka perplaukti devynias jūres ir devynias marias…

Skaityti toliau

Dvasinė pasaulėvyda

BinduŽmogus nuo mažens proto ir juslių pagalba kuria savo pasaulėžiūrą. Jausmų ir juslių pagalba – pasaulėjautą. Kai šios susijungia jau Budriame žmoguje, praturtintos sukaupta dvasine patirtimi – tai pasaulėvyda. Vidinė dvasinė pajauta, vidinis vedimas, veda. Vienaip ar kitaip, kildamas dvasingumo (kuris pats sunkiai pasiduoda apibrėžimams) laiptais, įvairiose jos skvarmose būvodamas, žmogus įgyja savo pasaulėvydą.

Skaityti toliau

Vydūnas: tautos laisvė ir reikšmė

VydunasKartais atsitinka, kad visos tautos vyrai turi ginti tautą. Bet bus tai išimtis. Iš tikrųjų tauta ginama ne jos ginklų, bet aukščiausiosios jos gyvybės. Jeigu ta kiek paaugusi ir stipri, tad tokia tauta nėra nuveikiama…/ Vydūnas, Tautos gyvata

Daug apie laisvę rašyta. O gal dar daugiau mastyta. Irgi mūsų. Tačiau vis lyg nesuprasta, kas ji. Dargi sako tūli, kad žmogui visai nesą laisvės. Ir toks čia nesuderinamas priešingumas. Mat kalba ir rašo apie laisvę labai dažnai ir tokie, kurie tam neturi reikiamojo išmanymo. Kas laisvė yra, tegali pasakyti, kurs laisvas yra savo esmėje.

Skaityti toliau