Klausimas: šiandien ryte atsitiko įdomus dalykas. Ir vėl per jaunatį – ženklas. Ryte atitraukinėjau užuolaidas ir toks garsas nuo jų, lyg atsidusimas. Kai buvom su broliu 16-19 metų maždaug, mūsų kambaryje, kaip mes manėm, gyveno naminukas. Ir jis skleisdavo tokį lyg „atsidūsėjimo“ garsą. Paskui brolis išėjo ir tas naminukas dingo, jau nepamenu…
Ištraukos iš R.G.Narajano straipsnių ir pasisakymų. Antra dalis.
Ką reiškia būti Dabar? Kai protas šokteli į praeitį ir kuria prisiminimus, švelniai sugrąžinu dėmesį į Dabar; kai jis tikisi ir kuria lūkesčius ateityje, vėl švelniai susigrąžinu dėmesį į Dabar – toks paprastas yra Būvos Dabar Slėpinys.
**
Atjauta nėra jausmas ar juolab žemutinis jausmas (emocija), kuri gali būti pavadinta gailesčiu. Atjauta yra gilus vidinis pojūtis, vienovė su viskuom, ką matome aplink, ir ji kyla iš Meilės.
Motina: „Maldos ir meditavimai“
1914 m. balandžio 20 d.
Po to, kai vyliausi tiek daug, po to, kai buvau patikėjusi, kad mano išorinė esybė pagaliau bus tapusi įrankiu, pritaikytu Taviesiems tikslams, po viltingos pajautos, kad Aš pagaliau būsiu perkelta iš šio tamsaus, varžančio, gremėzdiško “savęs”, – jaučiu dabar, kad esu dar taip toli nuo tikslo, kaip ir prieš tai, neišmananti ir savanaudiška, tokia, kokia buvau prieš šią didžiąją viltį. Ir kelias tiesiasi tolyn vėl, nesibaigiantis, einantis per nesąmoningumo lauką.
MOTINA „Maldos ir Meditavimai“
1914m. Kovo 18 d.
Tu esi išbaigtasis žinojimas, grynoji sąmonė.
Tas, kuris susivienija su Tavimi tampa visažinis – tol, kol ši sąjunga tęsiasi. Tačiau netgi prieš pasiekiant šį lygmenį, tas, kuris atsidavė Tau visu savo esybės nuoširdumu, su visa savo sąmoningąja valia, tas, kuris pasiryžo dėti visas pastangas, kad laimėtų ir išsipildytų Dieviškasis Meilės įstatymas, jame pačiame ir visame buvusiame jo įtakos lauke ima pasireikšti pati kaita.
Ištraukos iš RG Narajano straipsnių ir pasisakymų.
Kur nėra požiūrio taško? Ten, kur susitinka visos upės.
Kalno Mokytojas
*
Jei ir yra pasaulyje nuodėmė, ji yra susireikšminimas ir nutolimas nuo savosios dvasinės širdies.
RG Narajanas
*
Klausimas: ar reikia žmogui vien meditacijos, be mastymo?
Atsakymas: žmogui visko reikia, tačiau mastymą reikia išmokti suvaldyti. Jei jis dirba kaip televizorius, kurio jungiklis yra seniai sugedęs ir niekas nežino, kaip jį pataisyti, tai nėra labai gerai. Tai taip išvargina. Mąstymas turėtų būti perkeičiamas į teigiamą vagą.
Deramas būdas būti veda į atbudimą, o dar tiksliau – į atsibudimą. Yra tik vienas būdas būti tikrovėje – tapti buda, atbudusiu, budimo tapsme. Kita yra sapnai, regimybės, menamybės, tariamos nuomonės ir menamos dorybės. Nes sapnas nėra tikrovė.
Jūsų dėmesiui dar du pokalbiai su draugais apie sąmoningumą ir jo atspindžius gyvenime. Tai nėra paskaitos. Ir „informacijos“ čia ne tiek jau ir daug. Bet žinojimo galite gauti – ne tiek iš pačio kalbėjimo, o iš jūsų pačių, beklausant, prisijungus prie Agnos…
Sugrįžkime į savo dvasinę Šerdį, tą Ašį, kurioje prasidėjome mes ir visa Visata. Ir jau iš to žiūros taško žvelkime aplinkui. Ar kas nors pasikeitė?