Apie „depresijas“ (dar papildyta)

http://www.yogi.lt/wp-content/uploads/2010/05/ego.jpgGyvename savo proto atspindžių ir įsivaizdavimų pasaulyje, kurį laikome tikru ir akivaizdžiu. Šiuolaikinis, į medžiaginę būtį paniręs žmogus,  patiria daug rūpesčių ir bėdų, kurias vadina „problemomis“, – dažnai varsto gydytojų duris, serga ligomis, kurių nepažino mūsų protėviai, ir pirmiausia – vadinamomis dvasios ligomis. Kokia to kentėjimo priežastis? Galima būtų atsakyti trumpai ir moksliškai. Pagrindinės priežastys yra dvi – psichologinės ir fiziologinės, o taip pat – daug antrinių priežasčių.

Skaityti toliau

Apie šiuolaikinę pergają (revoliuciją) ir klasių kovą (I dalis)

RG_piesinys Visuomenė – tai negyvėlių eisena. Lavonai – aplink vieni lavonai… /// Ošo

Šiame straipsnyje remiuosi rusų istoriko, sociologo Sergejaus Pereslegino išdėstytu Vystymosi laikotarpių (fazių) modeliu ir kai kuriomis minėto mokslininko išsakytomis mintimis bei sąvokomis.

Pradėjau nuo Ošo pasakytos ištraukos ir tuo, matyt, galima būtų ir užbaigti. Kol žmonės gyvens savo sapne ir bus tiek sąmoningi, kad suprastų tik kovą, varžytuves, paklūstant tik refleksams ir psichologinėms programoms, – būtovės (istorijos) vyksmas bus būtent toks, kokį ir pažįstame paskutinius šimtmečius. Tačiau jis ne visada buvo toks.

Skaityti toliau

Apie sąvokų kalbą ir įrankius

matrix-door   Įvadas

Šios ištraukos iš istoriko pasisakymo vertingos tuo, jog yra išaiškinta visuomenės pažinimo įrankių, sąvokų svarba. Kai sakau, jog mūsų protėviai „religijos“ neturėjo, daugelis stebisi. Kaipgi taip? Ogi mūsų pasaulėvydai mažiausiai 5000 metų, o sąvoka „religija“ yra gana jauna. Naudojantis tokiomis naujoviškomis, „moderniomis“ sąvokomis kaip „religija“, negalėtume suprasti mūsų protėvių Vydijos.

Skaityti toliau

Narajanas apie sąmojo galias

yoga_funny Išties, mes ESAME – jau mirę, bet dar negimę….o gal ir atvirkščiai. /// R.G.Narajanas

Sąmojis, užsienietiškai tariant, jumoras, o gal humoras [jei tart lietuviškai, būtų gumoras] yra didi galia. Tas žodis „gumoras“ man rodos, panašus į žodį mirtis. Yra tokia nuomonė, jog žodis „humoras“ yra kilęs iš ukrainiečių kalbos žodžio „umora“ – alpimas, apalpimas … gal nuomaris iš juoko? Matyt, visi žodžiai, prasidedantys žodžiu H į lietuvių kalbą bus atėję iš ukrainiečių kalbos, nes pas juos tų „h“ labai daug, o pas mus iš tiesų nėra buvę, kol „mokslinčiai“ nesugalvojo lygiuotis į Vakarus ir praturtino mus papildomomis raidėmis.

Skaityti toliau

“Sudegę” darbe

matrix-door Jeigu iš išorės sėkmingam žmogui kaupiasi nuovargis, kiti žmonės dirgina, o mintys apie darbą sukelia galvos skausmą, psichologas jam ištaria diagnozę – „jausminio perdegimo sindromas“.

Užmokestis už bendravimą

Jausminio perdegimo sindromas – viena pavojingiausių profesinių ligų iš tų, kurios kankina žmones: mokytojus, vadybininkus, pardavėjus, gydytojus, žurnalistus, verslininkus, politikus… Šis sindromas vystosi palaipsniui ir praeina tris vystymosi laikotarpius.

Skaityti toliau

Apie sąvokų galią

foto_licedei Daugelis iš mūsų, matydami mūsų ūkio ir valstybės valdymo rūpesčius ir įsisenėjusias bėdas, užduoda sau klausimą – kaip turėtume gyventi toliau kaip bendruomenė, kad mūsų vidinis teisingumo pojūtis atitiktų tai, ką matome išorėje. Suprantama ir paprasta tiesa: kad vieno atsakymo čia negali būti; kad vidinių žmogaus pasikeitimų suma įgalina ir išorinių pasikeitimų tvarumą. Ir tuo pačiu jau daugelis supranta, jog reikalingas esminis veikiančios politinės austuvos (sistemos) perkrovimas.

Skaityti toliau

Žmogaus apvalkalai

kunaiZM  „ir atlėkė elnias devynragis (…) ant vieno rago – ugnelė dega, ant antro rago kalveliai kala…“/ Iš lietuvių liaudies dainos.

Noriu jums papasakoti apie žmogaus kūnus ir apvalkalus, kaip tai šiandien suprantu. Jūs gal pasakytumėte, jog kūnas yra tik tas, kur apčiuopiamas pojūčiais. Dažniausiai jis vadinamas įmantriu ir galvotu žodeliu „materialus“. Jei lietuviškai – jis būtų įvardijamas medžiaginiu arba medžiagišku (kartais vadinamas grubiuoju) kūnu. O mūsų pojūčiai, kaip žinia, gali būti vystomi ir tada pasirodo, jog visas pasaulis kiek sudėtingesnis, nei anksčiau galvojome.

Skaityti toliau

Artūras Sita: kaip ragauti Esaties skonį?

sitaarturasPo susitikimo Vilniuje žmonės neskuba skirstytis. Jie nori bent kelias minutes asmeniškai pabendrauti su iš Rusijos atvykusiu Artūru Sita. Prieinu ir aš. „Noriu pasižiūrėti į akis“, – sakau. Žvilgsniai susitinka akimirkai. Tada Artūras taria: „Tu ne į mane žiūrėk“. Delnu švelniai uždengia akis. „Ką jauti dabar? Kur tavo dėmesys? Kai akys uždengtos, kas mato?“

Skaityti toliau