“Sudegę” darbe

matrix-door Jeigu iš išorės sėkmingam žmogui kaupiasi nuovargis, kiti žmonės dirgina, o mintys apie darbą sukelia galvos skausmą, psichologas jam ištaria diagnozę – „jausminio perdegimo sindromas“.

Užmokestis už bendravimą

Jausminio perdegimo sindromas – viena pavojingiausių profesinių ligų iš tų, kurios kankina žmones: mokytojus, vadybininkus, pardavėjus, gydytojus, žurnalistus, verslininkus, politikus… Šis sindromas vystosi palaipsniui ir praeina tris vystymosi laikotarpius.

Skaityti toliau

Apie sąvokų galią

foto_licedei Daugelis iš mūsų, matydami mūsų ūkio ir valstybės valdymo rūpesčius ir įsisenėjusias bėdas, užduoda sau klausimą – kaip turėtume gyventi toliau kaip bendruomenė, kad mūsų vidinis teisingumo pojūtis atitiktų tai, ką matome išorėje. Suprantama ir paprasta tiesa: kad vieno atsakymo čia negali būti; kad vidinių žmogaus pasikeitimų suma įgalina ir išorinių pasikeitimų tvarumą. Ir tuo pačiu jau daugelis supranta, jog reikalingas esminis veikiančios politinės austuvos (sistemos) perkrovimas.

Skaityti toliau

Žmogaus apvalkalai

kunaiZM  „ir atlėkė elnias devynragis (…) ant vieno rago – ugnelė dega, ant antro rago kalveliai kala…“/ Iš lietuvių liaudies dainos.

Noriu jums papasakoti apie žmogaus kūnus ir apvalkalus, kaip tai šiandien suprantu. Jūs gal pasakytumėte, jog kūnas yra tik tas, kur apčiuopiamas pojūčiais. Dažniausiai jis vadinamas įmantriu ir galvotu žodeliu „materialus“. Jei lietuviškai – jis būtų įvardijamas medžiaginiu arba medžiagišku (kartais vadinamas grubiuoju) kūnu. O mūsų pojūčiai, kaip žinia, gali būti vystomi ir tada pasirodo, jog visas pasaulis kiek sudėtingesnis, nei anksčiau galvojome.

Skaityti toliau

Artūras Sita: kaip ragauti Esaties skonį?

sitaarturasPo susitikimo Vilniuje žmonės neskuba skirstytis. Jie nori bent kelias minutes asmeniškai pabendrauti su iš Rusijos atvykusiu Artūru Sita. Prieinu ir aš. „Noriu pasižiūrėti į akis“, – sakau. Žvilgsniai susitinka akimirkai. Tada Artūras taria: „Tu ne į mane žiūrėk“. Delnu švelniai uždengia akis. „Ką jauti dabar? Kur tavo dėmesys? Kai akys uždengtos, kas mato?“

Skaityti toliau

Savitri: kelionė į taiką su savimi

savitri2Retkarčiais pasiseka sutikti žmonių, su kuriais bendraujant aiškiai junti, jog apie gyvenimą jie išmano kiek daugiau, negu likusieji. Kalbėdamasi su jogos mokytoja Savitri, būtent šitaip ir jaučiausi. Nuo moters sklindanti dvasinė ramybė taip ir vilioja stengtis įminti pašnekovės vidinės darnos paslaptį. Tai padaryti ir bandžiau, klausinėdama Savitri apie jogą, kuri jai pažįstama ir labai artima jau penkiolika metų.

– Papasakokite, kada ir kaip pati atradote jogą? Ar stipriai po to pasikeitė jūsų gyvenimas? Galbūt atradus jogą pakito prioritetai, požiūris, gyvenimo būdas?

Skaityti toliau

Haridas: Į Palangą geriausia važiuoti autostrada

Haridas1Indijoje daugelis vakariečių dairosi į egzotiškos išvaizdos barzdočius oranžiniais drabužiais: „O gal čia mano mokytojas?“ Po Indiją dažnai keliaujantis Arnas Kazickas tuo nesistebi, nes ieškoti vedlio yra natūralu. Tai tas pats, kaip pasiklydęs vaikas ieško mamos arba tėčio. „Čia yra daug grožio, gražus tas pasiryžimas Mokytoją surast“, – tvirtina savižvalgos mokytojas.

Skaityti toliau

Meher Baba: apie gėrio ir blogio spąstus

mejerbabaŽmogaus protas ne tik juda per savųjų patyrimų srautą, tačiau ir nuolat juos vertina. Šių patirčių esmė yra priešybės, kurios sukuriamos vaizduotės, kai žiūrima į gyvenimą savo asmeniniu žvilgsniu. Asmens suvokimas apie tai, kas yra priimtina ir kas nepriimtina keičiasi pagal tai, kokie norai vyrauja šią akimirką. Tačiau kol yra noras, žmogus negali nevertinti savo patyrimų savęs paties atžvilgiu. Jis skirsto savo patirtis į dvi dalis, kurių viena yra palanki noro įgyvendinimui, o kita dalis yra kliūtis norui išsipildyti. Vietoje to, kad stebėtų gyvenimą be jokių lūkesčių ir apribojimų, protas pasidalina į dvi dalis.

Skaityti toliau

Apie religijas ir dvasingumą

RG_piesinys Tarp religijos ir dvasingumo yra panašumų, tačiau yra ir skirtumų. Atlikdami įvairias dvasines pratybas, kažką darydami iš širdies ir atviru protu (pavyzdžiui, keliaudami į šventas galios vietas ar degdami Amžiną protėvių Ugnelę, ramindami protą ir medituodami) dažniausiai nekreipiame daug dėmesio į išorinius pavidalus ir religijas. Ramindamas protą, medituojantis žmogus apvalo save nuo proto ir jausminių apnašų, tada Suvokimas skleidžiasi pats. Skleidžiantis Suvokimui, suprantamas pasaulio sąlygiškumas. Nebėra siekio kažką keisti, kažką „padaryti“, išskyrus buvimą su pačiu savimi, darnioje vienovėje. Vidinė darna veda į išorinę darną. Gi religingumas (ypač Vakarų pasaulyje) dažnai pasireiškia kaip valdanti galia, valdžios ir jos bendrinės sistemos dalis. Tuo pačiu mums tampa suprantama, jog šiuolaikinis dvasingumas nėra tapatus religingumui, nors jam ir neprieštarauja.

Skaityti toliau