Haridas: Į Palangą geriausia važiuoti autostrada

Haridas1Indijoje daugelis vakariečių dairosi į egzotiškos išvaizdos barzdočius oranžiniais drabužiais: „O gal čia mano mokytojas?“ Po Indiją dažnai keliaujantis Arnas Kazickas tuo nesistebi, nes ieškoti vedlio yra natūralu. Tai tas pats, kaip pasiklydęs vaikas ieško mamos arba tėčio. „Čia yra daug grožio, gražus tas pasiryžimas Mokytoją surast“, – tvirtina savižvalgos mokytojas.

Skaityti toliau

Meher Baba: apie gėrio ir blogio spąstus

mejerbabaŽmogaus protas ne tik juda per savųjų patyrimų srautą, tačiau ir nuolat juos vertina. Šių patirčių esmė yra priešybės, kurios sukuriamos vaizduotės, kai žiūrima į gyvenimą savo asmeniniu žvilgsniu. Asmens suvokimas apie tai, kas yra priimtina ir kas nepriimtina keičiasi pagal tai, kokie norai vyrauja šią akimirką. Tačiau kol yra noras, žmogus negali nevertinti savo patyrimų savęs paties atžvilgiu. Jis skirsto savo patirtis į dvi dalis, kurių viena yra palanki noro įgyvendinimui, o kita dalis yra kliūtis norui išsipildyti. Vietoje to, kad stebėtų gyvenimą be jokių lūkesčių ir apribojimų, protas pasidalina į dvi dalis.

Skaityti toliau

Apie religijas ir dvasingumą

RG_piesinys Tarp religijos ir dvasingumo yra panašumų, tačiau yra ir skirtumų. Atlikdami įvairias dvasines pratybas, kažką darydami iš širdies ir atviru protu (pavyzdžiui, keliaudami į šventas galios vietas ar degdami Amžiną protėvių Ugnelę, ramindami protą ir medituodami) dažniausiai nekreipiame daug dėmesio į išorinius pavidalus ir religijas. Ramindamas protą, medituojantis žmogus apvalo save nuo proto ir jausminių apnašų, tada Suvokimas skleidžiasi pats. Skleidžiantis Suvokimui, suprantamas pasaulio sąlygiškumas. Nebėra siekio kažką keisti, kažką „padaryti“, išskyrus buvimą su pačiu savimi, darnioje vienovėje. Vidinė darna veda į išorinę darną. Gi religingumas (ypač Vakarų pasaulyje) dažnai pasireiškia kaip valdanti galia, valdžios ir jos bendrinės sistemos dalis. Tuo pačiu mums tampa suprantama, jog šiuolaikinis dvasingumas nėra tapatus religingumui, nors jam ir neprieštarauja.

Skaityti toliau

OM paslaptis: iš senųjų Indijos veikalų.

Gorakshanath1. Vieni siekia nedvilypio (advaita) supratimo, kiti siekia dvilypio (dvaita). Jie nepažįsta vieningos tikrovės (samatatva), kuri yra neapsakoma nei dvilypumo, nei nedvilypėmis sąvokomis.

2. Tuomet kai Deivas yra visur esantis, nejudantis, pilnas, amžinas, regimybė (maya) – didysis klaidžiojimas – sukuria menamus dvilypumą ir nedvilypumą.

Skaityti toliau

Pastebėjimai apie Budą ir Zorbą

buda-zorba„Išties nėra jokių rūpesčių, yra tik Stebėtojas, paliudijantis, kaip mintys (apie rūpesčius ir kitos) atsiranda ir pranyksta žmogaus prote.“

Vieną gražų rytą, po meditavimo, lyg blyksnis atėjo, atrodo žinoma, tačiau naujai ir smarkiai suskambėjusi nata: „Išties nėra jokių rūpesčių, yra tik Stebėtojas…“

Po kurio laiko, neišvengiamai įsijungęs kompiuterį, perskaitau savo draugo žinutę su šia ištrauka:

Skaityti toliau

Narajanas apie penkis spąstus

narajanas GangotryjeYra penki spąstai, į kuriuos visą laiką patenka nemedituojantis žmogus, o medituojantis turi galimybę jų išvengti. Jie minimi Rytų šventraščiuose.

Pirmieji spąstai yra žinojimas. Žmogaus protas galvoja, kad žino, tačiau jo mažasis paviršinis žinojimas (grįstas svarstymais ir lyginimais, noru sužinoti „kodėl?“) yra dalinis ir nepilnas, iškreiptas savo paties kreivumo. Kai tobulas pasaulis atsispindi ne visai švariame prote, pasaulio vaizdinys išsikreipia. Žmogus mato ne visai tai, kas yra. Svarstydamas ir lygindamas jis tik dar labiau susipainioja. Ir iš tokios proto veiklos gimsta požiūriai ir nuomonės. Valant proto veidrodžius, tas ima pripažinti savas ribas, galimybių riboženklius. Tai žinojimo pradžia. Visa kita – nežinojimas.

Skaityti toliau

Nušvitimas ar depersonalizacija?

Ladakas. Šventyklos durys/Daugelis manosi įsivaizuoją, kas yra nušvitimas. O štai depersonalizacija, pasak gydytojų, yra dvasinis sutrikimas, suprask – liga, nenormalumas.

„Depersonalizacija (arba derealizacija) – pakitęs savęs suvokimas. Tai jausmas, subjektų apibūdinamas lyg sapno būsena, netikrumo jausmas, miglotumas ir atskirtumo nuo savo veiksmų jausmas. Nors tokį jausmą patiria dauguma žmonių, tačiau chroniška depersonalizacija vadinama depersonalizacijos sutrikimu, kuris klasifikuojamas, kaip disociacinis sutrikimas.“

Skaityti toliau

Apie prievartą ir jos šaknis

20151008_121351Šį rašinį parašiau prieš įvykstant teroristiniams išpuoliams Nicoje ir Miunchene… Visa ta prievarta tęsiasi toliau…

Šiandien daug kalbama apie vadinamų teroristų keliamas grėsmes. Nuo religinių aklatikių rankų toliau žūsta žmonės. Tačiau Vakarų šalių vadovai nenori pažvelgti tikrovei į akis, toliau kalbėdami vien apie kovą su terorizmu, kaip tikslą. Tai tas pat, jei dėl žmogaus sužeidimo kaltintume peilį, o ne kitą žmogų.

Skaityti toliau