Jėzaus kapas Kašmyre?

RozabalKašmyro sostinėje Šrinagare, Khanjaro rajone yra kapas, taip ir netapęs piligrimų traukos centru, nors jame gali būti daugeliui žmonių švenčiausio žmogaus palaikai. Tai „Roza Bal“ (arba Rauza Bal) kapas.

Kuklus pastatas – mauzoliejus, baltomis sienomis paprasta medine apdaila. Viduje – rūpestingai raižytas medinis kapas, neseniai pakeistas keturiomis stiklo sienomis, už kurių stovi medinis karstas. Paties mirusiojo palaikai ilsisi neprieinamoje kriptoje. Užrašas lauke liudija, kad čia palaidotas Yuz Asaf.

Skaityti toliau

K.Antarova: Mokslas apie džiaugsmą

  Tai Konkordijos Antarovos užrašai, atspindintys Pakylėtųjų Mokytojų vertybes bei pasaulėžiūrą. K.Antarovos knyga „Du gyvenimai“ (išleista ir lietuvių kalba) yra plačiai žinoma dvasiniams ieškotojams. O pateikiamas tekstas -  minėtojo romano vertybinė kvintesencija. Skatinanti gyventi, kurti, dirbti žmonių labui ir džiaugtis.

 “Kokie bebūtų apniukę ar tragiški gyvenimo momentai, negalima pamiršti paties svarbiausio: džiaugsmo, kad jūs dar gyvi, kad jūs galite kažkam padėti, atnešdami žmonėms ramybės ir saugumo atmosferą“.  Tekstas išverstas į lietuvių kalbą.

Skaityti toliau

Apie Žinios jogą ir Žinojimo galią

Dvasia atgaivina, žodis žudo.    Gompoje Ladake

Fulkanelis. Gotikinės kadetros.

Kartais ši joga, kuri Indijoje yra vadinama Jnana (Gyana) joga mūsuose suprantama gana paviršutiniškai. Kaip intelektualinės pratybos, teorija, atskirta nuo praktikos. Tačiau juk Suvokimas – tai kelias į laisvę. Kaip žengti giliau, sugriauti koncepcijų kalėjimą, mus įkalinantį pačių susikurtame (aplinkos įteigtame) ribotume?

Skaityti toliau

J.P.Blavatskaja: Kas yra teosofija ir teosofai?

blavatskajaIšvertus tiesiogiai terminas Teosofija susideda iš dviejų graikiškų žodžių – theos – dievas ir sophia – išmintingas. Iki čia viskas yra teisinga, bet tolesni komentarai apie Teosofiją, kaip taisyklė, nesuteikia aiškaus suvokimo.

Įdomiai šį terminą aiškina Vebsteris (Webster) rašinyje „Dictionary“, kur Teosofija aprašoma „kaip tariamas bendravimas su Dievu ir aukštosiomis dvasiomis, kai fizinių procesų, prilygstančių kai kurių senovės platonikų teurginiams veiksmams, arba cheminių procesų, kuriuos atlieka vokiečių ugnies filosofai, metu įgyjamos viršžmogiškos žinios“.

Skaityti toliau

Puokainių šventovė

Nuotrauka2Po(u) kaini (kaimi). Rami vieta, esanti ramybėje, Ramybės kaimas (Romuva???). Tokia žinia yra užkoduota dabartiniame šios vietos pavadinime (šis pavadinimas minimas nuo 1661 metų).

Netoli Duobelės, ant stačių kalvų ir gilių klonių maždaug 500 ha plote ošia Puokainių miškas. Jame ilgus šimtmečius glūdi didi šventykla, kartais Latvijoje vadinama latviškais X failais. 1995 metais, ėmus kirsti mišką, atsivėrė akmenų karalija. Grupė entuziastų apgynė šią vietą nuo naikinimo, ėmė rastis pėsčiųjų takeliai, iki šiol savanoriai valo akmenis ir atidengia vis naujus klodus. Daug savanorių darbo čia įdėta, iš visos Latvijos važiuoja žmonės iki šiolei.

Skaityti toliau

Džidu Krišnamurtis: esminis apsisprendimas

_sp-dzidu-krisnamurtiDvasinis Mokytojas Džidu Krišnamurtis būdamas dar mažu berniuku, buvo pastebėtas vieno iš Teosofijos draugijos vadovų Čarlzo Ledbiterio. Pamatęs berniuko aurą, teosofas teigė, kad ji nuostabiai švari ir tobula. Vėliau D.Krišnamurtis teosofų atpažintas būsimojo Pasaulio Mokytojo, Maitrėjos nusileidimo į žemę tarpininku. Teosofijos draugija, vadovaujama Ani Bezant, specialiai jam įkūrė „Rytų žvaigždės Ordiną“. Ši dvasinė organizacija tapo gausi ir turtinga bei plačiai žinoma.

Tačiau vėliau D.Krišnamurtis nusprendė paleisti organizaciją, įkurtą specialiai jam. Jis šitaip kreipėsi į savo sekėjus:

Skaityti toliau

Samotrakijos Pašventimai

samo STR 1Vykstant į Samotrakiją, žinojom, jog tai – ypatinga sala. Daug kas negali būti ištarta. Ten šimtmečius vykusios Kabeiro (Kabeiroi) misterijos (taip pat Pašventimai, vykę daug anksčiau) per amžius buvo apgaubtos paslapties skraiste. Misterija – ne nuo žodžio mist (rūkas), kaip kai kas galvoja, o nuo graikiško (mystai) – pažodžiui „užmerk akis“ arba reiškia tiesiog pašventimą. Užmerk akis ir imk matyti vidiniu žvilgsniu… Kartais žodis“misterija“ iš senovės graikų kalbos yra verčiamas kaip „paslaptinga šventenybė“…

Skaityti toliau

Vydūnas: Labai svarbu galėt stebėtis

vydunas_mŽinoma, kad yra svarbu ką nors gerai stebėti. Tada galime geriau įvykį arba daiktą ištirti ir apie jį kalbėti. Bet stebėtis yra visai dar kita kas. Jau nustebti reiškia atsirasti naujai vidaus būsenai. Įvyko kas iš netyčių – ir žmogus nustemba. Ir dalykas jam ne taip greit pamirštamas.

Kad žmogus nusistebi, jis pasidaro visai kitas, lyg šviesesnis. Ir kad jis nusistebėdamas ką nors tiria, jis lyg pasiekia dalyko esmę.

Skaityti toliau