Atmintinė tikram lietuviui

lietzodynasTai trumpas* lietuviškų žodžių žodynėlis tiems, kas vadina save lietuviais ir kitiems geriems žmonėms, besidomintiems tyra lietuvių kalba.

Prisiminkite, jog pertekliniai svetimžodžiai – tai lyg maži kenkėjai (virusai) kalbos kūne, ją lėtai naikinantys. Jei jų nedaug (kaip vėžinių lastelių) – gali ramiai būti kalbos audinyje. Perteklius kuria ligą. Be to, jie įveda jus į siaurą mentalinę (suprask – protinę) erdvę, sukurdami proto kalėjimą, ribotumą. Motinos kalba, gimtoji kalba, riboženklius ištrina, sujungdama žmogų su Gamta, kitais žmonėmis ir Visuma. Tyra kalba – lyg nuostabus upelio čiurlenimas, tai gyvybė, tyrumas ir džiaugsmas.

Skaityti toliau

Švari kalba yra pats Suvokimas

rgnarajanasŠvari kalba yra suvokimas, yra darna, yra giliausia dermė. Tada tu imi Žinoti, net ne-žinai – iš kur, kaip… Tuomet pasaulis plečiasi, peržengdamas anksčiau tavo proto užtvertus riboženklius.

Puikų vasaros rytą, medituodami (būvą/savižvalgą) Palangoje, būvojome gražioj tyloj. Toje tyloje kartais pasigirsdavo šventyklos varpai, pravažiuojančios mašinos ūžesys. Garsas ateidavo ir praeidavo. Po būvos viena iš dalyvių paklausė:

Skaityti toliau

Svetimžodžių žodynėlis

Ragutis_Arturo2„Kalba laikais pakinta, visa ką pameta ir visa ko prisigriebia. Tūli net labai prasmingi žodžiai pamirštami, ir kalba pasidaro varginga. Tokios tautos skolinasi žodžių iš kitų kalbų, neįstengdamos sau kurties reikiamųjų. Reikšminga bet yra, kad lietuvių kalba, palyginus į kitas, labai mažai tepakito per ilgus amžius ir nedaug svetimų žodžių pasisavino. Tik paskutiniais laikais ji taip labai daug svetimų žodžių pradėjo ryti, tarsi norėtų ištautėti, rašytojai nebegalėtų lietuviškais žodžiais apsireikšti. Vydūnas (Raštai, III t., 361 p.)

Skaityti toliau