“Mokslas apie džiaugsmą” yra neįkainojama dvasinė vertybė. Džiaugsmas be priežasties, lydintis žmogaus gyvenimą, kas jam beatsitiktų išorės pasaulyje, su kokiais išbandymais jis besusidurtų, yra teisingo kelio tylus ir bevardis ženklas.

“Atmink, kad džiaugsmas - nenugalima jėga, tuo tarpu nusiminimas ir neigimas sužlugdys viską, ko tik besiimtum. Žinojimas auga ne dėl tavo laimėjimų prieš kitus, išaukštinančių tave laimėjimų. Bet dėl išminties, ramybės ir džiaugsmo, kuriuos tu įgijai tada, kai niekas to nematė. Laimėk mylėdamas - ir tu laimėsi viską. Ieškok džiaugsmingai - ir visa tau atsilieps. Gyvenimas, visas Visatos gyvenimas, visada yra teigimas. Kurti galima tik teigiant. Kas gi nesugeba išmokti savo kasdienos gyvenime teigimo džiaugsmo esant įvairioms aplinkybėms, tas negali tapti šviesa kitų kelyje.”

***

antarova_mokslas_apie_dziaugsma_vertimai_am

***

www.yogi.lt

Švytuoklei lėtėjant, žmogus tampa ne veikėju, o Stebėtoju. Gyvenimas atsiskleidžia, lyg teatro scena. Čia galima veikti, neužmirštant, jog tai tik tau pavestas vaidmuo. Vidinis Stebėtojas žmoguje yra vienatinis ir nekintantis. Jis neveikia, tik stebi. Jis niekada negimė ir niekada nemirs. Kai žmogus ima jausti Stebėtoją savyje, požiūris pradeda keistis. Kai Stebėtojas stebi savo protą - protas rimsta ir pagaliau tampa pakankamai ramus, kad matyti save lyg “iš šono”.  Žmogaus protas kaip taisyklė, veikia tik susiasmeninęs, susiliejęs su ego arba “aš” suvokimu. Iš čia ir gimsta kančia ir būties dualizmas.

Stebėtojas atskiria savo kūną, protą, jausmus nuo tikrojo “AŠ”. Ar Stebėtojas laimingas? Tai retorinis klausimas, į kurį kiekvienas jogas turi atsakyti pas sau. Vis tik, tai šiek tiek kitokia būsena, nei vadinama “žmogiška” laimė. Kuriai antitezė yra nelaimė. Tik tada, kai sąmonė sugeba išeiti iš priešybių koridoriaus ir šio suvokimo suformuotų koncepcijų, mus pasiekia tikrasis Suvokimas. Kaip gebėjimas atskirti Tikrą nuo Netikro. Atskyrus sutaikyti viską savyje ir savimi. Ar tai yra laimė? Jeigu Žinojimas ir Suvokimas yra laimė - tada taip.

*

R.G.Narajanas

***

www.yogi.lt

 

Žinok,  prieš kūrimo pradžią buvo tik aukščiausia,

viską savimi užpildanti šviesa,

Ir nebuvo laisvos neužpildytos erdvės -

Tik begalinė, lygi šviesa viską savimi užliedavo.

Ir kai nusprendė Jisai sukurti pasaulius ir kūrinius, juose

gyvenančius,

Atskleidęs šituo tobulybę Savo,

Kas buvo priežastis sukurti pasaulius,

Apribojo save Jis taške centriniame savo -

Ir sugniužo šviesa, ir nutolo,

Palikdama laisvą, niekuo neužpildytą erdvę.

Ir tolygiai  šviesa buvo suslėgta  apie centrinį tašką,

Taip, kad vieta tuščia apskritimo formą įgavo,

Nes taip buvo susitraukus šviesa.

Ir štai šitaip suslėgus, šviesa užpildytos erdvės centre

Susidarė apvali tuštuma, tik tada

Atsirado vieta, kur gali kūriniai ir dariniai egzistuoti.

Ir štai nusitiesė nuo begalinės šviesos  spindulys tiesus,

Iš viršaus žemyn nusileido tos tuščios erdvės vidun.

Nusitiesė spinduliu leisdamasi žemyn begalinė šviesa,

Ir erdvėje tuščioje toje sukūrė visus absoliučiai pasaulius.

Pirmiau už šiuos pasaulius buvo Begalinis,

Tobulume savo tiek nuostabiame,

Kad neturi jėgų kūriniai suvokti Jo tobulumo -

Juk negali sukurtas protas Jo pasiekti.

Juk nėra Jam vietos, ribos ir laiko.

Ir spinduliu nusileido šviesa

Į pasaulius, tuščioje juodoje erdvėje esančius.

Ir ratas kiekvienas nuo kiekvieno pasaulio ir artimi šviesai - svarbūs,

Kol nerandam centriniame taške mūsų materijos pasaulio,

Apskritimų visų viduje prasivėrusios tuštumos centre.

Ir taip nutolęs nuo Begalinio - toliau už visus pasaulius,

Ir todėl materialiai taip galutinai žemas -

Juk apskritimų visų viduje yra jis -

Pačiame centre prasivėrusios tuštumos…

Ari,  XVI a. mistikas. Knyga „Gyvybės medis”.

***

http://www.kabbalah.info

Ir kai nusprendė Jisai sukurti pasaulius ir kūrinius, juose

gyvenančius,

Atskleidęs šituo tobulybę Savo,

Kas buvo priežastis sukurti pasaulius,

Apribojo save Jis taške centriniame savo -

Ir sugniužo šviesa, ir nutolo,

Palikdama laisvą, niekuo neužpildytą erdvę.

Ir tolygiai  šviesa buvo suslėgta  apie centrinį tašką,

Taip, kad vieta tuščia apskritimo formą įgavo,

Nes taip buvo susitraukus šviesa.

Ir štai šitaip suslėgus, šviesa užpildytos erdvės centre

Susidarė apvali tuštuma, tik tada

Atsirado vieta, kur gali kūriniai ir dariniai egzistuoti.

Ir štai nusitiesė nuo begalinės šviesos  spindulys tiesus,

Iš viršaus žemyn nusileido tos tuščios erdvės vidun.

Nusitiesė spinduliu leisdamasi žemyn begalinė šviesa,

Ir erdvėje tuščioje toje sukūrė visus absoliučiai pasaulius.

Pirmiau už šiuos pasaulius buvo Begalinis,

Tobulume savo tiek nuostabiame,

Kad neturi jėgų kūriniai suvokti Jo tobulumo -

Juk negali sukurtas protas Jo pasiekti.

Juk nėra Jam vietos, ribos ir laiko.

Ir spinduliu nusileido šviesa

Į pasaulius, tuščioje juodoje erdvėje esančius.

Ir ratas kiekvienas nuo kiekvieno pasaulio ir artimi šviesai - svarbūs,

Kol nerandam centriniame taške mūsų materijos pasaulio,

Apskritimų visų viduje prasivėrusios tuštumos centre.

Ir taip nutolęs nuo Begalinio - toliau už visus pasaulius,

Ir todėl materialiai taip galutinai žemas -

Juk apskritimų visų viduje yra jis -

Pačiame centre prasivėrusios tuštumos…

Ari,  XVI a. mistikas. Knyga „Gyvybės medis”.

***

http://www.kabbalah.info<>< -->

I skyrius:
Poriniai posmai (Yamakavaggo)

1. Dhammas lemia protas; protas jų valdovas, proto jos sukurtos. Kas kalba ir veikia iš netyro proto, tą nuolat kančia lydi - kaip ratai vadelėtoją.

2. Dhammas lemia protas; protas jų valdovas, proto jos sukurtos. Kas kalba ir veikia iš tyro proto, tą nuolat lydi laimė - tarsi neatsiliekantis šešėlis.

3. „Jis įžeidė mane, apiplėšė, man trenkė, nugalėjo”, - neras ramybės niekuomet, kas tokias mintis puoselėja.

4. „Jis įžeidė mane, apiplėšė, man trenkė, nugalėjo”, - kas šitokių minčių nepuoselėja, tas bemat nurims.

5. Nes niekuomet šiame pasauly neapykanta neužgesina neapykantos; tik liovusis nekęsti ji užgęsta. Toks amžinasis dėsnis.

6. Kiti nė nenumano, kad šiame pasaulyje save privalome sutramdyt; kas žino tai, iškart nurimsta.

7. Kas gyvas malonumais, nesuvaldo juslių, be saiko valgo, tingi ir nėra žvalus, tokį lengvai įveikia Mara - kaip viesulas gležną medelį suniokoja.

8. Kas gyvas ne tik malonumais, jusles savo tramdo, valgo saikingai, kas tvirto tikėjimo, kupinas ryžto, tokio neįveikia Mara - kaip vėtra neįveikia kalnų uolos.

9. Kas tik užsimeta geltoną rūbą, bet neišsikuopia ir nepažįsta nei tiesos, nei susitramdo, tas nėra vertas jo devėti.

10. Tačiau kas jau išsikuopė, susitelkė dorybėje, save sutramdė ir seka tiesa, tas tapo vertas apdaro geltono.

11. Kas esmę laiko neesminga, o neesminga mano esant esmę, tas nepatirs tiesos, nes veda jį klaidingos mintys.

12. Kas esmę esme ir laiko, o neesminga - neesmingu, tas tiesą patirs, nes veda jį teisingos mintys.

13. Kaip kad prasismelkia lietus pro blogai dengtą stogą, taip į netramdomą protą prasiskverbia aistros.

14. Kaip neprasismelkia lietus pro gerai dengtą stogą, taip neprasiskverbia aistros į sutramdytą protą.

15. Ir šiapus sielvartauja, ir anapus, abiejuose pasauliuos sielvartauja piktavalis; kenčia ir liūdi, regėdamas savo darbų [pasėtą] blogį.

16. Ir šiapus džiaugias, ir anapus, abiejuose pasauliuos džiaugias doras; jis džiaugiasi regėdamas savo gerų darbų vaisius.

17. Ir šiapus kenčia, ir anapus, abiejuose pasauliuos kenčia piktavalis, suvokdamas: „Aš pats pasėjau šitą blogį”. O dar labiau kentės atgimęs skausmo kraštuose.

18. Ir šiapus laimė, ir anapus, abiejuose pasauliuose laimingas doras, pagalvojęs: „Aš pats pasėjau šitą gėrį”. O dar didesnė laimė jam atgimt palaimos kraštuose.

19. Jis gieda šventraščius vieną po kito nepaliaudamas, tačiau neapdairiai nė vienu neseka - tarsi piemuo, skaičiuojantis svetimas karves. Ne toks yra tikrasis atsiskyrėlis.

20. Kad ir nedaug giedojęs šventraščių, užtat atidžiai seka Dhamma, aistrų ir neapykantos, ir sumaišties atsižadėjęs, pažinimu teisingu, laisvu protu remiasi, prie nieko nebeprisirišdamas nei šiapus, nei anapus, - štai toks yra tikrasis atsiskyrėlis.

II skyrius:

Apie budrumą (Appamādavaggo)

1 (21). Budrumas - kelias į nemirtingumą; išsiblaškymas veda į mirtį. Kas būdrauja, nemiršta; nedėmesingieji - gyvena tarsi mirę.

2 (22). Tai gerai žinodami, išminčiai nuolat būdrauja, budrumas - jų džiaugsmo šaltinis; džiaugsmu dalijasi kilnieji.

3 (23). Susitelkę ir ištvermingi, atkaklūs ir išmintingi jie pasiekia nibbaną - nelygstamą rimtį.

4 (24). Kas narsus ir dėmesingas, gerais darbais garsus ir santūrus, kas atidus ir seka Dhamma, to šlovė tik auga.

5 (25). Tegu išminčius pasiryžimu ir budrumu, santūrumu ir susitramdymu sukurs sau salą, kurios jokie jau potvyniai nebeužlies.

6 (26). Kvailiai ir neišmanėliai - jie pasiduoda išsiblaškymui; išminčiai kaip didžiausią turtą saugo savąjį budrumą.

7 (27). Venk išsiblaškymo, aistroms nepasiduok ir juslių malonumams; tik tas patirs Didįjį Džiaugsmą, kas susitelkęs ir budrus.

8 (28). Kai išmintingas budrumu įveikia išsiblaškymą, jis, žengdamas į rūmus išminties, be liūdesio į sielvartaujančiuosius žvelgia. Žvelgia išminčius į kvailius kaip kad ant kalno stovintis į slėny įsikūrusius.

9 (29). Budrus tarp išsiblaškiusių, žvalus tarp snūduriuojančių - aplenkia jis [visus] kaip seną kuiną eiklus žirgas.

10 (30). Ir Maghavanas budrumu tapo vyriausiu dievu. [Dievai] budrumą šlovina, o išsiblaškymas tik pasmerkimo vertas.

11 (31). Vienuolis, kuris džiaugias budrumu ir budriai saugos išsiblaškymo, smarkiai veržias pirmyn tarsi liepsna, sudeginanti pančius - visus, plonus ir kuo storiausius.

12 (32). Vienuoliui, kuris džiaugias budrumu ir budriai saugos išsiblaškymo, nebegresia nupulti, jis jau tikrai arti nibbanos.

III skyrius:

Apie mintį (Cittavaggo)

1 (33). Kaip strėlę šaulys tegu mintį išminčius nutaiko - plustančią, trapią, neklusnią, sunkiai suvaldomą.

2 (34). Plasta mintis, kaip žuvis, ištraukta iš gelmės ir nusviesta ant kranto, mėgindama ištrūkt iš Maros gniaužtų.

3 (35). Išties verta sutramdyt nepastovią, klajojančią be vietos, palaidą savo mintį; sutramdyta mintis į gėrį veda.

4 (36). Tesergi mintį išminčius, nematomą, nuklystančią, kur užsimanius; prijunkyta mintis į gėrį veda.

5 (37). Tas išsilaisvina iš Maros gniaužtų, kas prijaukina savo mintį, toli nuklystančią vienišę, bekūnę, slypinčią širdy.

6 (38). Tam nepražysta išmintis, kieno mintis nėra tvirta, kas nepažino Dhammos, kas tikėjimo trapaus.

7 (39). Tas nepažįsta baimės, kieno mintis, nedrumsčiama ir nesujudinama, išsivadavusi nuo [dualizmo] gėrio - blogio, nuolat budi.

8 (40). Žinodamas, jog kūnas šis - [trapus] tarsi ąsotis, ir iš minties sau neįveikiamą tvirtovę pasistatęs, jis išminties kardu tepuola Marą ir, neprisirišdamas, tesaugo savo pergalės laimikį.

9 (41). Deja, nebeilgai šiam kūnui žemėje gyventi - atmestam, be gyvasties ženklų, nereikalingam it stuobrys.

10 (42). Kad ir ką blogo priešas priešui, piktas piktam padarytų, daug kenksmingesnė į blogį nukreipta mintis.

11 (43). Kad ir ką gero motina ar tėvas, arba giminaitis padarytų, daug veiksmingesnė į gėrį nukreipta mintis.

IV skyrius:

Apie gėles (Puppahvaggo)

1(44). Kas įveiks šį pasaulį ir Jamos bei dievų valdas? Kas suras gražiai skelbtą Dhammos kelią, kaip kad patyręs [vėrinių pynėjas] randa gėlę?

2 (45). Sekėjas įveiks šį pasaulį ir Jamos bei dievų valdas. Sekėjas suras gražiai skelbtą Dhammos kelią, kaip kad patyręs [vėrinių pynėjas] randa gėlę.

3 (46). Žinodamas, jog kūnas šis tėra tarsi ištirpstanti puta, tarsi miražas, teeina jis, nematomas mirties valdovo, atmušdamas Maros gėlių strėles.

4 (47). Jei žmogaus protas sumaištingas, net gėles skabant jį pasiglemžia mirtis - taip potvynis nuplauna miegantį kaimelį.

5 (48). Jei žmogaus protas sumaištingas, troškimai nepasotinami, net gėles skabant jį pasiglemžia mirtis.

6 (49). Tebus išminčius tarsi bitė, kuri, kai medų renka, nei žiedo spalvai, nei jo kvapui nepakenkia.

7 (50). Ne į kitų klaidas, ne į jų blogus ar nepadarytus darbus tegu žiūri jis, o tik į tai, ką pats padarė arba nepadarė.

8 (51). Net gražūs žodžiai, jei jų nesilaikoma, tėra tušti, bevaisiai - jie kaip graži ryškių spalvų gėlė be kvapo.

9 (52). Bet gražūs žodžiai, kurių laikomasi, duoda vaisių - jie kaip graži, ryškių spalvų ir kvepianti gėlė.

10 (53). Žydinčioj pievoj galima nupinti daug vainikų - taip mirtingasis gimęs daug gerų darbų atlikti gali.

11 (54). Prieš vėją gėlės nekvepia, kad ir sandalmedis, tagara ar jazminas, bet net prieš vėją jaučiama dorybė. Geras žmogus taip jaučiamas visur.

12 (55). Sandalmedis, tagara, lotosas, jazminas - nė vienas neprilygs dorybės kvapui.
13 (56). Prėskas tėra sandalmedžio, tagaros kvapas - dievams dorybės kvapas maloniausias.

14 (57). Neranda Mara tų takų, kuriais keliauja kilnūs, dėmesingi, tikru pažinimu išsivadavę.

15 (58). Kaip dumblo krūvoje, išverstoje ant kelio, gali išdygti lotosas, savo saldžiu kvapu taip džiuginantis širdį,

16 (59). taip tarp netikusių aklų mirtingųjų išmintimi žėri nubudusiojo Budos mokinys.

V skyrius:

Apie kvailius (Bālavago)

1 (60). Ilga naktis nemiegančiam, ilgas kelias pavargusiam, ilga samsara kvailiui, nežinančiam tikrosios Dhammos.

2 (61). Jeigu keleivis nesutiks tokio, kaip jis, arba geresnio, teeina vienišas ir tvirtas: anokia bičiulystė su kvailiais.

3 (62). „Mano vaikai ir mano turtas”, - galvoja susirūpinęs kvailys. Bet pats sau nepriklauso! Kaipgi tuomet vaikai? Kaip turtas?

4 (63). Kvailys, kuris savo kvailumą suvokė, - išminčius; o tas kvailys, kuris save išminčium laiko, pelnytai šaukiamas kvailiu.

5 (64). Nesužinos kvailys tiesos net su išminčiumi gyvenimą prabuvęs, kaip šaukštas nesužino aštraus putros skonio.

6 (65). Bet išmintingas, vos akimirką su žinančiu bendravęs, iškart tiesą patirs, kaip patiria liežuvis aštrų putros skonį.

7 (66). Kvailiai nesusivokiantys, jie elgias patys su savim tarsi su priešu, piktadarystes sėja, kurių vaisiai kartūs.

8 (67). Prasti darbai, kuriuos padarius tenka atgailauti, pelną skaičiuoant ašaromis, raudant.

9 (68). Geri darbai, kuriuos padarius atgailaut netenka, kurie užpelno džiaugsmą, pasitenkinimą.

10 (69). Kol blogis neprinokęs, kvailys jį mano esant medumi, o kai prinoksta blogio vaisiai - sielvartauja.

11 (70). Kvailys, nors diena iš dienos, mėnuo iš mėnesio su kušos žole maistą valgys, nevertas bus pažinusiųjų Dhammą net šešioliktos dalies.

12 (71). Neiškart sugyžta pienas, taip ir pikto darbo vaisiai neiškart prinoksta; piktas darbas seka paskui kvailį kaip po pelenais rusenanti ugnis.

13 (72). Jeigu kvailys, savo paties nelaimei, žinių įgyja, jos perskelia jam galvą ir sunaikina jo gerą dalią.

14 (73). Jis gali užsigeisti padėties, nepriderančios jam, norėt pirmauti tarp vienuolių, turėti vienuolyne įtakos, būt gerbiamas šeimų garbingų.

15 (74). „Težino pasauliečiai ir vienuoliai - visa tai mano padaryta. Tegu jie nuo manęs priklauso savo darbuose”, - tokie kvailio ketinimai, o jo troškimai ir puikybė nuolat auga.

16 (75). Tačiau juk vienas kelias veda į turtus, o visai kitas - į nibbaną. Žinodamas tai Budos mokinys, vienuoliai, nesimėgauja garbe - jis džiaugiasi vienatve.

VI skyrius:

Apie išminčius (Paitavaggo)

1 (76). Jei tau pavyks sutikt išminčių, kuris parodys ir supeiks tavo ydas, juo sek tarsi parodžiusiu tau lobį. Juk ne blogiau, o tik geriau bus tam, kas tokiu seks.

2 (77). Tegu jis perspės ir patars, nuo blogio sulaikys. Geriems toks mielas, nêkenčiamas tik piktų.

3 (78). Nesusidėkite su niekšais, su piktais žmonėm. Tik su dorais bendraukite, draugaukit su geriausiais.

4 (79). Išminčius skaidraus proto, kuris Dhamma gėrisi, laimingai toks gyvena - jį visad Dhamma džiugina, kilniųjų skelbiama.

5 (80). Kanalus tiesiantys nukreipia vandenį, šaulys nutaiko strėlę, dailidei medis pasiduoda, išminčius tramdo pats save.

6 (81). Kaip vėtra neišjudina tvirtos uolos, taip ir išminčius nesutrinka peikiamas arba pagirtas.

7 (82). Išgirdęs Dhammą išmintingas tarsi tvenkinys nurimsta - gilus, skaidrus, nedrumsčiamas.

8 (83). Dori eina savo keliu nepaisydami nieko, netgi nepritekliaus kankinami jie nedejuoja. Ar juos sėkmė, ar neganda ištinka, jie neparodo šito.

9 (84). Nei sau, nei kam kitam nelinki jis sūnaus, turto nei karalystės. Nesiekia nedorai sėkmės. Tebus jisai kilnus, teisingas, išmintingas.

10 (85). Nedaugelis pasiekia kitą krantą. Visi kiti tik kuičiasi šiame.

11 (86). Jei Dhamma skelbiama teisingai, kas seks ja - pasieks kitą krantą, mirties valdas aplenkę, kurias įveikti taip sunku.

12 (87). Išsukęs iš tamsybių tako, tegu šviesaus išminčius laikos. Namus palikęs, tapęs benamiù, teranda atgaivą atšiaurioje vienatvėj.

13 (88). Troškimų atsisakęs, metęs nuosavybę, tegu nuskaidrina išminčius savo protą.

14 (89). Tie, kurių protas remias nušvitimo pagrindais, neprisirišę, spindintys, jie džiaugiasi išsivadavę, nebesaistomi troškimų ir jau šiame pasauly pasiekia nibbaną.

***

Iš pali kalbos vertė Audrius Beinorius

3. „Jis įžeidė mane, apiplėšė, man trenkė, nugalėjo”, - neras ramybės niekuomet, kas tokias mintis puoselėja.

4. „Jis įžeidė mane, apiplėšė, man trenkė, nugalėjo”, - kas šitokių minčių nepuoselėja, tas bemat nurims.

5. Nes niekuomet šiame pasauly neapykanta neužgesina neapykantos; tik liovusis nekęsti ji užgęsta. Toks amžinasis dėsnis.

6. Kiti nė nenumano, kad šiame pasaulyje save privalome sutramdyt; kas žino tai, iškart nurimsta.

7. Kas gyvas malonumais, nesuvaldo juslių, be saiko valgo, tingi ir nėra žvalus, tokį lengvai įveikia Mara - kaip viesulas gležną medelį suniokoja.

8. Kas gyvas ne tik malonumais, jusles savo tramdo, valgo saikingai, kas tvirto tikėjimo, kupinas ryžto, tokio neįveikia Mara - kaip vėtra neįveikia kalnų uolos.

9. Kas tik užsimeta geltoną rūbą, bet neišsikuopia ir nepažįsta nei tiesos, nei susitramdo, tas nėra vertas jo devėti.

10. Tačiau kas jau išsikuopė, susitelkė dorybėje, save sutramdė ir seka tiesa, tas tapo vertas apdaro geltono.

11. Kas esmę laiko neesminga, o neesminga mano esant esmę, tas nepatirs tiesos, nes veda jį klaidingos mintys.

12. Kas esmę esme ir laiko, o neesminga - neesmingu, tas tiesą patirs, nes veda jį teisingos mintys.

13. Kaip kad prasismelkia lietus pro blogai dengtą stogą, taip į netramdomą protą prasiskverbia aistros.

14. Kaip neprasismelkia lietus pro gerai dengtą stogą, taip neprasiskverbia aistros į sutramdytą protą.

15. Ir šiapus sielvartauja, ir anapus, abiejuose pasauliuos sielvartauja piktavalis; kenčia ir liūdi, regėdamas savo darbų [pasėtą] blogį.

16. Ir šiapus džiaugias, ir anapus, abiejuose pasauliuos džiaugias doras; jis džiaugiasi regėdamas savo gerų darbų vaisius.

17. Ir šiapus kenčia, ir anapus, abiejuose pasauliuos kenčia piktavalis, suvokdamas: „Aš pats pasėjau šitą blogį”. O dar labiau kentės atgimęs skausmo kraštuose.

18. Ir šiapus laimė, ir anapus, abiejuose pasauliuose laimingas doras, pagalvojęs: „Aš pats pasėjau šitą gėrį”. O dar didesnė laimė jam atgimt palaimos kraštuose.

19. Jis gieda šventraščius vieną po kito nepaliaudamas, tačiau neapdairiai nė vienu neseka - tarsi piemuo, skaičiuojantis svetimas karves. Ne toks yra tikrasis atsiskyrėlis.

20. Kad ir nedaug giedojęs šventraščių, užtat atidžiai seka Dhamma, aistrų ir neapykantos, ir sumaišties atsižadėjęs, pažinimu teisingu, laisvu protu remiasi, prie nieko nebeprisirišdamas nei šiapus, nei anapus, - štai toks yra tikrasis atsiskyrėlis.

II skyrius:

Apie budrumą (Appamādavaggo)

1 (21). Budrumas - kelias į nemirtingumą; išsiblaškymas veda į mirtį. Kas būdrauja, nemiršta; nedėmesingieji - gyvena tarsi mirę.

2 (22). Tai gerai žinodami, išminčiai nuolat būdrauja, budrumas - jų džiaugsmo šaltinis; džiaugsmu dalijasi kilnieji.

3 (23). Susitelkę ir ištvermingi, atkaklūs ir išmintingi jie pasiekia nibbaną - nelygstamą rimtį.

4 (24). Kas narsus ir dėmesingas, gerais darbais garsus ir santūrus, kas atidus ir seka Dhamma, to šlovė tik auga.

5 (25). Tegu išminčius pasiryžimu ir budrumu, santūrumu ir susitramdymu sukurs sau salą, kurios jokie jau potvyniai nebeužlies.

6 (26). Kvailiai ir neišmanėliai - jie pasiduoda išsiblaškymui; išminčiai kaip didžiausią turtą saugo savąjį budrumą.

7 (27). Venk išsiblaškymo, aistroms nepasiduok ir juslių malonumams; tik tas patirs Didįjį Džiaugsmą, kas susitelkęs ir budrus.

8 (28). Kai išmintingas budrumu įveikia išsiblaškymą, jis, žengdamas į rūmus išminties, be liūdesio į sielvartaujančiuosius žvelgia. Žvelgia išminčius į kvailius kaip kad ant kalno stovintis į slėny įsikūrusius.

9 (29). Budrus tarp išsiblaškiusių, žvalus tarp snūduriuojančių - aplenkia jis [visus] kaip seną kuiną eiklus žirgas.

10 (30). Ir Maghavanas budrumu tapo vyriausiu dievu. [Dievai] budrumą šlovina, o išsiblaškymas tik pasmerkimo vertas.

11 (31). Vienuolis, kuris džiaugias budrumu ir budriai saugos išsiblaškymo, smarkiai veržias pirmyn tarsi liepsna, sudeginanti pančius - visus, plonus ir kuo storiausius.

12 (32). Vienuoliui, kuris džiaugias budrumu ir budriai saugos išsiblaškymo, nebegresia nupulti, jis jau tikrai arti nibbanos.

III skyrius:

Apie mintį (Cittavaggo)

1 (33). Kaip strėlę šaulys tegu mintį išminčius nutaiko - plustančią, trapią, neklusnią, sunkiai suvaldomą.

2 (34). Plasta mintis, kaip žuvis, ištraukta iš gelmės ir nusviesta ant kranto, mėgindama ištrūkt iš Maros gniaužtų.

3 (35). Išties verta sutramdyt nepastovią, klajojančią be vietos, palaidą savo mintį; sutramdyta mintis į gėrį veda.

4 (36). Tesergi mintį išminčius, nematomą, nuklystančią, kur užsimanius; prijunkyta mintis į gėrį veda.

5 (37). Tas išsilaisvina iš Maros gniaužtų, kas prijaukina savo mintį, toli nuklystančią vienišę, bekūnę, slypinčią širdy.

6 (38). Tam nepražysta išmintis, kieno mintis nėra tvirta, kas nepažino Dhammos, kas tikėjimo trapaus.

7 (39). Tas nepažįsta baimės, kieno mintis, nedrumsčiama ir nesujudinama, išsivadavusi nuo [dualizmo] gėrio - blogio, nuolat budi.

8 (40). Žinodamas, jog kūnas šis - [trapus] tarsi ąsotis, ir iš minties sau neįveikiamą tvirtovę pasistatęs, jis išminties kardu tepuola Marą ir, neprisirišdamas, tesaugo savo pergalės laimikį.

9 (41). Deja, nebeilgai šiam kūnui žemėje gyventi - atmestam, be gyvasties ženklų, nereikalingam it stuobrys.

10 (42). Kad ir ką blogo priešas priešui, piktas piktam padarytų, daug kenksmingesnė į blogį nukreipta mintis.

11 (43). Kad ir ką gero motina ar tėvas, arba giminaitis padarytų, daug veiksmingesnė į gėrį nukreipta mintis.

IV skyrius:

Apie gėles (Puppahvaggo)

1(44). Kas įveiks šį pasaulį ir Jamos bei dievų valdas? Kas suras gražiai skelbtą Dhammos kelią, kaip kad patyręs [vėrinių pynėjas] randa gėlę?

2 (45). Sekėjas įveiks šį pasaulį ir Jamos bei dievų valdas. Sekėjas suras gražiai skelbtą Dhammos kelią, kaip kad patyręs [vėrinių pynėjas] randa gėlę.

3 (46). Žinodamas, jog kūnas šis tėra tarsi ištirpstanti puta, tarsi miražas, teeina jis, nematomas mirties valdovo, atmušdamas Maros gėlių strėles.

4 (47). Jei žmogaus protas sumaištingas, net gėles skabant jį pasiglemžia mirtis - taip potvynis nuplauna miegantį kaimelį.

5 (48). Jei žmogaus protas sumaištingas, troškimai nepasotinami, net gėles skabant jį pasiglemžia mirtis.

6 (49). Tebus išminčius tarsi bitė, kuri, kai medų renka, nei žiedo spalvai, nei jo kvapui nepakenkia.

7 (50). Ne į kitų klaidas, ne į jų blogus ar nepadarytus darbus tegu žiūri jis, o tik į tai, ką pats padarė arba nepadarė.

8 (51). Net gražūs žodžiai, jei jų nesilaikoma, tėra tušti, bevaisiai - jie kaip graži ryškių spalvų gėlė be kvapo.

9 (52). Bet gražūs žodžiai, kurių laikomasi, duoda vaisių - jie kaip graži, ryškių spalvų ir kvepianti gėlė.

10 (53). Žydinčioj pievoj galima nupinti daug vainikų - taip mirtingasis gimęs daug gerų darbų atlikti gali.

11 (54). Prieš vėją gėlės nekvepia, kad ir sandalmedis, tagara ar jazminas, bet net prieš vėją jaučiama dorybė. Geras žmogus taip jaučiamas visur.

12 (55). Sandalmedis, tagara, lotosas, jazminas - nė vienas neprilygs dorybės kvapui.
13 (56). Prėskas tėra sandalmedžio, tagaros kvapas - dievams dorybės kvapas maloniausias.

14 (57). Neranda Mara tų takų, kuriais keliauja kilnūs, dėmesingi, tikru pažinimu išsivadavę.

15 (58). Kaip dumblo krūvoje, išverstoje ant kelio, gali išdygti lotosas, savo saldžiu kvapu taip džiuginantis širdį,

16 (59). taip tarp netikusių aklų mirtingųjų išmintimi žėri nubudusiojo Budos mokinys.

V skyrius:

Apie kvailius (Bālavago)

1 (60). Ilga naktis nemiegančiam, ilgas kelias pavargusiam, ilga samsara kvailiui, nežinančiam tikrosios Dhammos.

2 (61). Jeigu keleivis nesutiks tokio, kaip jis, arba geresnio, teeina vienišas ir tvirtas: anokia bičiulystė su kvailiais.

3 (62). „Mano vaikai ir mano turtas”, - galvoja susirūpinęs kvailys. Bet pats sau nepriklauso! Kaipgi tuomet vaikai? Kaip turtas?

4 (63). Kvailys, kuris savo kvailumą suvokė, - išminčius; o tas kvailys, kuris save išminčium laiko, pelnytai šaukiamas kvailiu.

5 (64). Nesužinos kvailys tiesos net su išminčiumi gyvenimą prabuvęs, kaip šaukštas nesužino aštraus putros skonio.

6 (65). Bet išmintingas, vos akimirką su žinančiu bendravęs, iškart tiesą patirs, kaip patiria liežuvis aštrų putros skonį.

7 (66). Kvailiai nesusivokiantys, jie elgias patys su savim tarsi su priešu, piktadarystes sėja, kurių vaisiai kartūs.

8 (67). Prasti darbai, kuriuos padarius tenka atgailauti, pelną skaičiuoant ašaromis, raudant.

9 (68). Geri darbai, kuriuos padarius atgailaut netenka, kurie užpelno džiaugsmą, pasitenkinimą.

10 (69). Kol blogis neprinokęs, kvailys jį mano esant medumi, o kai prinoksta blogio vaisiai - sielvartauja.

11 (70). Kvailys, nors diena iš dienos, mėnuo iš mėnesio su kušos žole maistą valgys, nevertas bus pažinusiųjų Dhammą net šešioliktos dalies.

12 (71). Neiškart sugyžta pienas, taip ir pikto darbo vaisiai neiškart prinoksta; piktas darbas seka paskui kvailį kaip po pelenais rusenanti ugnis.

13 (72). Jeigu kvailys, savo paties nelaimei, žinių įgyja, jos perskelia jam galvą ir sunaikina jo gerą dalią.

14 (73). Jis gali užsigeisti padėties, nepriderančios jam, norėt pirmauti tarp vienuolių, turėti vienuolyne įtakos, būt gerbiamas šeimų garbingų.

15 (74). „Težino pasauliečiai ir vienuoliai - visa tai mano padaryta. Tegu jie nuo manęs priklauso savo darbuose”, - tokie kvailio ketinimai, o jo troškimai ir puikybė nuolat auga.

16 (75). Tačiau juk vienas kelias veda į turtus, o visai kitas - į nibbaną. Žinodamas tai Budos mokinys, vienuoliai, nesimėgauja garbe - jis džiaugiasi vienatve.

VI skyrius:

Apie išminčius (Paitavaggo)

1 (76). Jei tau pavyks sutikt išminčių, kuris parodys ir supeiks tavo ydas, juo sek tarsi parodžiusiu tau lobį. Juk ne blogiau, o tik geriau bus tam, kas tokiu seks.

2 (77). Tegu jis perspės ir patars, nuo blogio sulaikys. Geriems toks mielas, nêkenčiamas tik piktų.

3 (78). Nesusidėkite su niekšais, su piktais žmonėm. Tik su dorais bendraukite, draugaukit su geriausiais.

4 (79). Išminčius skaidraus proto, kuris Dhamma gėrisi, laimingai toks gyvena - jį visad Dhamma džiugina, kilniųjų skelbiama.

5 (80). Kanalus tiesiantys nukreipia vandenį, šaulys nutaiko strėlę, dailidei medis pasiduoda, išminčius tramdo pats save.

6 (81). Kaip vėtra neišjudina tvirtos uolos, taip ir išminčius nesutrinka peikiamas arba pagirtas.

7 (82). Išgirdęs Dhammą išmintingas tarsi tvenkinys nurimsta - gilus, skaidrus, nedrumsčiamas.

8 (83). Dori eina savo keliu nepaisydami nieko, netgi nepritekliaus kankinami jie nedejuoja. Ar juos sėkmė, ar neganda ištinka, jie neparodo šito.

9 (84). Nei sau, nei kam kitam nelinki jis sūnaus, turto nei karalystės. Nesiekia nedorai sėkmės. Tebus jisai kilnus, teisingas, išmintingas.

10 (85). Nedaugelis pasiekia kitą krantą. Visi kiti tik kuičiasi šiame.

11 (86). Jei Dhamma skelbiama teisingai, kas seks ja - pasieks kitą krantą, mirties valdas aplenkę, kurias įveikti taip sunku.

12 (87). Išsukęs iš tamsybių tako, tegu šviesaus išminčius laikos. Namus palikęs, tapęs benamiù, teranda atgaivą atšiaurioje vienatvėj.

13 (88). Troškimų atsisakęs, metęs nuosavybę, tegu nuskaidrina išminčius savo protą.

14 (89). Tie, kurių protas remias nušvitimo pagrindais, neprisirišę, spindintys, jie džiaugiasi išsivadavę, nebesaistomi troškimų ir jau šiame pasauly pasiekia nibbaną.

***

Iš pali kalbos vertė Audrius Beinorius< -->

Kviečiame į Joga Nidros užsiėmimus „Narayana” jogos centre, Žemaitės g. 21 (6a.)

Gali dalyvauti įvairiaus pasiruošimo žmonės, netgi visiškai nepraktikavę jogų ir kitų praktikų.

Nuo vasario 15 d. jie vyks įprastu ritmu.

Užsiėmimai vyksta kiekvieną pirmadienį 20 val. (galima prisijungti ir be įvadinio užsiėmimo).

Kaina: vieno užsiėmimo - 20lt., 10 kartų abonemento - 150lt.

Užsiėmimus veda www.yogi.lt redaktorius R.G.Narajanas.

Rekomendacija: galima atsinešti patiesalus, kad būtų minkščiau gulėti.

Tel.: (8-5) 260 77 23, elektroniniu paštas info[eta]yoga.lt.

*

Daugiau apie jogą nidrą galite pasiskaityti čia.

*

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH - Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

*

www.yogi.lt

Užsiėmimai vyksta kiekvieną pirmadienį 20 val. (galima prisijungti ir be įvadinio užsiėmimo).

Kaina: vieno užsiėmimo - 20lt., 10 kartų abonemento - 150lt.

Užsiėmimus veda www.yogi.lt redaktorius R.G.Narajanas.

Rekomendacija: galima atsinešti patiesalus, kad būtų minkščiau gulėti.

Tel.: (8-5) 260 77 23, elektroniniu paštas info[eta]yoga.lt.

*

Daugiau apie jogą nidrą galite pasiskaityti čia.

*

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH - Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

*

www.yogi.lt

< ! EndFragment > <>< -->

„ActiveO2Zone”.  - ozonuotas aliejus - natūralaus grožio ir ilgaamžiškumo formulė (Atnaujinta informacija)

Ozonuoto aliejaus kremas - nuostabi priemonė sveikatai palaikyti. Tai pagal naują technologiją ozono prisotintas aliejus, išliekantis aktyvus praktiškai neribotą laiką. Ozonas - natūralus gamtos reiškinys, stipriausias gamtoje žinomas “antibiotikas” - valantysis agentas.

***

Kanados mokslininkų dėka buvo sukurta unikali laboratorinė įranga bei procesas „ActiveO2Zone” gamybai, kas šiam produktui suteikia išskirtinį veiksmingumą.

Šio gaminio išskirtinis unikalumas ir poveikio veiksmingumas įvairiais lygmenimis, pasiekiamas panaudojant dar Antikos laikais žinotas technologijas, taip suteikiant „ActiveO2Zone” energetinį potencialą. Šios technologijos autorius - mokslininkas iš Kanados, daugelį metų tobulinęs ne tik šiuolaikines mokslines technologijas, tačiau ištyręs ir naujame lygmenyje atgaivinęs Antikos civilizacijų pasiekimus.

***

Šie projektai nėra atviri masiniam naudojimui ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl „ActiveO2Zone” yra gaminamas mažais kiekiais ir šis technologinis procesas yra laikomas paslaptyje.

***

Nedideliais kiekiais šis produktas pamažu tampa prieinamu ir jogams bei kitų krypčių dvasiniams ieškotojams, - kaip pagalba jų praktikai. Jis padės susitvarkyti savo fizinį laidininką - kūną visais energetiniais lygmenimis. Tam kad praktika taptų gilesnė. Pagaliau, sveikata ir grožis yra vertybės savaime - tai džiaugsmo ir harmonijos šaltinis.

***

Ozonas yra nestabili, tačiau itin aktyvi triatomė deguonės molekulė O3. Norint išlaikyti ozoną stabilioje būklėje, aliejus prisotinamas ozonu, naudojant specialią technologiją. Naudojant kremą - gelį išlaisvintas ozonas po 15 - 20 minučių skyla į paprastą deguonį O2 ir į O1. Šis vienetinis deguonės atomas ir reaguoja į bet kokią nepageidaujamą žmogaus organizme esančią medžiagą. Tai universalus „valantis agentas”.

***

Kosmetikoje  „ActiveO2Zone” kremas - gelis yra universali, neturinti analogų ultra-efektyvi odos priežiūros ir terapijos priemonė, efektyviai mažinanti raukšles, intensyviai ir ilgam laikui aprūpinanti odos lasteles deguonimi. Tinka visiems odos tipams bet kokio amžiaus žmonėms.

***

Kaip terapinė priemonė gali būti naudojamas esant bet kokiai odos būklei. Fungicidinės ir baktericidinės ozono savybės padeda kovoti su virusinės kilmės susirgimais, gydyti infekuotas, prastai gyjančias žaizdas ir uždegiminius procesus Ozonas yra efektyvi kovos priemonė, tiek kovojant su grybeliniais ligos pažeidimais, tiek siekiant pagerinti žaizdų, ypač operacinių siūlių gijimą. Dėl dezinfekcinių ozono savybių, juo gydomos atviros infekuotos žaizdos: kojų trofinės opos, diabetinė gangrena. Ozonas išvalo žaizdą, panaikindamas joje esančius mikrobus, pagreitina gijimą.

***

„ActiveO2Zone” kremas - gelis yra gaminamas, konvertuojant gryną medicininį deguonį į ozoną, kitaip dar vadinamą aktyvuotu deguonimi. Aukščiausios kokybės 100 proc. prisotinto ozonu Ozonuoto Aliejaus gamybos procesas trunka ištisus 2  mėnesius be pertraukos. Rezultatas - aliejus tampa aktyvuoto deguonies (ozono) nešėju, kuris šioje formoje išlieka aktyvus daugelį metų.

***

Tai kokybiškai naujas pasiekimas, nes daugelis pasaulyje siūlomų analogų greitai išyra. Ozono klinikose ozonoterapijoje yra siūlomas gydymas medicininiu ozonu. Medicinis ozonas specialiais ozono generatoriais gaminamas prieš pat procedūrą, nes ozono molekulė yra nestabili - jau po valandos pusė ozono kiekio vėl virsta deguonimi.  Pagamintas prieš pat procedūrą ozonas nėra toks efektyvus nei aliejus, sotinamas ozonu  du mėnesius pagal specialią technologiją. Be to nereikia eiti į klinikas ir brangiai mokėti už procedūras.

***

Ozonuotas Aliejus veiksmingas:

-          skatinti augimą ir naujų sveikos odos lastelių atsinaujinimą;

-          toksinų bei žalingų cheminių medžiagų neutralizavimui;

-          odos lastelių regeneracijai, gijimo proceso paspartinimui

-          virusų bakterijų dezinfekavimui

-          odos sterilizavimui ir uždegimų sumažinimui;

-          nudegimų, bičių ir vabzdžių įkandimų gydymui;

-          psoriadzei, egzemai, dermatitui, seborėjai gydyti;

-          Herpeso infekcijai, makšties pienligei, pūslelinei gydyti;

-          Tinea versicolor, fistulių, kojų opoms gydyti ir daug kt.

***

Daugiau apie ozonuoto aliejaus kremą skaityti ČIA

www.yogi.lt

Kanados mokslininkų dėka buvo sukurta unikali laboratorinė įranga bei procesas „ActiveO2zone” gamybai, kas šiam produktui suteikia išskirtinį veiksmingumą.

Šio gaminio išskirtinis unikalumas ir poveikio veiksmingumas įvairiais lygmenimis, pasiekiamas panaudojant dar Antikos laikais žinotas technologijas, taip suteikiant “ActiveO2zone” energetinį potencialą. Šios technologijos autorius - mokslininkas iš Kanados, daugeli metu tobulinęs ne tik šiuolaikines mokslines technologijas, tačiau ištyręs ir naujame lygmenyje atgaivinęs Antikos civilizacijų pasiekimus.

***

Šie projektai nėra atviri masiniam naudojimui ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl “ActiveO2zone” yra gaminamas mažais kiekiais ir šis technologinis procesas yra laikomas paslaptyje.

***

Nedideliais kiekiais šis produktas pamažu tampa prieinamu ir jogams bei kitų krypčių dvasiniams ieškotojams, - kaip pagalba jų praktikai. Jis padės susitvarkyti savo fizinį laidininką - kūną visais energetiniais lygmenimis. Tam kad praktika taptų gilesnė. Pagaliau, sveikata ir grožis yra vertybės savaime - tai džiaugsmo ir harmonijos šaltinis.

***

Dėl preparato „ActiveO2zone” rašykite adresu:

narajanas@gmail.com

***

Kosmetikoje  „ActiveO2zone” kremas - gelis yra universali, neturinti analogų ultra-efektyvi odos priežiūros ir terapijos priemonė, efektyviai mažinanti raukšles, intensyviai ir ilgam laikui aprūpinanti odos lasteles deguonimi. Tinka visiems odos tipams bet kokio amžiaus žmonėms.

***

Kaip terapinė priemonė gali būti naudojamas esant bet kokiai odos būklei. Fungicidinės ir baktericidinės ozono savybės padeda kovoti su virusinės kilmės susirgimais, gydyti infekuotas, prastai gyjančias žaizdas ir uždegiminius procesus Ozonas yra efektyvi kovos priemonė, tiek kovojant su grybeliniais ligos pažeidimais, tiek siekiant pagerinti žaizdų, ypač operacinių siūlių gijimą. Dėl dezinfekcinių ozono savybių, juo gydomos atviros infekuotos žaizdos: kojų trofinės opos, diabetinė gangrena. Ozonas išvalo žaizdą, panaikindamas joje esančius mikrobus, pagreitina gijimą.

***

Ozonuotas Aliejus veiksmingas:

-          skatinti augimą ir naujų sveikos odos lastelių atsinaujinimą;

-          toksinų bei žalingų cheminių medžiagų neutralizavimui;

-          odos lastelių regeneracijai, gijimo proceso paspartinimui

-          virusų bakterijų dezinfekavimui

-          odos sterilizavimui ir uždegimų sumažinimui;

-          nudegimų, bičių ir vabzdžių įkandimų gydymui;

-          psoriadzei, egzemai, dermatitui, seborėjai gydyti;

-          Herpeso infekcijai, makšties pienligei, pūslelinei gydyti;

-          Tinea versicolor, fistulių, kojų opoms gydyti ir daug kt.

***

„ActiveO2zone” sudėtis: Aktyvuotas deguonis/ Ozonuotas biologinis alyvuogių aliejus 99 proc./ Australijos arbatmedžio esencinis aliejus 1 proc.

***

„ActiveO2zone” naudojimas: tepti pažeistas vietas 2 - 4 kartus per dieną. Kaip kosmetinę odos priežiūros priemonę naudoti rytais ir vakarais po įprastinio valymo arba pagal poreikį užtepti ant švarios veido odos. Tolygiai paskirstyti ant odos pirštų galiukais ir lengvai masažuoti.

***

Daugiau apie ozonuotą aliejų skaityti ČIA.

***

www.yogi.lt

<>< -->

*

Žinios be Tikėjimo kyla iš proto, kuris pripažįsta tik grubius kūnus.

Antropoteosofijos išmintis

*

Į dangų gali pakilti tik tas, kuris iš jo išėjo.

Eliphas Levi „Trascendentinės magijos doktrina”

*

Jokia tikra filosofija negali būti suvokta be savistabos.

Svamis Šivananda

*

Jei aukščiau tu nori lipti, imk nelūžtamą ramentą ir, pakeitęs diego kryptį, kopk sode į kryžių šventą.

Jurgis Baltrušaitis

*

Kas davė gulbei jos baltumą, papūgai - žalius sparnus, o povui - vaivorykštės atspalvius, ar nepasirūpins TAS ir apie tave?

„Rytų brangakmeniai”

*

Kiekvienas naujai gimęs kultas arba filosofija … gali gyventi tik numarinęs savo motiną; todėl ir simbolinė gyvatė nuolat sukasi, rydama savo pačios uodegą; todėl kiekvienas pilnumas savo egzistavimui reikalauja tuštumo, dydis - erdvės, kiekvienas teigimas - neigimo; visa tai - amžina fenikso alegorijos realizacija.

Eliphas Levi „Trascendentinės magijos doktrina”

*

Paprastas žmogus, įgavęs Žinojimą - tai išminčius. Išminčius, nusprendęs, kad jis žino, - paprastas žmogus.

Senovės kinų traktatas U Men, XIII a.

*

Troškimas gyventi geriau nėra blogas; bet netikęs yra toks gyvenimo būdas, kai labiau orientuojamasi į „turėjimą”, o ne į „būtį”, ir kai turėti daugiau siekiama ne tam, kad būtų daugiau, bet kad malonus gyvenimo praleidimas taptų galutiniu tikslu.

Jonas Paulius II

*

Liga visada kyla dėl trūkumo arba pertekliaus. Ir fizinės ligos priežastis visada bus moralinis pakrikimas. Tai nekintantis gamtos dėsnis.

Eliphas Levi „Trascendentinės magijos doktrina”

*

Išmintingas nekalba apie tai, ką daro, tačiau nedaro nieko, apie ką negalėtų kalbėti.

„Rytų brangakmeniai”

*

Kai jie sako: „viskas bus gerai”, aš nesuprantu, ką jie turi omenyje…

Borisas Grebenščikovas

*

Mirtyje atversi gyvenimą, gyvenime surasi mirtį.

Senovės kinų traktatas „Žydrosios uolos lentelės”, XI a.

*

Mastyti apie tikėjimą reiškia naikinti tikėjimą.

Eliphas Levi „Trascendentinės magijos doktrina”

*

Daiktas teisingas ne todėl, kad taip nori Dievas, bet Dievas jo nori todėl, kad jis teisingas.

Senovės magų išmintis

*

Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi.

Auksinė taisyklė

*

Vaistas ir liga naikina vienas kitą. Visa žemė - vaistas. O kas yra jūsų „aš”?

Senovės kinų traktatas „Žydrosios uolos lentelės”, XI a.

*

Kiek bebūtų samprotaujama apie religiją, tai žmonijai nepadės pajusti jos esmės, - tai galima pasiekti tik dvasiškai tobulėjant. Bėda ta, kad žmonės yra taip užsiėmę nurodinėdami vieni kitiems, kas yra gėris ir kas yra blogis, ką reikia daryti ir ko daryti nereikia, kad nespėja patys sekti savo pačių patarimais.

Svamis Ramajanda „Krija joga”

*

Nei valdyti kūną, geriau įvaldykite sąmonę. / Kai sąmonė rami, kūnas nesuteiks nepatogumų. / Valdyk ir kūną, ir sąmonę, / Tuomet nebesvajosi apie aukštą titulą.

Senovės kinų traktatas U Men, XIII a.

*

Būkite pasaulyje, bet juo nesusitepkite, kaip lotoso lapas vandenyje.

Svamis Šivananda

*

Jei žmonija nori valdyti savo likimą, jai reikia įveikti globalinę dvasios krizę.

Zbignevas Bržežinskis

*

Būtina sukurti tokį gyvenimo būdą, kur vartotojo pasirinkimą, taupymą bei investicijas lemtų tiesos, grožio, gėrio ir bendrumo su kitais veiksniai bendro augimo labui.

Jonas Paulius II

*

Aukščiausia tiesa yra sudeginti visus šventuosius raštus.

Šeštasis budizmo patriarchas

*

Visas tikras žinojimas, ar jis būtų žinojimas apie Dievą arba gamtą, turi mumyse užgimti. Apie Dievą nieko negalime išpažinti, jei pats Dievas ir Jo dvasia mumyse neapsireiškia.

Dr. Franz Hartmann

*

Teosofiški mokslai paakina ant žmogaus esybės ir ant esybės viso pasaulio, kuriame žmogus kaip koks pavidalas ir pragaištanti vaidila kruta. Jie parodo dvasiško žmogaus pradžią ir jo siekį, … Jie ragina išpažinti, kad šitas žmogus yra ne tas pavidalas, kurs mūsų pajutimams apsireiškia, bet ta patybė, kuri apibūdinama persona, ir kuri nesurišta su mirštančiu kūnu, kuri pati nepragaištanti ir savo nemirtingumą išpažinti gali.

Vydūnas „Teosofija ir teosofiški mokslai”

*

Dieviškasis gyvenimas neturi savojo tikėjimo. Jis išreiškia visų tikėjimų esmę. Dieviškasis gyvenimas iš esmės nėra nauja religija. Jis atspindi religijų esmės sintezę. Jo tikslas yra harmonija, ramybė ir vienybė.

Svamis Šivananda

*

Padedančiųjų daug; Mokytojas tik vienas - Pasaulio Siela.

Senovės traktatas „Septyni vartai”

*

Gud blessi thig - telaimina tave Dievas.

Senovės islandų, runų Meistrų-Erilių, palaiminimas

*

Vienybės principas - tai Realybė. Vienovė - tai Realybė. Įvairovė, daugybė, skirtingumas - tai iliuzija.

Satya Sai Baba

*

Niekada nemanykite, kad Dievas yra tik čia, o ten Jo nėra. Jis yra visur. Jį galite rasti visur, kur tik ieškosite.

Telugu eilės

*

Kasdieniai reikalai slopina laisvą mintį,/ Ir nejučiom vergte pavergia mus…/  Pasaulio šio gėrybėm apsvaiginti,/ Pamiršta žmonės aukštus siekimus…

Dantė ,,Dieviškoji komedija,,

*

Vaivorykščių yra ne mažiau nei jas matančių žmonių.

Rodžeris Beikonas

*

Žmogus negali būti išgelbėtas jokios išorinės jėgos - tai amžinasis įstatymas.

J.P.Blavatskaja

*

Teisingas ir šventas gyvenimas - puikiausias iš visų brangakmenių.

„Rytų brangakmeniai”

*

Proto esmė yra guru.

Budistų įžvalga

*

Gyventi teisingai, reiškia būti teisingiems. Būti teisingiems, reiškia gyventi teisingai.

Teosofijos išmintis

*

www.yogi.lt

Delfai. Apolono (Orakulo) šventykla.

R.G.Narajano nuotr.

Į dangų gali pakilti tik tas, kuris iš jo išėjo.

Eliphas Levi „Trascendentinės magijos doktrina”

*

Jokia tikra filosofija negali būti suvokta be savistabos.

Svamis Šivananda

*

Jei aukščiau tu nori lipti, imk nelūžtamą ramentą ir, pakeitęs diego kryptį, kopk sode į kryžių šventą.

Jurgis Baltrušaitis

*

Kas davė gulbei jos baltumą, papūgai - žalius sparnus, o povui - vaivorykštės atspalvius, ar nepasirūpins TAS ir apie tave?

„Rytų brangakmeniai”

*

Kiekvienas naujai gimęs kultas arba filosofija … gali gyventi tik numarinęs savo motiną; todėl ir simbolinė gyvatė nuolat sukasi, rydama savo pačios uodegą; todėl kiekvienas pilnumas savo egzistavimui reikalauja tuštumo, dydis - erdvės, kiekvienas teigimas - neigimo; visa tai - amžina fenikso alegorijos realizacija.

Eliphas Levi „Trascendentinės magijos doktrina”

*

Paprastas žmogus, įgavęs Žinojimą - tai išminčius. Išminčius, nusprendęs, kad jis žino, - paprastas žmogus.

Senovės kinų traktatas U Men, XIII a.

*

Troškimas gyventi geriau nėra blogas; bet netikęs yra toks gyvenimo būdas, kai labiau orientuojamasi į „turėjimą”, o ne į „būtį”, ir kai turėti daugiau siekiama ne tam, kad būtų daugiau, bet kad malonus gyvenimo praleidimas taptų galutiniu tikslu.

Jonas Paulius II

*

Liga visada kyla dėl trūkumo arba pertekliaus. Ir fizinės ligos priežastis visada bus moralinis pakrikimas. Tai nekintantis gamtos dėsnis.

Eliphas Levi „Trascendentinės magijos doktrina”

*

Išmintingas nekalba apie tai, ką daro, tačiau nedaro nieko, apie ką negalėtų kalbėti.

„Rytų brangakmeniai”

*

Kai jie sako: „viskas bus gerai”, aš nesuprantu, ką jie turi omenyje…

Borisas Grebenščikovas

*

Mirtyje atversi gyvenimą, gyvenime surasi mirtį.

Senovės kinų traktatas „Žydrosios uolos lentelės”, XI a.

*

Mastyti apie tikėjimą reiškia naikinti tikėjimą.

Eliphas Levi „Trascendentinės magijos doktrina”

*

Daiktas teisingas ne todėl, kad taip nori Dievas, bet Dievas jo nori todėl, kad jis teisingas.

Senovės magų išmintis

*

Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi.

Auksinė taisyklė

*

Vaistas ir liga naikina vienas kitą. Visa žemė - vaistas. O kas yra jūsų „aš”?

Senovės kinų traktatas „Žydrosios uolos lentelės”, XI a.

*

Kiek bebūtų samprotaujama apie religiją, tai žmonijai nepadės pajusti jos esmės, - tai galima pasiekti tik dvasiškai tobulėjant. Bėda ta, kad žmonės yra taip užsiėmę nurodinėdami vieni kitiems, kas yra gėris ir kas yra blogis, ką reikia daryti ir ko daryti nereikia, kad nespėja patys sekti savo pačių patarimais.

Svamis Ramajanda „Krija joga”

*

Nei valdyti kūną, geriau įvaldykite sąmonę. / Kai sąmonė rami, kūnas nesuteiks nepatogumų. / Valdyk ir kūną, ir sąmonę, / Tuomet nebesvajosi apie aukštą titulą.

Senovės kinų traktatas U Men, XIII a.

*

Būkite pasaulyje, bet juo nesusitepkite, kaip lotoso lapas vandenyje.

Svamis Šivananda

*

Jei žmonija nori valdyti savo likimą, jai reikia įveikti globalinę dvasios krizę.

Zbignevas Bržežinskis

*

Būtina sukurti tokį gyvenimo būdą, kur vartotojo pasirinkimą, taupymą bei investicijas lemtų tiesos, grožio, gėrio ir bendrumo su kitais veiksniai bendro augimo labui.

Jonas Paulius II

*

Aukščiausia tiesa yra sudeginti visus šventuosius raštus.

Šeštasis budizmo patriarchas

*

Visas tikras žinojimas, ar jis būtų žinojimas apie Dievą arba gamtą, turi mumyse užgimti. Apie Dievą nieko negalime išpažinti, jei pats Dievas ir Jo dvasia mumyse neapsireiškia.

Dr. Franz Hartmann

*

Teosofiški mokslai paakina ant žmogaus esybės ir ant esybės viso pasaulio, kuriame žmogus kaip koks pavidalas ir pragaištanti vaidila kruta. Jie parodo dvasiško žmogaus pradžią ir jo siekį, … Jie ragina išpažinti, kad šitas žmogus yra ne tas pavidalas, kurs mūsų pajutimams apsireiškia, bet ta patybė, kuri apibūdinama persona, ir kuri nesurišta su mirštančiu kūnu, kuri pati nepragaištanti ir savo nemirtingumą išpažinti gali.

Vydūnas „Teosofija ir teosofiški mokslai”

*

Dieviškasis gyvenimas neturi savojo tikėjimo. Jis išreiškia visų tikėjimų esmę. Dieviškasis gyvenimas iš esmės nėra nauja religija. Jis atspindi religijų esmės sintezę. Jo tikslas yra harmonija, ramybė ir vienybė.

Svamis Šivananda

*

Padedančiųjų daug; Mokytojas tik vienas - Pasaulio Siela.

Senovės traktatas „Septyni vartai”

*

Gud blessi thig - telaimina tave Dievas.

Senovės islandų, runų Meistrų-Erilių, palaiminimas

*

Vienybės principas - tai Realybė. Vienovė - tai Realybė. Įvairovė, daugybė, skirtingumas - tai iliuzija.

Satya Sai Baba

*

Niekada nemanykite, kad Dievas yra tik čia, o ten Jo nėra. Jis yra visur. Jį galite rasti visur, kur tik ieškosite.

Telugu eilės

*

Kasdieniai reikalai slopina laisvą mintį,/ Ir nejučiom vergte pavergia mus…/  Pasaulio šio gėrybėm apsvaiginti,/ Pamiršta žmonės aukštus siekimus…

Dantė ,,Dieviškoji komedija,,

*

Vaivorykščių yra ne mažiau nei jas matančių žmonių.

Rodžeris Beikonas

*

Žmogus negali būti išgelbėtas jokios išorinės jėgos - tai amžinasis įstatymas.

J.P.Blavatskaja

*

Teisingas ir šventas gyvenimas - puikiausias iš visų brangakmenių.

„Rytų brangakmeniai”

*

Proto esmė yra guru.

Budistų įžvalga

*

Gyventi teisingai, reiškia būti teisingiems. Būti teisingiems, reiškia gyventi teisingai.

Teosofijos išmintis

*

www.yogi.lt

Delfai. Apolono (orakulo) šventykla.

R.G.Narajano nuotr.< -->

J.P.Blavatskaja

Aštuonios didžiosios nelaimės, kurios įvardytos senovės traktate „Auksinių taisyklių knyga”.

1. Juslinių patyrimų troškimas, vergavimas savo aistroms. Jusliniai patyrimai yra „gyvūninės” kilmės, jie pirmiausia būdingi gyvūnijos pasauliui, jų šaknys yra ten. Šių troškimų atsisakymas - sudėtingas klausimas, nes įgyta karma turi būti išgyventa, ištirpdyta transformacijos ugnyje. Žmogus, besitapatinantis su savaisiais norais ir aistromis yra jų vergas, jis yra nelaisvas žmogus. Toks yra arčiau gyvūnų karalijos, nei žmonių pasaulio.

*

2. Pasibjaurėjimas visu tuo, kas įvilkta į negražias išorės formas. Žmogui būdingas amžino grožio siekimas, tačiau ne viskas yra gražu, kas gražiai blizga. Tikrasis grožis dažnai nėra išoriškai spindintis. Jogai mokosi priimti visas formas, neskirstydami jų pagal savo suvokimą. Todėl medituoja į tai, kas yra „negražu”.

*

3. Įsišaknijęs asmeninis išdidumas ir nemokšiškumas. Jis įgauna įvairias formas ir yra labai klastingas. Labai sunki išdidumo rūšis - dvasinis išdidumas, kai dvasines disciplinas praktikuojantis žmogus išvysto „tyrą ego”. Ir pats prieš jį tampa bejėgis.

*

4. Klydimas dėl asmeninio nemirtingumo. Kartais reinkarnacijos koncepcija tampa paskutine ego priebėga. Bijodamas mirties, žmogaus ego ima guostis po mirties laukiančiu tęstinumu, tapatinant amžiną sielos dvasinę substanciją su savuoju laikinu ir mirtingu ego.

*

5. Abejonės dėl Gyvenimo ir Gėrio amžinumo, materializmas.  Materializmas yra vienpusiškumas, „praktinio” proto triumfas, kai realu yra tik tai, ką gali užfiksuoti juslės. Kartu su įsišaknijusiu ego tokia pasaulėžiūra gimdo nihilizmą ir panišką mirties baimę, nes tokiems žmonėms tai yra „pabaiga”.

*

6. Noras siekti Dangaus, kaip dabartinio gyvenimo tęsinio. Vienas iš „paguodos” religinių konceptų, kad po šio vargo kupino gyvenimo dabartinis ego sulauks „atpildo” rojaus pavidalu.

*

7. Neteisingas įsitikinimas dėl išorinio religinio kulto veiksmingumo. Kalbama apie tai, kad už išorinio ritualizmo turi augti vidinė Esmė. Žmogus, matantis tik išorės formas, o nematantis už jų paslėpto Gyvojo Dievo yra stabmeldys, kokią religiją jis beišpažintų.

*

8. Visos egoizmo, savanaudiškumo rūšys. Egoizmas - tai savęs, kaip atskiro vieneto suvokimas. Yra „aš” ir yra visa kita - „jie”. Tai gimdo nesuskaičiuojamas kančias, kol siela suvokia, kad nėra atskirta nuo viso likusio pasaulio. Kad, pasak Agni jogos, čia nukritusi paukščio plunksna sukelia audrą tolimuose pasauliuose.

***

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH - Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

***

www.yogi.lt

Didžioji Karnako (Ipet-isut) šventykla.

R.G.Narajano nuotr.

1. Juslinių patyrimų troškimas, vergavimas savo aistroms. Jusliniai patyrimai yra „gyvūninės” kilmės, jie pirmiausia būdingi gyvūnijos pasauliui, jų šaknys yra ten. Šių troškimų atsisakymas - sudėtingas klausimas, nes įgyta karma turi būti išgyventa, ištirpdyta transformacijos ugnyje. Žmogus, besitapatinantis su savaisiais norais ir aistromis yra jų vergas, jis yra nelaisvas žmogus. Toks yra arčiau gyvūnų karalijos, nei žmonių pasaulio.

*

2. Pasibjaurėjimas visu tuo, kas įvilkta į negražias išorės formas. Žmogui būdingas amžino grožio siekimas, tačiau ne viskas yra gražu, kas gražiai blizga. Tikrasis grožis dažnai nėra išoriškai spindintis. Jogai mokosi priimti visas formas, neskirstydami jų pagal savo suvokimą. Todėl medituoja į tai, kas yra „negražu”.

*

3. Įsišaknijęs asmeninis išdidumas ir nemokšiškumas. Jis įgauna įvairias formas ir yra labai klastingas. Labai sunki išdidumo rūšis - dvasinis išdidumas, kai dvasines disciplinas praktikuojantis žmogus išvysto „tyrą ego”. Ir pats prieš jį tampa bejėgis.

*

4. Klydimas dėl asmeninio nemirtingumo. Kartais reinkarnacijos koncepcija tampa paskutine ego priebėga. Bijodamas mirties, žmogaus ego ima guostis po mirties laukiančiu tęstinumu, tapatinant amžiną sielos dvasinę substanciją su savuoju laikinu ir mirtingu ego.

*

5. Abejonės dėl Gyvenimo ir Gėrio amžinumo, materializmas.  Materializmas yra vienpusiškumas, „praktinio” proto triumfas, kai realu yra tik tai, ką gali užfiksuoti juslės. Kartu su įsišaknijusiu ego tokia pasaulėžiūra gimdo nihilizmą ir panišką mirties baimę, nes tokiems žmonėms tai yra „pabaiga”.

*

6. Noras siekti Dangaus, kaip dabartinio gyvenimo tęsinio. Vienas iš „paguodos” religinių konceptų, kad po šio vargo kupino gyvenimo dabartinis ego sulauks „atpildo” rojaus pavidalu.

*

7. Neteisingas įsitikinimas dėl išorinio religinio kulto veiksmingumo. Kalbama apie tai, kad už išorinio ritualizmo turi augti vidinė Esmė. Žmogus, matantis tik išorės formas, o nematantis už jų paslėpto Gyvojo Dievo yra stabmeldys, kokią religiją jis beišpažintų.

*

8. Visos egoizmo, savanaudiškumo rūšys. Egoizmas - tai savęs, kaip atskiro vieneto suvokimas. Yra „aš” ir yra visa kita - „jie”. Tai gimdo nesuskaičiuojamas kančias, kol siela suvokia, kad nėra atskirta nuo viso likusio pasaulio. Kad, pasak Agni jogos, čia nukritusi paukščio plunksna sukelia audrą tolimuose pasauliuose.

***

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH - Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

***

www.yogi.lt

Didžioji Karnako (Ipet-isut) šventykla.

R.G.Narajano nuotr.< -->

Pirmasis principas (Muladhara) - Priežasčių ir pasekmių arba Karmos principas. Kiekviena priežastis turi savo pasekmę, kiekviena pasekmė - priežastį, atsitiktinumas tėra neatpažinto dėsningumo pavadinimas, egzistuoja daug priežastingumo planų. Visa, ką matome šiame pasaulyje - yra karma. Kad atėjome čia ir dabar, kad kvėpuojame oru, turime vyro ar moters kūną ir t.t.

Antrasis principas (Svadhisthana) - Lyties principas. Lytis yra visame kame, visa kas turi savo vyrišką ir moterišką principus, lytis pasireiškia visuose planuose. Bet kokia vyriška prigimtis turi ir moterišką savyje. Pusiausvyra suteikia galimybę tobulėti. In ir Yan arba Radžas ir Tamas pusiausvyroje sukuria naują kokybę - Satvą guną.

Trečiasis principas (Manipura) - Ritmo principas. Visa, kas teka, įteka ir išteka, visa kas turi savo potvynius ir atoslūgius, visi reiškiniai randasi ir išnyksta, švytuoklės svyravimai pasireiškia visame kame, svyravimų riba į kairę yra svyravimų riba į dešinę, ritmai kompensuoja vienas kitą. Taške galima išlikti sąlyginėje ramybėje. Tam sąmonė turi būti sutelkta.

Ketvirtasis principas (Anahata) - Poliariškumo principas. Viskas yra dvejopa, viskas turi savo priešybę, panašus ir nepanašus yra vienas ir tas pats, priešybės identiškos savo prigimtimi, bet skiriasi laipsniu, kraštutinumai sutampa, visos tiesos - tik pusiau tiesos, visus paradoksus galima suderinti. Tezė ir antitezė identiškos savo prigimtimi, tačiau skiriasi laipsniu.

Penktasis principas (Visudha) - Vibracijos principas. Nieko nėra ramybės būsenoje, viskas juda, viskas vibruoja. Skirtumai priklauso nuo vibracijos greičių kitimo. Vibracijos greitis ir sukuria naują kokybę.

Šeštasis principas (Ajna) - Analogijos principas. „Kas čia, žmoguj, ir kas ten, saulėje, - tai viena.”, teigia Taitirya Upanišada (3.104).  Kaip apačioje, taip ir viršuje, kaip viršuje, taip ir apačioje, arba „kaip danguje, taip ir žemėje”, kaip teigia Biblija. Katha Upanišadoje yra parašyta: „Kas čia, tas ir ten; kas ten, tas ir čia. Tik iš mirties į mirtį žengia tas, kas skirtumus čia mato”.

Septintasis principas (Sahasrara) - Proto principas.Viskas yra protas, Visata yra begalinis neapibrėžiamas protas. Šis Protas yra Dvasia arba Visuminė Sąmonė. Ir ji yra visur, kaip bepavadintume. Dievas yra vienas, pradžia ir pabaiga bei BŪTIS už pradžios ir pabaigos.

Tokie yra septyni dvasiniai principai, kurie buvo žinomi dar Senovės Egipte ir išsaugoti Hermetinių mokymų nešėjų.

***

TEESIE OM VISADA

***

www.yogi.lt

***

http://flashfabrica.com/f_learning/brain/e_brain.html

***