1. Pašalinio stebėtojo padėtis, arba stebėtojo, iš kurio vidinė sąmonė žiūri į visa, kas vyksta, - kaip beaistris žiūrovas stebėdamas įvykius, tačiau nerodydamas jiems aktyvaus susidomėjimo ir nerasdamas juose malonumo.

2. Neutralaus nešališkumo ir netrikdomumo būsena, kurioje nėra nei džiaugsmo, nei liūdesio - tik ramybė.

3. Savotiškas nusišalinimo jausmas nuo visko, kas vyksta, nedalyvavimas - įvykiai fiksuojami, tačiau nesukelia jokios vidinės reakcijos.

4. Prisirišimo prie daiktų, žmonių ir įvykių nebuvimas…

Šioje būsenoje, pavyzdžiui:

1. Neturi būti nepasitenkinimo, irzlumo arba negatyvios reakcijos į aplinkinių žodžius ar poelgius - tik atsieta nedrumsčiama ramybė ir vidinė taika bei visiška tyla.

2. Toliau, tai turi būti ne paprasta neutrali ramybė ir nedalyvavimas, tačiau pozityvi ramybės, pasitenkinimo ir beaistriškumo būsena.

3. Be to, ši būsena neturi būti lydima išėjimu iš kūno, kurio sekoje jūs nustojate suvokti, kas su jumis vyksta ir ką jūs darote. Jeigu jumyse gimsta pojūtis, kad esate ne šis kūnas, o kažkas kita, tai yra gerai; tačiau jūs turite visiškai suvokti, kas vyksta jūsų viduje ir aplink jus.

Dar daugiau, ši būsena, net kada ji tampa tobula, yra tik pereinamasis laikotarpis: ji turi atnešti tam tikrą išsilaisvinimą, laisvės pojūtį. Tačiau šiame taikingume ir ramybėje turi atsirasti Dieviškojo buvimo jausmas, pojūtis, kad jumyse veikia Motinos galia, o taip pat Anandos džiaugsmas.

***

Iš esmės Joga yra perėjimas nuo įprastos materialios ir gyvūniškos būties, kuri yra būdinga daugumai žmonių, arba - nuo daugiau protinio, tačiau vis tik apriboto gyvenimo būdo, kurį pasirenka nedaugelis, - Dieviškosios būties link…

Tam tikra prasme, mes - ne kas kita, o sudėtinga mentalinių, nervinių ir fizinių įpročių suma, kurios yra išlaikomos kartu kelių viešpataujančių idėjų, norų ir asociacijų pagalba, - tai daugelio smulkių, savaime pasikartojančių jėgų su keliais vyraujančiais virpesiais, amalgama (lydinys).

Gi mūsų jogos tikslas - nei daugiau nei mažiau, o visų mūsų praeities ir ateities formacijų kartu paėmus peržengimas, peržengimas to, kas yra įprastas materialiai-mentalinis žmogus, ir naujo matymo centro, naujo gyvybės universumo sukūrimas pačiame savyje, kurie taptų viršžmogiškosios esmės pagrindu ir sukurtų dieviškąjį žmogų.

Šis smulkus proto-vitališkumo-kūno kūrinys, kurį mes laikome savimi, yra tik paviršinė mūsų esybės farmacija, tačiau toli gražu ne mūsų tikrasis „aš”. Tai tik išorinė ir nereikšminga mūsų asmenybės dalis, suformuota vieno trumpo gyvenimo laikotarpiui žaidimo vardu Nežinojimas rėmuose. Ji talpina savyje nesuvokiantį protą, klajojantį ieškant išsklaidytų tiesos dalelių, neišprususį vitališkumą, besiblaškantį atskirų pasitenkinimo atspindžių troškime; o taip pat aptemdytą fizinį, daugiausia pasąmoninės prigimties pradą, kuris yra priverstas dėl išorės poveikių patirti skausmą ir malonumą bei kažin ar gali kontroliuoti šias reakcijas.

Žmogus susitaiko su visu tuo, kol kartą jo protas ima jausti pasišlykštėjimą padėtimi, į kurią jis yra paniręs, tuomet jis ima ieškoti tikrosios savo paties buvimo ir aplinkinio pasaulio Tiesos; kol vitališkumas taip pat pradeda jausti nusivylimus ir neiškelia klausimo, kaip atrasti tikrąją palaimą; o fizinis kūnas pavargsta nuo viso to ir pradeda geisti išsivadavimo iš savęs paties, savo kančių ir malonumų.

Ir tuomet toje niekingoje ir nesuvokiančioje mūsų asmenybės dalyje atsiranda galimybė vėl atrasti savo tikrąjį „Aš” ir tuo pačiu vėl pakilti iki daug labiau didingos Realybės…

Šri Aurobindo

–
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH - Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

Aušra prie Matrimandiro. Aurovilis, Pietų Indija, 2012.

Gintauto nuotr.

Ši evangelija, kurios autoriumi skelbiamas apaštalas Tomas (parašyta jo arba jo mokinių tradicijos), skiriasi nuo keturių, taip vadinamų kanoninių. Jos tikslas nebuvo papasakoti Jėzaus Kristaus gyvenimo istoriją, o tik užrašyti Jo paties pasakytus žodžius. Evangelijos parašymo data nėra aiškiai nustatyta (datuojama nuo 60 iki 140 m. po Kr.), tačiau sprendžiant iš rašymo stiliaus, tikėtina, kad ji buvo parašyta anksčiau nei keturios kanoninės (dialogas yra archajiškesnė rašymo forma nei naratyvas).

Tai slaptų posakių (logijų) rinkinys. Ši evangelija išversta į daugybę dabartinių kalbų, ją sudaro Jėzaus pamokymai (logijai).

 Kanoninėse Evangelijose pateikiamos trys pagrindinės idėjos - apie Dievo valdžią, apie meilę dievui ir artimiesiems, apie nuodėmių atleidimą - Evangelijoje pagal Tomą pakeičiamos mokymais apie vieningą dvasinį pradą, apie du būvius ir apie savęs pažinimą kaip išsigelbėjimo sąlygą. Pats išsigelbėjimas čia traktuojamas kaip ieškojimų kelias, ypatingas pažinimas, pasiekiamas per ekstazę, įpatingą būseną, o ne loginiu mastymu. 

 Šioje evangelijoje akcentuojama ir žmonių išrinktumo idėja. Išsigelbėti, t. y., įveikti žemiškąjį gyvenimą ir patekti į Dangaus Karalystę, esą gali tik nedaugelis - tie, kurie turi dvasinį pradą.  Minėtos idėjos sudaro gnosticizmo filosofijos pagrindą. Visa tai dera suvokti ne formaliai, o prajausti kontempliuojant.

Skaitydami tiek kanonines, tiek apokrifines evangelijas, galime aptikti antrąjį šių šventraščių prasmių “dugną”. Labai daug to, ką galima išgirsti įvairiausiose dvasinėse tradicijose visame pasaulyje. Beveik tais pačiais žodžiais. Tik laikyti širdį atvertą.

“Jo mokiniai tarė Jam: Kokią dieną ateis karalystė? (Jėzus tarė): Ji neateis, kai laukiate. Nepasakys: Štai jinai čia. Arba: štai jinai ten; tačiau Tėvo karalystė plyti žemėje, o žmonės nemato jos.”/ Evangelija pagal Tomą 112.

“Jėzus tarė: Parodykite man akmenį, kurį atmetė statytojai: tai kertinis akmuo.”/ Evangelija pagal Tomą 64.

O čia citatos iš kanoninės Evangelijos pagal Joną:

“Jei netikėsite, kad Aš Esu, - mirsite savo nuodėmėse…”/ Jono 8:24

 ”Sūnų būsite aukštyn iškėlę, tuomet suprasite, kad Aš Esu…”/ Jono 8:28

Jei imsime suvokti ne tiesiogine, o perkeltine prasme, ką Jėzus kalbėjo (o juk jis mėgo kalbėti palyginimais, mėgo vartoti perkeltines prasmes) - ką tuomet reikš Aš Esu? Kiekvienas turi rasti atsakymą pats.

***

EVANGELIJA PAGAL TOMĄ

***

 –
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH - Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

PAPILDOMAS UŽSIĖMIMAS - BALANDŽIO 24 D.

Kaip rasti: priešais P.Cvirkos paminklą yra kampinis namas ir dailės parduotuvė. Virš sekančiame name įrengto “bromo” yra grožio centro “Nefertitė” iškaba. Įėjus į vidinį kiemą, kiek dešinėje, matysite įėjimą į pusrūsį. Virš jo trikampis stogelis, jo centre degs šviesa.

Užsiėmimų datos: antradieniais ir ketvirtadieniais, balandžio 24 diena. 

Laikas: 18.30 val.

Vieta: salė adresu Pamėnkalnio 3 - 27, Vilnius

***

 Joga nidra - gilaus atsipalaidavimo praktika (autogeninė treniruotė), pasiekiant būseną tarp miego ir būdravimo, kuomet ima vykti vidinis veiksmas - darbas su savimi, charakterio savybėmis, įpročiais, sveikatos problemomis ir t.t. Žmogus ima tapti savojo gyvenimo šeimininku, Stebėtoju. Joga Nidros palydovai - RAMybė ir tylusis džiaugsmas. Gerėja fizinė ir dvasinė sveikata, darbingumas. Ima atsirasti pusiausvyra gyvenime ir situacijose.

Įeiti į joga nidros būseną padės sakralūs skambančių dubenų garsai.

Gali dalyvauti įvairiaus pasiruošimo žmonės, netgi visiškai nepraktikavę jogų ir kitų dvasinių praktikų. Tai tiesiog darbo su savimi praktika - autogeninė treniruotė grupėje.

Kaina: rekomenduojama auka 20 litų.

Užsiėmimus veda www.yogi.lt redaktorius R.G.Narajanas.

Rekomendacija: galima atsinešti papildomus patiesalus, kad būtų minkščiau gulėti ar pagalvėles.

Tel.: +370 650 31508, elektroninis paštas narajanas[eta]gmail.com

***

DAUGIAU APIE JOGĄ NIDRĄ GALITE PASISKAITYTI ČIA.

***

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH - Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

  

Data: balandžio 25 d., 18.30 val.

Paskaitą veda Tamara Ronkaitienė, psichologė ir stuburo biokorekcijos specialistė

„Jeigu jūs sergate, vadinasi, palaikote savyje betvarkę: jūs puoselėjate tam tikras mintis, tam tikrus jausmus, tam tikrą veikimo būdą - ir visa tai galiausiai atsispindėjo jūsų sveikatoje. Sutarti su keletu asmenų: savo žmona ar vyru, savo vaikais ar tėvais, kaimynais ar bičiuliais dar nepakanka. Būtina pasiekti darnos su Universaliąja Esatimi./ O.M.Aivanhovas

***

Paskaitos įvyks salėje adresu: Pamėnkalnio 3 - 27, Vilniuje.

Kaip rasti: priešais P.Cvirkos paminklą yra kampinis namas ir dailės parduotuvė. Virš sekančiame name įrengto “bromo” yra grožio centro “Nefertitė” iškaba. Įėjus į vidinį kiemą, kiek dešinėje, matysite įėjimą į pusrūsį. Virš jo trikampis stogelis, jo centre degs šviesa.

Kaina: rekomenduojama auka 15 litų.

***

Tel.: +370 650 31508, elektroninis paštas: narajanas[eta]gmail.com

***

Prisimink, kad džiaugsmas - nenugalima jėga, o nusiminimas ir neigimas pražudys visa, ko tik tu besiimtum. Žinojimas auga ne dėl tavo pergalių prieš kitus, kurios tave išaukština. Jis auga iš išminties, ramybės ir džiaugsmo, kuriuos tu įgijai tada, kai buvo sunku. Nugalėk save - ir tu nugalėsi viską. Ieškok džiugiai - ir tau bus atsakyta tuo pačiu. Gyvenimas, visas Visatos gyvenimas yra visada teigimas. Kurti galima tik teigiant. Kas negali savo gyvenime kiekvienos dienos aplinkybėmis išmokti teigimo džiaugsmo, tas negali tapti šviesa kitų kelyje.

 Konkordija Antarova „Du gyvenimai” (1942 - 1943)

***

–
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH - Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

Sufijus iš Andalūzijos Ibn Arabi, XIII a.

*

Nes tavo viduje  Pasaulio Šviesa, Vienovės (Vienatos) Šviesa, kuri gali šviesti kelyje. Jeigu tu negali pamatyti jos savyje - beprasmiška jos ieškoti kitoje vietoje. Ji - ne tavyje, nes pasiekęs ją, tu prarasi save. Ji nepasiekiama, nes amžinai juda atsitraukdama. Tu įeisi į Šviesą, tačiau niekada nepaliesi Ugnies.

Traktatas „Šviesa kelyje”

*

Nėra nieko, ko nebūtų galima padaryti iš trečio karto.

 Kinų patarlė

*

Ne gyvybė, bet doras gyvenimas yra gėris. Taigi išminčius gyvena tiek, kiek privalo, o ne kiek gali gyventi. Jis žiūri, kur gyventi, su kuo, kaip, ką veikiant. Jis visą laiką galvoja, koks jo gyvenimas, o ne kiek jo likę. … Jis nebijo, jog gali turėti didelių nuostolių: elgetos lazda - nedidelis turtas. Anksčiau ar vėliau mirsi - nesvarbu; svarbu - kaip mirsi: gerai ar blogai. Gerai mirti - tai išvengti pavojaus blogai gyventi.

 Seneka

*

Žmogus - tai, ką jis valgo.

 Goethe

*

Jeigu jūs sergate, vadinasi, palaikote savyje betvarkę: jūs puoselėjate tam tikras mintis, tam tikrus jausmus, tam tikrą veikimo būdą - ir visa tai galiausiai atsispindėjo jūsų sveikatoje. Sutarti su keletu asmenų: savo žmona ar vyru, savo vaikais ar tėvais, kaimynais ar bičiuliais dar nepakanka. Būtina pasiekti darnos su Universaliąja Esatimi.

O.M.Aivanhovas

*

Nieko iš savęs nenoriu. Noriu tebūt balta dėmė.

 Vilius Orvydas

*

Žmogus spindi, kai yra žmoniškai prakilnus.

 Vydūnas

*

Tikrasis protas - tai nuojauta, nes jai nereikia daryti tyrimų, atlikti skaičiavimų, ji spontaniška, akimirksniu pastebi, giliai įsiskverbia ir praneša jums, ką randa. Intuicija - tai jausmas ir suvokimas drauge: galima jausti ir tuo pat metu suprasti. Taigi, intuicija - tai aukščiausias protas, turintis pirmąjį būtiną elementą - gyvybę. … Taigi, vos pradedame matyti tikrovę tokią, kokia ji yra, abipusę - subjektyviąją ir objektyviają, nustembame, kaip viskas paprasta.

 O.M.Aivanhovas “Psichinis gyvenimas: elementai ir struktūros”

*

Tiesa - tai didžiausia veikimo jėga.

 Satprem

*

Indėnas pasakė: Jūs, blyškiaveidžiai, žadėjote mums, kad jūsų viršininkas nurodys mūsų broliams kitą žemę po to, kai jūs paimsite iš mūsų šitą. Jūsų kojos stovi dabar ant mūsų žemės ir jūsų kojos trypia mūsų protėvių kapus. Baltasis žmogus neįvykdė savo pažado raudonodžiam žmogui. Pas jūsų blyškiaveidžius yra juodi prietaisai su stebuklingais ženklais (kalba apie knygas), ir iš jų jūs mokotės sužinoti, ko geidauja jūsų Dievas. Tačiau tai, matyt, yra blogas Dievas, jeigu jis nemoko žmonių vykdyti savo pažadų. Pas raudonodžius - kitas Dievas: raudonodis žmogus girdi griaustinį ir mato žaibą, ir jis supranta šią kalbą - jo Dievas jam kalba. Jis girdi lapų ir medžių šlamesį ir tada jo Dievas kalba jam. Jis girdi bangelių čiurlenimą upelyje, ir tada raudonodis žmogus suprantą šią kalbą; jis jaučia, kada prasidės audra… Visame mes girdime mums kalbantį Dievą ir šitas Dievas kalba kita, nei jūsų stebuklingi ženklai.

 Iš Rudofo Štainerio “Prie teosofijos vartų”

*

Kartais Dievas leidžia kam nors nukirsti šaką, kurios užsispyrusiai laikomės, kad suvoktume turį sparnus.

 Bruno Ferrero

*

Ugnies į popierių neįvyniosi.

 Kinų patarlė

*

Štai keturi klausimai, kurie turi dominti kiekvieną: Кas Aš? Iš kur Aš atėjau? Кur Aš einu?
Кiek ilgai Aš būsiu čia? Beprasmiška ateiti į šį pasaulį, nežinant, iš kur ir kur tu eini.
Satya Sai Baba

*

Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus meilę vienas kitam, nes kas myli, tas vykdo įstatymą.

 Šv.Paulius, Romiečiams 13:8

*

Animizmas sudvasino daiktus. Industrializmas sudaiktino sielas. Prekės virto vertybėmis.

 Teodoras Adorno ir Maksas Horkheimeris

*

Paverskite Tiesą savo įpročiais, tegu ji tampa šaltiniu, iš kurio kasdien gersite, ir jūs atrasite išminčių nemirtingumą. Susilaikymas, sielos ramybė, charakterio paprastumas, valios protas ir rimtis daro žmogų ne tik laimingu, bet ir sveiku bei stipriu. Tapdamas sąmoningu ir geru žmogus tampa nemirtingu. Mes patys sukuriame savo likimą ir Dievas negali mūsų išgelbėti be mūsų pačių pastangų.

 Eliphas Levis „Transcendentinės magijos doktrina”

*

Kas mums užtveria kelią, tas mus stumia pirmyn.

 Kinų patarlė

*

Durys į intuiciją atsiveria per meditaciją. Medituodami jūs tiesiog beldžiatės į intuicijos duris. Intuicija jau yra jumyse. Ji neauga. Jūs ją pavedėjote iš egzistencijos. Intuicija yra jūsų sąmonė, jūsų esatis.

Ošo

*

Aš esu nuo laikų pradžios; nėra nė vieno, kuris jus iš mano rankų išplėštų. Aš darau, kas tai sulaikys?

 Izaijo pranašystė 43:13

*

Jei žmogus pats rūpinasi sveikata, tai sunku rasti gydytoją, geriau už jį žinantį, kas jo sveikatai naudinga.

 Sokratas

*

Išminčiui mirtis neegzistuoja. Permaina įrodo judėjimą, o judėjimas įrodo gyvybę. Net lavonas nesuirtų, jei nebūtų gyvas. Visos jo sandaros molekulės gyvos ir siekia išsilaisvinti, o jūs tikite, kad dvasia atsiskyrė pirmiausia, kad nustotų gyventi! Jūs tikite, kad mintis ir meilė gali mirti, kai nemiršta net kieta materija! Jeigu permaina turi vadintis mirtimi, tai mes kasdien mirštame ir atgimstame, nes kasdien kinta mūsų formos. Taigi, venkime teršti ir draskyti savo apvalkalą, bet nebijokime jį palikti, kai ateis rimties valanda.

 Eliphas Levis „Transcendentinės magijos doktrina”

*

Nesiimti jokių darbų - tai pirmas išminties požymis; pradėjus darbą - užbaigti iki galo - antrasis išminties požymis

 Senovės indų patarlė

*

Aš esu Dievo kūdikis, Dievo pasireiškimas, ir kiekviena akimirką liejasi Jo gyvybė, meilė, išmintis ir galybė į mane ir per mane.

Vydūnas

*

Jei kalbi, tavo žodžiai turi būti geresni už tylą.

 Indėnų patarlė

*

Koks žmogus, toks ir jo Dievas. Dėl to Dievas taip dažnai išjuokiamas…

Goethe

*

Idėjų pusiausvyra yra Išmintis. Jėgų pusiausvyra yra Galia.

 Eliphas Levis

*

Neapsigaukite! Dievas nesiduoda išjuokiamas; ką žmogus pasėja, tą ir pjaus. Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus pražūtį, o kas sėja dvasiai, tas iš dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą.

 Laiškas galatams (Gal 6, 7-10)
–
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH - Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

Balandžio 21, 22, 23 dienomis vyks individualūs susitikimai, į kuriuos patekti gali visi pageidaujantys. Individualių susitikimų metu į Mokytoją kreipiamasi įvairiais klausimais: kaip dvasiškai tobulėti, kurti harmoningus tarpusavio santykius, darnią aplinką ir šeimą, kaip išsaugoti sveikatą, būti sėkmingam darbe, kaip dvasines žinias taikyti konkrečiose situacijose ir pan.

Dvasinis Mokytojas Šri Prakaš Dži pageidaujantiems suteikia įšventinimą į dvasinę praktiką, moko mantra-meditacijos.

Su Mokytoju bendrauti galima anglų ir rusų kalbomis. Esant poreikiui, jums padės vertėjas.

Norėdami registruotis į susitikimą, skambinkite telefonu +370 686 50646.

Susitikimai vyks Vilniuje, Braškių 2B-8.

http://www.sanatan-dharma.lt/lt/naujienos/sri-gurudev-sri-prakas-dzi-vel-lietuvoje/

   Jūs ieškote kažko? Jūs norite kažko?

                      Tai ir yra ta geroji naujiena, kai Jūs atsibundate, Jūs tampat tokie nenuspėjami, kad esat nenuspėjami netgi patys sau. Ašramas, Indija, Himalajai, ola, bažnyčia, parduotuvė, baras, diskoteka, lova, seksas, narkotikai, alkoholis, marichuana, kad ir ką Jūs norėtumėte patirti - Jūs norite patirti amžiną taiką. Ir taip yra visą laiką. Tai yra tai, ko Jūs ieškote. Jūs norite Ramybės, amžinos ramybės Ir Laimės ir Meilės, viso viename pakete. Ir aplinkui yra daugybė idėjų, kurios Jums tai žada, žmogiškoji rinka yra pilna idėjų. Kai aš susituoksiu tada įgysiu tą paketą, arba išsiskirsiu. Ar kai aš pabaigsiu mokslus, kai įgysiu žinių, pinigų ar mašiną, nesvarbu. Aš gausiu ramybę ten, tada, kai aš gausiu tai, kai ten nuvyksiu arba kai atsikratysiu to. Bet pakeliui Jūs tiesiog varote save iš proto, tai aišku nesąmonė.  Visi labai „susitresavę” keliauja į ramybę.

Ar kas nors matė erdvę? Niekas negali matyti erdvės. Ji yra, bet jos negalime pamatyti. Tai yra tiktai pavyzdys, nereikia to priimti visiškai tiesiogiai. Jūs galite matyti erdvę dėl objektų joje. Erdvė, objektai, šviesa. Uždarykite langus, viską uždenkite ir išjunkite šviesą. Ką Jūs matysite? Ką Jūs žinosite? Visiškai nieko, viskas absoliučiai užtemsta ir nebesuvokiate objektų, erdvės taip pat nebegalite suvokti, bet erdvė ten yra ir objektai ten yra, bet objektų neišeina matyti tik dėl to, kad nėra šviesos. Tada įsijungiat šviesą ir atsiranda pasaulis, dabar Jūs galite matyti, galite suvokti pasaulį. Išjungiat šviesą ir nebesuvokiat pasaulio. Šviesos išjungimui analogija būtų gilus miegas, kai nieko nematot, bet matymas yra ten. Matymas reiškia Sąmonę, sąmonė yra ten (nors esate nesąmoningoje būsenoje, miegate, bet sąmonė yra, ji egzistuoja, R. Balsekar ¹). Nieko nesuvokiate, nes nėra šviesos, bet ten yra sąmonė. Dabar įsivaizduokite, kad erdvė sugeba matyti, suvokti. Tada šviesa įsijungia ir objektai tampa matomais. Erdvė, kuri mato, patiria save, pradeda tapatinti save su kiekvienu atskiru objektu, kurį mato erdvėje, ji galvoja, kad ji tuo yra, galvoja, kad ji yra tas objektas, kurį ji mato. Taigi kai tik suvokimo šviesa įsijungia Jūs pradedat suvokti objektus ir iškart Jūsų nematomoji realybės pusė (nematoma prigimtis, nematomas aspektas) pradeda tapatintis su matomąja puse (matomu aspektu), forma. Atsiranda idėja „aš esu ši forma”, „aš esu šis kūnas”, atsiranda atskiro egzistavimo pojūtis.

Nematomas tapatinasi su matymu, kuris egzistuoja jame pačiame (t.y. tame pačiame nematomame). Matomas ir nematomas nėra atskiri, tai yra vienas ir tas pats. Sąmonė yra ir viena ir kita. Nematomas matymas ir matomas matymas (žiūrėjimas), tai yra vienas ir tas pats. Matomi objektai jau egzistuoja tame matyme, nėra jokios atskirties, nėra dualumo. Nėra atskirų individualių būtybių, nėra atskirų asmenų ar objektų, kurie veikia patys sau, sąmonė visam tam turi monopolį, nes ten daugiau nieko nėra. Taigi, kas yra tas asmuo, individas? Kas yra tas darytojas, veikėjas? Kas yra Cezaris ir Cezario gyvenimas? Visa tai yra kruvelė minčių. Cezaris yra mintis. Ir Cezario istorija yra minčių konglomeratas pririštas prie tos pirmosios idėjos. Kol tas identifikuotas mąstymas nesugrius (nekolapsuos), tol  Jūs negalėsit suvokti savo nematomos pusės (aspekto), kuri yra Ramybė. Iš netapatinimo Jūs patiriat Meilę ir Laimę kaip pirmą išraišką (pirmąjį pasireiškimą). Bet Jums reikia pamatyti kitą mėnulio pusę. Mėnulis turi dvi puses. Vieną galite matyti, o kitos Jums niekada neišeina pamatyti. O ta kita pusė ir yra tai kas Jūs iš tikrųjų esate. 95,9999% procento Jūsų veiksmų yra reakcijos, jei ne visos. Jos yra visiškai nesąmoningos, tai reiškia, kad Jūs neturit žalio supratimo ką Jūs darot arba ko nedarot. Visi mes. Tai yra diagnozė žmonijai. 95,9999% procento mūsų veiksmų ar reakcijų yra sukeliami (sąlygoti) atminties, praeities, ankstesnių patirčių. Kad ir ką Jūs patirtumėt, Jūs fotografuojate (fiksuojate išorę), tapatinatės su kūnu ir tai tapo atmintimi, ta atmintis pavirto abstarkcija, mintimi, koncepcija ir tai tapo Jūsų GPS‘u (orientavimosi priemone), tai tapo Jūsų atskaitos tašku. Ir bet kas, kas įvyksta yra lyginama su tuo. Jei tai sutampa, tai niekada nesutampa, bet Jūs manot, kad sutampa, nes tai yra gana panašu - Jūs tai vadinate laime, jei nesutampa - Jūs tai vadinat kentėjimu, bet visa tai kuriama minčių. Kad ir ką Jūs galvojat, kad ieškot, kad ir ką Jūs galvojat, kad norit patirti - tai yra idėja. Jūs norite nesąmoningai pakartoti tai kas anksčiau įvyko savaime. Jei patirtis buvo maloni Jūs norit, kad tai įvyktų vėl, jei patirtis nemaloni - Jūs norit būti tikri, kad tai vėl neįvyktų.

Mes visi, visą laiką, visiškai nesąmoningai užsiimame visiškai neįmanoma kontrolės forma, mes bandome kontroliuoti ir mes sukuriame sistemą. Mes sukuriame kultūrą, mes sukuriame tradicijas, dėl to kiekvienais metais mes turime (švenčiame) Kalėdas. Kai Jūs pabusite, Jums atsibos tos Kaledinės eglutės ir visi tie tra lia lia… (ir visos kitos nesąmonės). Patikėkit manim. Ir kai Jūs atsibusit - kultūra ir tradicijos nustos turėti jokios reikšmės, nes tai ir neturi jokios reikšmės, tą reikmę kuria mintys. Pabandykim truputį paerzinti smegenis, įsivaizduokite Kalėdas, be Kalėdų eglutės… uuiiii… taip negali būti! Ir sąrašas begalinis, įsivaizduokit, kad bet ką, ką Jūs darėte visą gyvenimą - staiga Jūs nebegalite to daryti. Taip mes sukuriame sistemą. Ir tikimės, kad turėsime pinigų, kad galėtume sugrįžti į tą sistemą, spąstai spąstuose (klaidingai idėjai patenkinti bei pakartoti mes sukuriame sistemą t.y. įsitvirtinusią klaidingą idėją, antrą kartą įtvirtiname sukurdami sistemą, kuri gimdo naujas klaidingas idėjas). Mes turime restoraną, barą, disko klubą, banką, prostitučių namus, tam kad visos patitrys, kurių mes norime patirti vėl, kad jos ten būtų. Ir tada gyvenimas tampa nuobodžia pasikartojančia istorija. Indijoje jie tai vadina karma. Nauja karta iš esmės yra praeitos kartos kopija. Vaikai reaguoja, elgiasi lygiai taip pat kaip tėvai, o tėvai elgiasi lygiai taip pat kaip jų tėvai ir taip toliau ir taip toliau… Ir labai retai kas nors išeina iš viso to ribų.

Klausimas: Ar aš turiu pasirinkimą ar ne? Ar viskas vyksta savaime ir nieko neįmanoma padaryti?

Cezaris: Viskas vyskta savaime, tai faktas, tai ne idėja. Gyvenimas vyksta autopilotu. Niekas, bent jau joks asmuo, nesėdi piloto kėdėje. Viskas vyksta savaime. Gyvenimas yra egzistencija be pastangų. Galime grįžti prie pavyzdžio su šia vieta (erdve), objektais ir šviesa. Šviesa pati išsijungia, šviesa pati ir įsijungia. Jūs negalit atsibusti kai norit, Jūs atsibundate kai Jūs atsibundate. Jūs negalite pasakyti sapnuodami, o aš miegu, o tai dabar atsibusiu. Jūs tiesiog atsibundate. Jūs negalite pasakyti - šią naktį aš sapnuosiu arba nesapnuosiu. Tai neįmanoma. Jūs negalite kontroliuoti savo minčių. Jūs negalite kontroliuoti proto. Nes mintys, tarp visų dalykų kurie vyksta patys savaime, jos irgi kyla pačios savaime. Jūs negalite mąstyti prieš mąstant. Jūs tiktai suprantate, kad Jūs mąstote tada, kai mintis jau yra iškilusi. Jeigu Jūs pažvelgsite į save, Jūs pamatysite, kad mintys tiesiog iškyla ir dingsta savaime, Jūs negalite kontroliuoti savo minčių, tai neįmanoma, ir nėra jokio reikalo tai daryti. Jūs negalite numatyti savo minčių, Jūs negalite numatyti savo sekančio judesio (veiksmo), bet mes norim, nes bandom kažką sugalvoti, suplanuoti, suorganizuoti ir panašiai. Iš esmės tai yra tokia mūsų pagrindinė minčių dalis. Sąlygotas mąstymas ir nesąlygotas mąstymas - jie vyksta savaime. Sąlygojimas, kuris kyla iš tapatinimosi, irgi vyksta pats savaime. Sąlygojimo priežastis (šaltinis), kuri yra tapatinimasis su kūnu, taip pat vyksta savaime. Ir tos pasąmoningos pąstangos taip pat vyksta be pastangų, jos taip pat vyksta savaime. Tas kentėjimas, kurį Jums atrodo, kad jaučiate - jis taip pat vyksta savaime. Kentėjimo nutraukimo ieškojimas taip pat įsijungia (aktyvuojasi) pats. Ir tai, kad Jūs esate čia, nepriklausomai nuo to kiek Jums atrodo, kad suorganizavote savo atėjimą ir buvimą čia, tai taip pat erdvėje įvyko be pastangų, savaime. Ir atsibudimas iš tapatinimosi su forma, kuris (tapatinimasis) tiki, kad „aš atėjau čia”, arba „kažkas kas atėjo čia”. Visa tai yra mintys.

Tarkime, Jūs esate supermarkete (prekybos centre) ir stovite prie skyriaus pradžios, Jūs matote „Vaisių ir daržovių” skyrių ir „Mėsos” skyrių . Kažkas stovi ir svarsto rinktis tą ar aną skyrių. Ar man pasirinkti būti vegetaru ar pasirinkti valgyti mėsą. Ir tada pradeda suktis - jei aš darysiu taip, jei darysiu anaip… Gerai man, gerai pasauliui, blogai man, blogai pasauliui… Visa yra tai, ką aš galvoju. Tada sakot: gerai, aš valgysiu mėsą. Jūs galbūt galvojote, kad aš pasakysiu, kad pasirinkau daržoves, bet ne, aš pasirinkau mėsą. Įsivaizduokite, kad tai yra filmas ir išjunkite garsą. Ir tai ką matysite, yra objektas erdvėje. Sustoja, pažiūri ten, pažiūri ten ir nueina į dešinę. Tai yra tai kas iš tikro vyksta. O kas vyksta čia (galvoje, prote) - iš tikro nevyksta, tai Jūsų mintys. Istorijos veikėjas, tas kuris renkasi ir pasirinkimas - abu yra mintys. Nesvarbu ar Jūsų mąstymas yra sąlygotas išankstinių idėjų, čia yra gerai, čia yra blogai ar Jūsų mintys yra spontaniškos ir laisvos - visa tai kyla iš to paties šaltinio ir vyksta savaime. Kaip Jūs galite pasirinkti kažką, ko Jūs nežinote. Kad Jūs galėtumėte ką nors pasirinkti - mes tai vadiname laisvu pasirinkimu - Jums reikia išankstinės idėjos. Žodžiuose „laisvas pasirinkimas” nėra vietos žodžiui „laisvė”, nes tam reikia idėjos. Aš galiu pasakyti, aš galiu pasilikti mieste ir gyventi pasaulietinį gyvenimą arba galiu pasirinkti važiuoti į Indiją ir gyventi dvasinį gyvenimą. Kad Jūs galėtumėte tai pasakyti, Jums reikia išankstinių idėjų - „Indija”, „dvasingumas”, „dvasinis gyvenimas”, „miestas”, „visuomenė”, „pasaulietinis gyvenimas”. Taigi šitie pasirinkimai yra paremti išankstinėmis nuostatomis. Tai yra tai ką vadinu konceptualiu arba identifikuotu mąstymu. Arba galėtų būti spontaniška reakcija, kuri vyksta šią akimirką, ir kuri įvyksta atsakydama į įššūkį, čia ir dabar. Tai yra spontaniškumas, tai yra kūrybiškumas, kūrimas, visa kita yra perkūrimas.

Ar sekate mintį? Yra įmanoma gyventi už dėžutės ribų. Yra įmanoma gyventi (veikti ir reaguoti) visiškai laisvai, be jokio psichologinio sąlygojimo. Yra įmanoma veikti ir reaguoti į įššūkį nenueinant paskaityti knygos, kaip man reaguoti į tą arba kita. Jūs galite išlaisvinti save nuo konceptualaus, ideologinio, identifikuojančio mąstymo, tiesiog leidžiant tam pasireikšti. Jūs negalite kontroliuoti savo minčių, bet Jūs galite paspausti sankabą, neperjungdami bėgio, bėgis yra mintis. Ši mašina turi du bėgius - vienas bėgis yra sąlygotas mąstymas ir kitas bėgis yra nesąlygotas mąstymas. Jūs galite įjungti sąlygotą mąstymą - Jūs atleidžiat sankabą ir važiuojate toliau, keliaujate niekur ir nežinote ką Jūs darote, Jūs galite galvoti, kad Jūs žinote ką Jūs darote. Arba galite įjungti kitą (laisvą) bėgį, ir ši galimybė yra šįvakar - Jūs paspaudžiate sankabą - ir pradedate stebėti savo mąstymą, tiesiog stebėti. (Paspaudžiate sankabą - atpalaiduojate save nuo sąlygoto mąstymo, nebeužsiimate nesąmoninga kontrolės forma, stebite savo mąstymą). Ir tai savaime sukurs tą efektą, kurį kai kas vadina pabudimu, nes dabar Jūs stebite, jeigu Jūs stebite nėra tapatinamasi su tuo kas stebima ir tada suprantate, kad Jūs esate tas nematomas stebėjimas. Suvokiate nepasireiškusią savo realybės pusę, kuri yra tiesiog stebintis niekas. Ir tuomet tai suprasite patys, kad tai yra tiesa.

Aš tiesiog suvokiu kūną sąmoningai. Ir šitas kūnas tiesiog nutinka (gyvuoja, vyksta). Palikite kūną visiškoje ramybėje ir pamatysite, o Dieve, visa tai tiesiog juda, aš nededu jokių pastangų, aš net nededu pastangų suvokti kūną. Ta nematoma sąmonės pusė tiesiog yra, tai yra, aš nedarau nieko ir tada Jūsų mintys keliauja toliau, Jūs suvokiate ir jas, bet su jomis nebesitapatinate ir tada pradedate suvokti savo mąstymo ypatumus. Viena pusė yra racionali, praktiška, funkcionali ir su ja viskas gerai. O tada pradedame matyti kitą pusę savo minčių, kurios yra mūsų pačių mentalinės projekcijos, visos jos yra pojūtis - aš esu kūnas pojūtis. Pamatysite, kai pradedate suprasti šitą mąstymo būdą, kaip tapatinimosi su kūnu būdą - tai pradės nykti. Kartu su veiksmais ir reakcijomis, kurias ir kuria šitoks mąstymas. Aš vadinu tai ego apokalipse, Jūsų konceptualaus ideologinio mąstymo išnykimas (ištrynimas). Atsibudimas yra tas momentas kai Jūs suprantate, kad yra kažkas kas yra tyla, nematomas matymas ir matomi objektai, ir suvokiate , kas aš esu iš esmės - ir yra ta nematoma egzistencija. Taip pat suvokiate, tai ką Jūs matote - nėra atskira nuo Jūsų (tai yra Jumyse), Jūs esate visuma (totalumas). Tai yra pirmasis žingsnis ir jis vadinamas atsibudimu, nors tai paviršutinis pavadinimas.

Jūs suvokiate, - Jūs kaip asmuo tiesiog neegzistuojate, Jūs niekada neegzistavote kaip atskira esybė, Jūs visada egzistavote kaip sąmonė, kuri yra ir tas ir anas. Ir kitas žingsnis yra visų šitų idėjų Jumyse išnykimas. Kas paprastai yra gana skausmingas procesas. Aš turiu būti su Jumis atviras. Aš negaliu meluoti ir pasakyti, kad tai bus fantastiška. Džiaukitės savo aiškumo akimirka, šia akimirka, nes tai dar nesibaigė. Labai retai prabudimas (pabudimas) įvyksta ir viskas. Dauguma atveju tai grįžta ir tapatinimasis su tuo grįžta. Psichologinis sąlygotumas kuria atitinkamus pasireiškimus kūne. Kad galėtumėte viso šito psichologinio sąlygojimo atsikratyti - Jums reikia visą tai išgyventi, Jums reikia visa tai patirti.

Visos idėjos yra miegančios (latentinėje būsenoje) ir Jūs galite jas pamatyti tik tada, kai jos iškyla į paviršių. Kitu atveju, neturėtumėte žalio supratimo, kad jos ten išvis yra. Nes tai yra pasąmonė, tai yra “po”, kaip metro, Jūs negalite pamatyti metro. Jūs galite pamatyti jas (idėjas) tik tada, kai jos iškyla į paviršių ir tada Jūs susitapatinate su jomis (užšokate ant jų),  joms suteikiate realumo. Ir taip darant idėja tampa stipresnė ir kuo toliau, tuo stipresnė reakcija. Bet jeigu Jūs tai tiesiog stebėsite, (pradžioje) tai liks kūne. Jūs sakote, - o aš bijau būti vienas, aš turiu mintį, kad aš turiu būti susituokęs, arba man reikia to ar ano (idėja sukasi, kunkuliuoja Jūsų viduje). Kai Jūs pastebite tą mintį, tai nebeesate Jūs ir tai nebėra tiesa, Jūs suprantate, kad taip nėra ir tai išnyksta. Ir tai, ką mintis sukūrė kūne, taip pat atsipalaiduoja (idėja paleidžia kūną ir protą). Man nieko nereikia, o Dieve, kaip gerai, man nieko nereikia. Man net nereikia kūno, aš galiu jį patirti, bet man jo nereikia. Aš galiu patirti bet ką, bet man to nereikia, nes tam, kas aš esu, viskas vistiek yra gerai.

Ir tu pradedi atgauti savo tikrąją prigimtį, atsikratai psichologinio mąstymo. Ir tai vyksta savaime. Nėra nieko ką Jūs galėtumėte praktikuoti ar daryti dėl to, jokia praktika Jums negali padėti, jokia tantra, jokia jantra, joks ritualas, nieko negalima padaryti. Jūs negalite nei pagreitinti nei sulėtinti šio proceso. Jūs galite tik atsisėsti, nusipirkti Coca-colos, popkornų bei mėgautis ir patirti procesą, nes visa tai vyksta autopilotu. Atsibudimas (nušvitimas) nėra tai, ką Jūs, aš šiaip kokios atskiros būtybės gali pasiekti. Tai yra labai retas, fenomenalus įvykis, kuris gali įvykti žmogaus formoje. Tai ne Cezaris, kuris atsibunda. Tai nematoma nepasireiškusi sąmonės pusė (aspektas) atsibunda - ji paleidžia idėją, kad yra apribota individualia konkrečia forma, ir ši idėja pačiai sąmonei patinka. Nėra nieko, kas atsibustų, yra tiesiog atsibudimas. Jeigu kas nors Jums sako, aš esu atsibudęs, mano pasiūlymas: kaip tik galite kuo greičiau bėkite iš ten. Nes nėra nieko kas galėtų tvirtinti, kad jis yra nušvitęs asmuo ar būtybė. Nėra nieko, kas galėtų pasakyti, ateik čia, aš tau padėsiu nušvisti. Visa tai yra Sąmonės žaidimai, tai yra susitapatinusio nematomojo žaidimai. Sakyti „aš esu nušvitęs asmuo” yra toks pat melas kaip sakyti, kad „aš nesu nušvitęs asmuo”. Daugelis mokytojų sako: ego negali išnykti, nes tas, kuris nori užmušti ego, ir yra ego. Ego gali išnykti, nes ego yra atskiro egzistavimo pojūtis - tai gali išnykti. Ir iš tikro tai net negali išnykti, nes to ten iš tikro nėra, tai nėra tiesa.

Dualumas ir nedualumas - abu yra mintys. Ir kai protas tyli, nėra jokių klausimų apie dualumą arba nedualumą, nėra klausimų apie tiesą, nėra klausimų ar aš egzistuoju ar neegzistuoju, nėra nieko. Sąmonėje netgi to nėra. Nes žodis sąmonė, jis tik nurodo į visumą (totalumą). Yra vietų, kuriose žodis sąmonė reiškia - tai kas Nepasireiškia. Žodis protas - reiškia Pasireiškimą. Ir žodis ego reiškia idėją, kad jie yra atskiri (idėja, kad nepasireiškusi sąmonė ir pasireiškęs protas yra atskiri). Sąmonė reiškia Viską. Erdvę, tai kas vyksta (nutinka) erdvėje, šviesą, kuri įsijungia ir išsijungia. Visa tai neturi jokios prasmės, bet vis dėl to tai vyksta. Nes sakyti, kad gyvenimo prasmė yra tas ar anas - tai yra idėja. Kai išgirstu, kad gyvenimo prasmė yra tas ar anas, iškart pradedu stengtis, kad ta idėja taptų tikrove. Ir netgi tai yra labai linksmas sąmonės žaidimas. Ir kai tai 100% įsisavinate, Jūs galite pagaliau ilsėtis ramiai. Jūs daugiau nekreipiate dėmesio į tai (nebegalvojate) - kas vyksta arba nevyksta, - tai tik idėja.

Ką aš galiu daryti, kad nesijausčiau asmenimi? Nieko. Nes Jūs vistiek nesate asmuo. Net nesvarbu, ką Jūs bandote ar ko nebandote, Jūs nesate asmuo. Ten nėra jokio asmens. Kas yra ten - tai yra buvimo asmeniu idėja.

Tuomet Jūs taip pat atsisakote tyrinėjimo, nes kas tyrinėja? Egzistuoja tyrinėjimas, yra identifikavimasis su tyrinėjimu, aš tyrinėju, yra asmuo kuris yra identifikuotas mąstymas. Jeigu to nesuprasite, Jūs susidarysite įspūdį, kad Jūs, aš, kūnas, Cezaris, asmuo tyrinėja. Realybėje savęs tyrinėjimas net nereiškia, kad Jūs turite iškelti klausimą - Kas aš esu? Iš tikro tyrinėjimas reiškia pamatyti - kas yra tai - ką Jūs vadinate savimi? Ir kai pamatysi, ką Tu vadini savimi, tavo tapatinimasis su tuo išnyks. Ir visos tos idėjos, kurios atėjo iš to tapatinimosi taip pat kartu išnyks.

Tokia yra problema su žodžiais - Jūs negalite žiūrėti į vidų, nes nėra jokio vidaus ir išorės. Jeigu Jūs bandote žiūrėti į save (Cezaris kairės rankos du pirštus nukreipė į akis) - Jūs būsite dvasiškai žvairi. Nesuprastas tyrinėjimas yra bandymas matyti kas Jūs tokie esate. Žodis „aš” klausime „Kas aš esu?” nėra tikras (Susitapatinęs mąstymas užduoda šį klausimą. Nesusitapatinusiam mąstymui šis klausimas nekyla, jis tiesiog suvokia, kad yra būtis; sąmonės viena iš išraiškų, manifestacija; yra suvokimas - esu, egzistuoju. Būtis, sąmonė suvokia pati save, patiria save. Esu; Būtis; esu Būtis; Egzistencija). Noriu, kad Jūs į „tai” pažiūrėtumėte - ir kai Jūs į „tai” pradedate žiūrėti - Jūs nebesate tuo. Ir „tai” nebeturi pagrindo, ant kurio galėtų stovėti ir sekundei ar dviems išnyksta, ir tai ką Jūs vadinate savimi išnyksta. O kas lieka? Tiesa, kas yra visa tai; ir tyla, kuri atpažįsta šią akimirką. Erdvė ar tuštuma, vadinkite kaip norite.Tada Jūs pamatote kitą mėnulio pusę ir ten yra spąstai, nes „aš” atpažįsta tylą, tačiau taip negali būti. Cezaris atpažįsta tylą? O tada mąstome: o ne, ne, ne, - aš esu tyla, tyla atpažįsta Cezarį? Nes dabar aš tapatinuosi su tuo nematomu. Ir tai yra dar vieni spąstai, ir tai kuria tą vadinamąjį dvasinį parazitavimą.  Ir aš nustoju rūpintis kūnu, nustoju rūpintis gyvenimu. Ir tai yra taip pat mintis, aš esu tas nematomas irgi yra mintis, aš esu matomas irgi yra mintis, ir tas vadinamasis „aš esu Tai”, taip pat yra idėja, - tai kurį laiką veikė, buvo veiksminga. Tada Jūs suprantat - „aš esu Tai ir Anai”? Tas nematomas ir matomas ir yra „Aš Esu” - ir viskas. Ir toliau Jūs negalite nieko nedaryti ir nieko nesakyti, - sakyti kam? Tai žinodami, kad nėra jokio „Aš”, nėra jokių „Jūs”, - tai su kuo Jūs apie tai galite šnekėti?

Todėl,  kai atvykstu į šituos pokalbius, vienintėlis dalykas, kurį pradžioje sugebu daryti - tai yra juoktis. Kiekvieną kartą kai aš viešai pradedu apie tai šnekėti, pradedu juoktis, nes aš dabar turėsiu apie tai šnekėti. Tai yra tiktai dar vieni Neoadvaitos spąstai, kad Jūs turite atgauti savo tapatinimasi su suvokimu, ir dabar Jūs nebeesate Cezaris, dabar Jūs sakote: aš esu suvokimas. Tai nėra atgauti tapatinimasi išvis su kuo nors, tai yra prarasti tapatinimasi su bet kokios rūšies identifikacija.

Atsargiai su dvasingumu, nes galite ten paklysti, Jūs galite paklysti netgi nušvitime, aš ten kurį laiką buvau paklydęs. Buvimo mokytoju spąstai, tai sukuria didžiausią, sunkiausią naštą, kurią Jūs tik galit įsivaizduoti. Ir reputacija, nėra nieko sunkesnio, ką Jūs galėtumėte nešti, už reputaciją. Aš vis labiau nuimu bet ką, kas yra susiję su dvasingumu, aš to net nevadinu satsangu, tai yra tiesiog pokalbis. Tiesa, tai yra tiesa, nėra jokio dualumo, nėra jokios atskirties - tai faktas, tai ne idėja.  Kam vadinti visa tai dvasingumu, jei visa tai yra mentalumas, protavimas? Ir visa tai kuria iliuziją, kad yra dualumas ir dėl to reikia atgauti vientisumą ir visam tam reikia pastangų. Ir vienintelis dalykas, kurį Jūs sugebėsite suprasti, yra tas, kad nėra nieko, ką galėtum suprasti. Jūs negalite patirti nematomo, nematomo patirtis nėra patirtis, tai iš tikro yra nuobodu. Nematomas yra toks nuobodus, kad jis turi turėti matomą, kad galėtų pramogauti su patirtimi. Nepasireiškęs nematomas aspektas yra visiškai beskonis, lėkštas. Visa, kas sukurta, yra sukurta proto.

O kaip dėl Anandos, kas yra Ananda? Tas, kas egzistuoja čia, yra Sąmonė, apie tai mes dabar ir kalbame, nematomą matymą, nepasireiškusijį. Tai yra egzistavimas, susitapatinimas su Sąmone. Šventraščiai rašo, kad natūrali šios Sąmonės egzistencijos būsena yra Palaima (Bliss, Ananda). Bet tai, ką Jūs vadinate palaima, yra ekstazė. Ir tada Jūs galvojate, kad tai yra fizinis palaimos pajautimas, jausmas. Jūs kažką susikuriate savo prote, galvoje. Ir tikroji palaima yra ta, kuri visa tai patiria. Palaima (tikroji Palaima, Ananda) - tai yra (nematomojo) patyrimas tos ekstazės, kurią Jūs vadinate ananda. Ir Anandai visiškai nesvarbu, ką ji patiria: ar laimę, ar džiaugsmą, ar ekstazę, ar skausmą. Mes turime tai suprasti, kitu atveju Jūs galite pasiklysti dar 20-čiai metų tame dvasingume. Pasiklydę spąstuose, kurie vadinasi dvasiniai patyrimai, - nėra jokių dvasinių patyrimų, nes Dvasia nėra patyrimas, „tai” neturi jokių savybių. Kai šitas būvimo pojūtis yra matomas (tampa matomu), tada Jūs „pasiekiate” šitą vietą, kurią Jūs norėjote pasiekti (nušvitimo būsena). Tada viskas kolapsuoja, išnyksta visos idėjos, visos mentalinės projekcijos, bet koks planas, bet kas, ką Jūs galite įsivaizduoti. Dažniausiai tai pasiima visa tai, ką Jūs ant to sukūrėte - visus draugus, darbą, žmoną, visus tarpusavio santykius, visus pinigus, visas banko sąskaitas ir visa tai išnyksta. Ir tai yra fantastika, Jūs išeinate iš sistemos. Ego sistema gali išnykti taip pat, kaip ji ir atsirado. Ji atsirado tada, kai Jūs pradėjote ja tikėti.

Atsargiai, ką Jūs mąstote, nes tame galite pasiklysti. Jei Jūs kartą pagalvojate, o tyrinėjimas padeda? Tada sakote: taip tai padeda, tai labai padeda, ir tada Jūs tampate priklausomi nuo tyrinėjimo, Jūs patikite tyrinėjimu, kad tyrinėjimas Jus nuves kažkur, kur Jūs jau esate. Tyrinėkite patį tyrinėjimą. O, tai fantastika, o, tai fantastika… ir matote - idėja pradeda augti, tampa vis stipresnė ir Jūs nusekate paskui ją, ir mes pradedame hipnotizuoti patys save, tai yra visiška nesąmonė, bet tai yra tai, ką mes darome, tai yra tai, ką sąmonė daro. Jeigu yra muzikantas, yra fleita (muzikos instrumentas), yra muzika, yra scena ir gyvatė, kurią užhipnotizuoja. Tai yra žaidimas, Lila, Sąmonės žaidimas, tapatintis su tuo, kas yra joje, kad su tuo galėtų žaisti, kad vienas galėtų žaisti daugelį.

Sąmonė tai apšviečia, ji nesukuria to, nes tai čia jau yra. Pasireiškimas yra apšviečiamas (sąmonės). Sąmonė nesukuria pasireiškimo, o jį „apšviečia”. Sąmonė „apšviečia”, sukuria tą veikėją ir juo tiki, tiki, kad tai yra realybė. Kikviename yra tas pojūtis, kad šuo yra šuo, žuvis yra žuvis, uodas yra uodas. Sąmonė galvoja, kad aš esu kūnas, kas yra idėja, mintis, tiki ta idėja, prisijungia prie tos idėjos ir pasiklysta joje. Tai ir yra tai, dėl ko Jūs kažko ieškote. Ir tas, ko Jūs ieškote, yra tas, kas pasiklydo. Ir tada Jūs suprantate, kad tai niekad nebuvo pasiklydę. Tai visąlaik buvo ten, ir tai visąlaik buvote Jūs.

Ramana Maharshi sakė, kad Jūs, juoksitės, juoksitės ir juoksitės, savo kelionės pabaigoje, juoksitės iš savo pastangų, kai suprasite, kad Jūs ir esate ta pati Sąvastis, kurios Jūs ieškote.

Pronam (liet. Pranamas, Pronamas - pasisveikinimas suglaudžiant delnus prie krūtinės, Mano siela sveikina Tavo sielą).

Nereikia daryti šitų visų dalykų (delnų sudėjimo, Cezaris sako klausytojui salėje). Tas dvasinis programavimas grįžta. Ir automatiškai tai reiškia, kad aš esu geresnis, aš žinau, o Tu ne, tai sukuria atstumą, distancijos pojūtį ar pagarbos, kad ir ką tai reikštų. Čia tiesiog padėka, gerai? (Cezaris pakelia į viršų nykštį ir nusišypso Tai netgi ne mūsų kultūrai priklauso, tai yra atėję iš Indijos. Tai net nereiškia Ačiū. Tai reiškia - nei prašau (pakelia vieną delną) - nei ačiū (pakelia antrą delną). Aš nenoriu nieko iš tavęs - ir aš neatėjau tau nieko duoti - aš atėjau su tavim būti - Ramybėje (sudėjo delnus). Aš nenoriu nieko - nei iš tavęs atimti - nei nieko duoti - mano rankos atviros, laisvos ir tuo pačiu sudėtos.

Cezaris Teruelis, 2011 ruduo, Lietuva

 ¹⁾ Biblija sako: „Teesie Tavo valia”. Niekas negali įvykti, jei tai nėra Dievo valia. Ir Islamas sako tiksliai ta patį. Induizmas sako tą patį, daug stipresniu būdu. Jūs žinote ką sako induizmas? Induizmas sako: „Tu - tai, kas daro (veikia), Tu - tai, kas išgyvena patirtį ” Kodėl? Todėl, kad Tu - vienintelė Realybė. Tu - vienintėlis egzistuojantis šaltinis. Tu (Sąmonė, Dievas) - tai kas kalba, Tu - tai, kas klauso. Atrodo taip, tarsi Ramešas (vienas žmogus) kalba, Danielis (kitas žmogus) klauso. Danielis kalba, Ramešas klauso. Bet jei, tie du žmonės, giliai miega arba yra be sąmonės, todėl nei vienas iš jų negali nei kalbėti, nei klausyti. Ar ne taip? Tada aiškiai matosi, kas kalba ir klauso. Tai reiškia, kad Sąmonė, kaip Šaltinis arba Dievas, atlieka kalbėjimą per vieną žmogiškąjį instrumentą, klausymą - per kitą žmogiškąjį instrumentą. - Ramesh Balsekar.

 Balsekaras apie knygų skaitymą.

Klaidingo Dievo koncepcija (Kasdieniai pokalbiai 56.48, yra ir pirmame)

Nušvitimo konecepcija - (Kadieniai pokalbiai 1.02)

 Užrašė: Arvydas

–
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH - Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

Mes galime jausti energijos trūkumą tada, kai tam tikri mūsų centrai ne visai „atsibudę” ir nepagauna signalų iš organų, bet juos galima „pažadinti” papildomai stimuliuojant atitinkamus taškus odos paviršiuje. Reguliarus AmberMat naudojimas padeda kūnui efektyviau reguliuoti savo funkcijas ir atgauti sveikatą.

Norėdami įsigyti AmberMat ir KiMat kilimėlius rašykite elektroniniu paštu narajanas@gmail.com

Kas tai yra AmberMat ir KiMat?

Tai yra puiki priemonė savigydai, atsipalaidavimui ir jėgų atgavimui, atstatant natūralią energijos tėkmę. Joje senovės išmintis suderinta su šiuolaikinėmis technologijomis.

Taškinio masažo kilimėlių idėja yra kilusi iš Indijos jogų, kurie meditacijai ir savigydos tikslais gulėdavo ant vinių. Kartu su šiais kilimėliais senovės išmintis atgimė šiuolaikiškame lengvame ir maksimaliai patogiame modelyje. AmberMat ir KiMat lotosai veikia kaip taškinio masažo vinukai, aktyvuodami gyvybiškai svarbius taškus ir atgaivindami kūną.

Kaip AmberMat ir KiMat padeda?

Skirtingos kilimėlių panaudojimo programos padės jums atsipalaiduoti ir pradės jūsų kūno savigydos procesą.

-          Pakelia energijos lygį.

-          Sustiprina imunitetą ir atstato jėgas po ligos.

-          Sumažina riebalinį audinį suaktyvindamas medžiagų apykaitą. Pagerina odos elastingumą ir tonusą, kraujotaką ir veikia kaip anti-celiulitinė priemonė.

-          Tai labai stipri anti-depresinė ir anti-stresinė priemonė, žymiai sumažinanti galvos skausmus.

-          Veiksmingai malšina skausmą.

-          Nuima raumenų spazmus, sumažina raumenų įtampą ir stuburo problemas.

-          Skatina regeneraciją, pasižymi anti-uždegiminiu poveikiu.

-          Sumažina menopauzės ir PMS simptomus, atstatato kūną po gimdymo, veikia prieš nevaisingumą.

-          Gydo impotenciją.

Kompensuoja fizinės veiklos trūkumą:

-          lėktuvų skrydžiai,

-          ilgas keliavimas automobiliu,

-          ilgas darbas su kompiuteriu,

-          nejudrumas dėl ligos.

Kaip tai veikia?

Maži lotoso dygliukai stimuliuoja aktyvius nervinius centrus ir suintensyvina kraujo bei limfos cirkuliaciją. Gaminasi endorfinai (laimės hormonai ir natūralus skausmo malšintojai), kurie aktyviai blokuoja skausmą ir kuria gerą savijautą.

Taip pat gaminasi oksitocinas – ramybės ir meilės hormonas, mūsų natūrali laimės tabletė. Didėjant oksitocino kiekiui, mažėja streso hormonų lygis kūne. Oksitocinas padeda lengviau bendrauti, gerina atmintį, didina pasitikėjimą savimi, tuo pačiu sumažindamas nerimą ir baimę.

Kanalų, atsakingų už vegetatyvinės nervų sistemos vidinių organų funkcionavimą, stimuliacija užtikrina greitą vidinių kūno rezervų mobilizaciją; intensyviau veikia širdies-kraujagyslių sistema, susireguliuoja kraujo apytaka, kraujas teka į svarbiausius esamu momentu vidaus organus ir audinius.

Mes galime jausti energijos trūkumą tada, kai tam tikri mūsų centrai ne visai „atsibudę“ ir nepagauna signalų iš organų, bet juos galima „pažadinti“ papildomai stimuliuojant atitinkamus taškus odos paviršiuje. Reguliarus kilimėlių naudojimas padeda kūnui efektyviau reguliuoti savo funkcijas ir atgauti sveikatą.

Kaip naudoti AmberMat ir KiMat?

Pirmas 5-20 minučių kilimėlis aktyvina energiją, po 25 minučių prasideda atpalaiduojamasis poveikis. Labiausiai paplitusi padėtis yra gulėti ant nugaros. Nervai, kurių galūnės yra nugaroje, yra išsišakoję visame kūne, o tai reiškia, kad veikdami nugarą, darote įtaką visam kūnui. Tačiau kilimėlį patariama naudoti tik ant tam tikrų kūno vietų (daugiau informacijos rasite paketo viduje).

Gali būti, kad pirmas kelias akimirkas jūs pajusite nepatogumą, sukeltą naujo pojūčio. Tai gerai. Tai reiškia, kad kilimėlis atlieka savo darbą. Būtent taip jis ir turi veikti! Diskomfortas pamažu išnyks per pirmas keturias minutes. Pradėsite jausti šilumą ir lengvą spaudimą. Pagrindinė taisyklė – gulėti ant kilimėlio kiek įmanoma lygiau paskirsčius svorį. Jūs galite pasirinkti gulėjimą tiesiai ant lotoso dygliukų arba pasitiesę drobinį audeklą.

Kaip AmberMat ir KiMat yra sukurti?

Pagrindinis AmaberMat elementas yra lotosas, atkartojantis lotoso žiedo, tyrumo, dvasinio nušvitimo, kūrybos ir atsinaujinimo simbolio, formą. Kaip  lotoso žiedas iškyla virš drumzlino vandens, taip ir jūs galite išsilaisvinti iš kasdieninio streso ir pasiekti sielos ir sveiko energingo kūno nušvitimą.

Puiki harmoninga kilimėlių konstrukcija ir spalvos yra parinktos taip, kad padėtų jums kelionėje į gilesnį savęs pažinimą.

Kiekviena kilimėlių detalė yra tiksliai ir kruopščiai apgalvota taip, kad įneštų į jūsų namus pusiausvyrą ir harmoniją. Tai yra būtent tokia savigydos priemonė, kuri maloni ir akims, ir kūnui bei odai.

 Priminimas: Jei turite odos problemų, didelių apgamų ir panašiai, dėl naudojimo būtinai pasitarkite su šeimos gydytoju ar dermotologu.

Norėdami įsigyti AmberMat ir KiMat kilimėlius rašykite elektroniniu paštu narajanas@gmail.com

***

PATARIMAS. Sunku keltis ryte?! Padėkite sau su AmberMat arba KiMat

Jei sunku mentaliai prabusti ryte ir išsijudinti, siūlome tokį pratimą. Pasitieskite AmberMat ant grindų prie lovos ir ryte iškelkite pėdas tiesiai ant jo. Pasedėkite pora minučių, pagalvokite apie ką nors malonaus, tada porai minučių atsistokite, tai dar labiau sugyvybins jūsų viso kūno refleksogeninius taškus ir paskatins organizmą įsijungti ir protą suaktyvėti. O jei turite laiko savaitgalį ar anksčiau ryte atsikėlus galite pagulėti ant AmberMat ar KiMat ir paplanuoti dieną. Kadangi daugelis žmonių linkę prarasti laiko jausmą ir užmigti gulėdami ant kilimėlio, galite nusistatyti žadintuvą prieš pradėdami. Prisiminkite - pirmas 15-20min. AmberMat poveikis yra tonizuojantis, o po 25min. - atpalaiduojantis. Patariame gulėti ant AmberMat apie 30-40 min, bet jei jūs jaučiate, kad norisi ilgiau pagulėti arba miegoti ant jo - tai yra saugu. Akivaizdžiam greitam sveikatos pagerėjimui pasiekti rekomenduojame naudoti AmberMat kasdien 14-21dienų bėgyje.

 Žalmokšis - skamba labai „baltiškai”, be abejonės, šis skambesys labai artimas lietuvio-latvio ausiai!

Žalmokšis - tai vėliau sudievintas dakų-trakų protėvis - žynys, pasak padavimo, mokęsis pas Pitagorą bei Egipto šventyklose. Apie jį rašė Herodotas savo „Istorijoje”. Trejiems metams pasitraukęs į požeminį pasaulį, sugrįžęs ketvirtaisiais ir ėmęs mokyti savo tautą. Herodotas teigia : “Žmogaus nemirtingumą getai (gudai) įsivaizduoja šitaip: jie tariasi ne mirštą, o einą pas dievą Salmoksį (Zalmoksi). Kai kurie iš jų tą patį dievą vadina Gebeleidžiu”. (Herodotas. Istorija. 1988, p.238-239). Gebeleidis (Gebeleizis) - dar vienas artimas lietuvio-latvio ausiai žodis, beje, be Herodoto, daugiau niekur šaltiniuose nesutinkamas.

Neoplatonikas Porfirijus manė, kad jo vardas kilęs iš graikų „zalmos”, kas reiškia odą. Tai atitiktų padavimą, kuriame teigiama, jog Žalmokšiui gimus, jis buvo padėtas ant lokio kailio. Kiti teigę, jog jo vardas kilęs iš žodžio „zamol” - žemė - ir tai buvęs žemės ir žemdirbystės dievas, savotiškas skandinavų Frairo analogas. Vargu bau.

Taip pat Žalmokšis buvo lygintas (Kleso 1852 metais) su lietuvių dievu „Zameluksu” arba „Ziameluksu” (?).

Šį klausimą yra smulkiai nagrinėjęs žymusis Mirčė Eliadė. Tvirtindamas kaip įrodytą mokslinį faktą 1935 metais P.Kremčerio atliktą lingvistinę analizę, jog žodis „Zemelo”, dažnai sutinkamas Mažosios Azijos antkapiuose, trakų kalbos žodis „Zemelen” - žemė ir Semela - graikų Dievo Dioniso motina ir Žemės deivė, yra kilę iš vieno žodžio „g‘hemel” - žemė, dirva, priklausantis žemei. Čia remiamasi avestos žodžiu „zam”, lietuvių ir latvių „zeme” senprūsių „sama”, „semme” senųjų slavų „zemlja”. (Мирча Элиаде «Залмоксис, исчезающий бог», The University of Chicago Press, Чикаго, 1972, стр. 21-75.)

Dalis M.Eliade teksto apie Žalmokšį yra čia, todėl nebesikartosime.

Ir vis tik - išlieka daug abejonių. Ar teisinga sieti Žalmokšio vardą su žodžiu „žemė”, nors ši tezė patvirtintų paties Žalmokšio dar Herodoto aprašytą gyvenimo aprašymą. Trims metams pasitraukęs į paties išsikastą slėptuvę po žeme, ketvirtaisiais metais jis sugrįžta. Tačiau ir pats Herodotas tuo suabejoja: „Tuo pasakojimu ir požeminio būsto buvimu negaliu nei tikėti, nei netikėti, tik manau, kad Zalmoksis (Salmoksis) gyveno daug anksčiau už Pitagorą”. (Herodotas. Istorija, p. 239).

Visa informacija apie Žalmokšį pasiekė mus iš graikų autorių, todėl „graikiškasis” antspaudas daugeliui tyrėjų kiek susiaurina suvokimą. Žalmokšio kildinimą iš žodžio „g‘hemel” laikytume vienu iš mokslo klystkelių. Juolab, nauji duomenys ir tyrimai kalba ką kita.

Šiuolaikinis mokslas yra nustatęs, kad trakai-dakai kalbine prasme galėtų būti laikomi pietine baltų atšaka, rumunas Mircea M.Radulescu teigia, jog ilyrų, trakų ir dakų kalbos yra šiaurinių baltų kalbų išsiplėtimas į pietus (M.M.Radulescu. The Indo-European position of Ilyrian, Daco-Mysian and Thracian: a historic Methodological Aproach, 1987.). Vienas žymiausių dakų kalbos tyrinėtojų bulgaras Ivanas Duridanovas teigia, jog „Trakų kalba yra genetiškai susijusi su baltų kalbomis”. (Ivan Duridanov. Trakų-dakų studijos., XIII., 2, Sofija 1969. bei Jūratė Statkutė de Rosales „Europos šaknys ir mes, lietuviai”, Vilnius, 2011., p. 51).

 Todėl kyla klausimas, kokios kalbos pagalba derėtų ieškoti Žalmokšio etimologijos pėdsakų? Žinoma, visose indoeuropietiškose kalbose, tačiau pirmiausia, žinoma, baltų.

Juk skaitome pažodžiui: Zalmoksis, Salmoksis, Samoksis. Tik Samoksis atveju galėtume teigti, jog žodžio pradžia, skandas Sam gali būti surištas su „sama” - žeme. Tačiau senosiose indoeuropiečių tartyse sama turi ir kitą bendresnę prasme - tikras, esmė (rusų самость).

O jau dėl sanskrito mokšos (moksa) - tikrai mažai abejonių bebūtų (nors toks požiūris gal ir neatitiktų lyginamosios kalbotyros metodo). Lietuvių kalboje išlikęs žodis „nemokša”. Moksa sanskrite - aukščiausias mokslas, Žinojimas, Išsivadavimas. Išeitų, kad žodis Samoksis būtų „skleidžiantis tikrą esmingą mokšą-žinojimą. Arba tiesiog „tikrasis mokytojas”.

Tačiau gali būti, ir tai labiausiai tikėtina, kad pilnas šio žymaus protėvio vardas yra Zalmoksis (koks ir yra nusistovėjęs istoriografijoje) arba Salmoksis. Skaitydami pažodžiui Zal arba Sal, - jokios „žemės” čia neberandame.

Pasak Česlovo Gedgaudo, jo vardas buvo Sielmokšis, išeitų, „sielų mokytojas”. Č.Gedgaudas jį pagarbiai įvardija „Jo Šventenybe Sielmokšiu, mūsų Krivių krivaičiu ir vienu didžiausių žmonijos filosofų” (Č.Gedgaudas Mūsų praeities beieškant. p. 221). Taip galėjo būti, tačiau, skaitant pažodžiui, skaitome: Žalmokšis (Zalmoksis). O bet koks keitimas jau galėtų būti laikomas „pritempimu” prie vienokio ar kitokio istorinio-lingvistinio konteksto. Ir prieštaraujantys galėtų teigti, jog toks keitimas priklauso daugiau dabarties idėjų pasauliui, ir atstovaudamas vienokią ar kitokią istorijos paradigmą, turi mažai bendrystės su buvusia realybe.

Jei jau perskaitėme Zal arba Žal - paieškokime papildomų šio vardo reikšmių. Tų pačių trakų kalboje zelas - vynas. Latvių - Zals. Lietuvių žalas - gyvulio rusva spalva, gal seniau turėjusi ir platesnes reikšmes, juk tai taip pat ir vyno spalva. Lietuviai iki šiol dainuoja apie „žalą vyną”, jį per nežinojimą pakeisdami žodžiu „žalias” (tačiau šie žodžiai, kaip pamatysime, yra gana artimi).

Todėl Žalmokšis galėjo būti tiesiog, pavyzdžiui, „raudonplaukis mokytojas”. Juk nenuostabu būtų, jog vardas atsiranda pagal tam tikras žmogaus išorines savybes. Gal per paprasta? Galbūt. Ypač tokio aukšto dvasinio rango žmogui.

Taip pat dera atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos žodžius „želti” ir „žolė”. Tuomet išeitų, jog Žalmokšis buvo žolininkas, gerai išmanęs meną apie vaistažoles. Taip pat per paprasta prielaida? O gal daugiau nei viena prielaida yra teisingos?

Gerai, tuomet panagrinėkime žodį „želti”. Plačiąja prasme, taikoma ne tik žolei, tačiau viskam, kas auga, netgi vyro barzdai. Gal tai net „barzdotas mokytojas”? Tikrai nebūtų nuostabu. Tačiau Žalmokšis, kaip minėta, buvo vėliau sudievintas dvasinis mokytojas, žynys. Ir jo vardo reikšmių derėtų ieškoti platesnėse, dvasinėse sferose…

Tačiau žodis „želti” - platus augimo vyksmas, kylantis iš pačios gamtos slėpinio. Ir, plačiąja prasme išeitų, kad Žalmokšis - vystymosi, augimo, gajos mokytojas. O tai visiškai atitiktų žinomus duomenis apie Žalmokšį. Lietuvių kalba slepia daug paslėptų reikšmių, o taip pat visoms senosioms kalboms būdingas daugiareikšmiškumas. Tik mūsuose daug kas užmiršta ir dabartinė lietuvių kalba tapusi „plokštesnė” nei buvo senovėje.

Dera prisiminti, kad iš „žolės” plačiąja prasme, iš augalų, daromas ir vynas. Kuris senovėje buvo gerbiamas ir aukojamas dievams prie Šventosios Ugnies. Vynas senaisiais laikais - tai sulčių konservavimo, išlaikymo būdas, išsaugant augalų - žolių gyvybinę Šventosios Motinos gamtos galią. Jis buvo aukojamas (o taip pat ir alu-midu-gira) sujungiant simbolinius Tėvą ir Motiną per Šventą Ugnį.

Todėl klausimą dėl Žalmokšio vardo etimologijos derėtų palikti atvirą, nors mokslo žmonės gal ir turi savų argumentų. Subjektyvi intuicija šių eilučių autoriui šnabžda, kad gali būti teisingas Žalmokšio, kaip „želiančio mokytojo” - augimo, vystymosi, gajos mokytojo, vardas. Tokio vardo šis mūsų garbingasis praeityje panirusios plačiosios Tėvynės Protėvis tikrai yra nusipelnęs. Jo vardas iš tūkstantmečių glūdumos neša mums žinią apie kažkada gyvavusią plačiąją Tėvynę bei Didžiąją protėvių šeimą. Kuri, suskilusi į atskiras gentis ir tautas, užmiršo savąsias bendras šaknis, paskendusi karuose ir konkurencijoje.

Iš savo senųjų žemių buvo išvaryti arba asimiliuoti ir trakai-dakai, iš jų paveldo liko labai nedaug. Mūsų senąją bendrystę mena bendri žodžiai: pusinas - pušynas; upa - upė; iūras - jūra; kapas - kopa, latvių kapa (aliuzija į pilkapius); pauta - puta ir t.t. (pagal Jūratė Statkutė de Rosales „Europos šaknys ir mes, lietuviai”, Vilnius, 2011., p.51)

 Žinoma, negalima šių dalykų priimti tiesmukai: dabartiniai baltai kažin ar daug suprastų iš trakų kalbos. Tačiau juk ir savo artimesnius, pavyzdžiui, XIX a. pradžios protėvius, sunkiai besuprastume. Užtenka paskaityti Simoną Daukantą ar dar ankstesnį Kristijoną Donelaitį…

Skaitinėjant išlikusius trakų kalbos žodžius, berašant šį tekstą, rasta dar viena „zalmos” arba „zelmis” reikšmė: pasirodo, šis žodis reiškia ne tik odą, tačiau ir veiksm. „paslėptas”. Pateikiami pavyzdžiai: vokiečių Helm “helmet”, Lietuvių šálmas, senprūsių  salmis “helmet”, slavų „slem”, sanskrito śárman -apdangalas, priegblobstis. Išeitų, kad Zalmoksis - slaptojo, paslėptojo mokslo atstovas, mokytojas. Ir ši vardo reikšmė taip pat visiškai atitiktų reikalo esmę… ( apie kultą ir Žalmokšio mokymus žr. Mirča Eliadės  http://lib.ru/FILOSOF/ELIADA/zalmoxis.txt)

Tokios štai Žalmokšio metamorfozės…

Ir pabaigai, pacituosime M.Eliadę: „Žalmokšis suvaidino pagrindinį vaidmenį atgimstant pačiai tolimiausiai rumunų tautos praeičiai. Žalmokšis pasirodo kaip pranašas teatro pastatymuose; kaip religinis reformatorius, lyginamas su Zaratustra, įvairiuose esė ir monografijose; kai kuriose istoriniuose-religiniuose interpretacijose - kaip dangiškasis dievas, įkūręs getų „premonoteizmą”. Tačiau visur Žalmokšiui yra duodamas aukštas įvertinimas, nes jis įkūnija religinį dakų-getų genijų, atstovaudamas „autochtonų”, šių beveik mitinių protėvių, kurie buvo nugalėti ir asimiliuoti romėnų, dvasingumą. … Getai buvo išsaugoti mitologizuotoje Vakarų tautų istoriografijoje dėka jų susimaišymo su gotais: jie tapo mitologiniais germanų tautų, o po to ir ispanų, protėviais. … Panašus procesas įvyko ir rumunų istoriografinėje sąmonėje. Getų-dakų, kaip protėvių teisės buvo atkurtos, daugiausia, kaip „mitologinių protėvių”, dėka to, jog jie savyje neša daugybę paraistorinių simbolių. Pats Žalmokšis šiuolaikinėje rumunų kultūroje yra pirmaeilis religinis autoritetas. … Tačiau akivaizdu, kad šis atgimimas pagimdytas kultūros ir priklauso šiuolaikinės Rumunijos idėjų istorijai”.

Koks mūsų, lietuvių santykis su senuoju protėviu Žalmokšiu? Rumunai jaučia bendrumą su juo per žemę, o mes - per senąją protėvių kiltį, kalbą ir senąsias tradicijas? Šia prasme, tyrinėjimų spragą iš dalies užpildo Jūratės Statkutės de Rosales knyga „Europos šaknys ir mes, lietuviai”, Vilnius, 2011.

Juk taip pat turime garsiai pareikšti savo teises - visiems girdint ir matant - į mūsų bendrųjų protėvių paveldą, senosios kultūros dalį. Kažin ar rastume artimesnes trakams-dakams dabartyje gyvuojančias tautas, nei lietuviai ir latviai.

Gintaras Ronkaitis

  -
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH - Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

Tavęs nuolankiai meldžiu, duoki žinių iš Tavo sklidino praeities aruodo, išminties ir mokslo, kuriais buvo laiminami mūsų pirmatakai, tinkamo balso, nusakant užmirštų laikų bylas.

Šventoji Amžina Ugnie,

Šventasis Vėjau iš tolimų užjūrių,

Šventasis Vandenie, Gyvybės Šaltini,

Šventoji mano Motinėle Žeme, -

Ateikite man talkon, o Viešpačiai!

Nesgi sumaniau grąžinti Gemalėms Šventoms, Europos žemyno nemirtingoms Dvasioms, joms priklausantį Gintaro Vainiką, o Baltų karaliams jų karūnas, o jų palikuonims - garbę.

Nesgi ryžausi silpnais mano šiandieniniais žodžiais priminti pilkapių milžinų žygius, žvaigždžių stebėtojų mokslą, aiškiaregių protą, mūsų šviesios Tautos darbščias ir kūrybingas rankas, - o kas gi man bepadės toje plačiausioje pradalgėje?

Nors jau praėjo daugel amžių, paslaptingo Gyvybės Žalčio kūnas, sukapotas smulkiausiais gabalėliais, vis dar tebesirango, apsigaubdamas kraujo puta; ir dreba kryžiuočio ranka, ir kyla nerimas jo širdy: „Rasi, dar negana suaižytas, - o gal dar atsigaus?”

Vis dar išdidžiai tebespindi mūsų kalbos paminklai, pažerti ir brangakmeniai trijuose kontinentuose, liudydami laikus, kada pusdieviai vaikščiojo žemėje ir suteikė pirmuosius pavadinimus miestams ir upėms, kalnams ir jūrai.

Vis dar tebeiškyla iš bočių kapinynų jų vartoti ginklai ir padargai, kuriuos dabartiniai tų žemių gyventojai stengiasi savo naudai išaiškinti.

Pagelbėk man, Kautynių Pone, tais ginklais atstatyti Tiesą.

Viešpatie, atmink ir pagailėk savo Tautą, nors jinai tave seniai pamiršo…

3462 Taurojos metais, Naujame pasaulyje.

Česlovas Gedgaudas „Mūsų praeities beieškant”

  –
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH - Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

Puokainių šventovė, Latvija.