Stebėkite ir matykite. Matykite ir pažinkite. Pažinkite ir atskirkite. Atskyrę sujunkite. Sujungę mylėkite. Mylėdami žinokite. Žinojimas per Meilę yra galia. Tai pergalė, be kraujo pasiekta. Dvasios pergalė ramybės džiaugsme. Jos siekite, į ją veržkitės.

Kalno Mokytojas

*

Suvoktas blogis gali būti pamažu transformuotas į gėrį, tuo tarpu jei jo nesuprasime ir nepasinaudosime juo, jis išliks blogiu. (…) Okultistai, kurie panoro pulti blogį ir buvo jam paskelbę karą, žuvo. Jie nežinojo tiesų, kurias aš jums atskleidžiu, jie lengvabūdiškai išsiruošė į kovą prieš blogį vieni ir jų pražūtis buvo neišvengiama. Aš nesakau, kad Pašvęstasis neturi kovoti prieš blogį, bet iš pradžių jis turi ilgai ruoštis, apsivalyti, kad jame apsigyventų Viešpats, kad Jis galėtų per jį reikštis visa savo galybe. Vien tik Dievas gali sunaikinti blogį. Mums šitam reikalui neužtenka nei ūgio, nei užmojo, nei jėgos, nei būdų, kaip tai padaryti. Skaitykite Apokalipsę – ten pasakyta, kad archangelas Mykolas sukaustys slibiną, blogio simbolį, ir jį uždarys į požemį tūkstančiui metų. Taiga pamąstykite: jeigu jau pats archangelas Mykolas, turintis kiek reikia galių, nesunaikins blogio, bet tik jį supančios, kaipgi tai pajėgtume mes…?

(…) Tai, kas laikoma blogiu, gali pasitarnauti jo dvasiniam tobulėjimui, pamažu tampa situacijos valdovu. Kadangi niekada nepavyks nugalėti blogio, klaidingai vartojamus žodžius “kovoti, užmušti, išrauti, sunaikinti” reikia nuo šiol pakeisti kitais žodžiais – “prijaukinti, asimiliuoti, nukreipti, orientuoti, sukilninti, panaudoti”, kurie išreiškia pažangesnę, dvasingesnę sampratą. Tokiu metu juoda anglies spalva pasikeičia į švytinčią raudoną.

Omramas M. Aivannhovas. Gėrio ir blogio pažinimo medis.p.53-55

*

Meditacija yra karališkas kelias į laisvę, paslaptingos kopėčios, vedančios iš žemės į dausas, iš tamsos į šviesą, iš mirtingumo į nemirtingumą.

Svamis Šivananda

*

Išlaikyk savyje džiaugsmą ryte vieną valandą, ir jis laikysis tavyje visą dieną.

Rytų patarlė

*

Yra laikas, kai Dvasia gyvena tarp žmonių ir nuo Viešpaties kvėpavimo pilnėja mūsų būties vandenys; yra ir kitas laikas, kai jis atsitraukia, palikdamas žmones jų pačių jėgoms bei silpnumui. Pirmasis laikas − kai net menkos pastangos duoda didžius vaisus ir keičia likimą; antrasis − kai ir dideli darbai mažai teduoda. Bet antrasis išties gali paruošti pirmąjį, gali būti tuo aukuro dūmu, kuris, kildamas į dangų, prišaukia Viešpaties gausos liūtį.

Šri Aurobindo, „Dievo valanda“.

*

Žmogaus Kelias į Amžinybę, į absoliutą, arba, kitaip tariant, jo žmogiškosios Esmės brendimas vyksta trim dvasinio augimo pakopom (sau, Tautai, Žmonijai). Pirmiausia Žmogus turi subręsti kaip individas, tapti sąmoninga būtybe, suprantančia savo kilnų pašaukimą, siekiančia dvasinio tobulumo, aukštos moralės. Sąmonybės, savęs – žinojimas, Sąžinė, Išmintis, Teisingumas, Meilė, visi šitie Žmogaus reiškiniai stovi tiek aukščiau už visus kitus Žmogaus Gyvenimo žymius, kad kiekvienas turi suprasti, jog juose yra tikrasis, didysis Žmogus.

Vydūnas

*

Žmogus yra Dieviškosios minties skvarma, o Dievas yra idealizuota žmogaus minties sintezė.

Eliphas Levis

*

Tik vienas dalykas gali svajonę padaryti neįgyvendinamą: tai baimė, kad nepasiseks.

Povilas Koelijas “Alchemikas”

*

Dievas pažįstamas kaip šviesa, – saulės spinduliuose, veidrodžių atspindžiuose, spalvų jūroje, užplūdusioje sutvarkytos materijos dalis, dienos atšvaituose ant lietaus sudrėkintų lapų… Ar ši meilė nėra artimesnė meilei Pranciškaus, šlovinančio Dievą visuose jo kūriniuose, – gėlėse, žolėse, vandenyje, ore?

Umberto Eko. Rožės vardas.

*

Niekas pats savaime nepasidarė. Kiekvienas kilęs iš Didžiojo Slėpinio. Niekieno Būtis nepriklauso nuo to, ką jis pats apie save žino.

Vydūnas

*

Tas, kuris savo moralę dėvi kaip savo geriausią drabužį, geriau būtų nuogas. Vėjas ir saulė nepaliks jokių žymių jo odoje. O tas, kuris sukausto savo elgesį etikos taisyklėmis, įkalina savo giedantį paukštį narvelyje. Laisviausia daina nesklinda pro virbus ir vielas. Ir tas, kuriam Dievo garbinimas – langas, kurį galima atidaryti, bet ir užverti, dar neapsilankė savo sielos rūme, kurio langai atverti nuo aušros iki aušros. Jūsų kasdieninis gyvenimas yra Jūsų šventovė ir Jūsų religija.

K.Džibranas. Pranašas.

*

Su manimi bendraudami neprašykite daug kalbėti. Mūsų bendroje tyloje atsiveria galimybė veikti Dievui. Jūs mažai gaunate, nes daug kalbate.

Valerijus Rudzinskas. Mažos paslaptys.

*

Išmokite į kliūtis žiūrėti kaip į gėrį. Nebijokite jų. Sutikite jas su džiaugsmu. Jos jūsų gyvenimą daro įdomesnį. Jos užgrūdina jūsų sielą ir valią, praplečia ir aštrina protą. Kada jūs nugalite kliūtis, tai tampate stipresnis, jos atiduoda jums savo jėgą.

Valerijus Sinelnikovas

*

Reiškinių sandūroje gimsta didieji atradimai. Skirtingai, nei visi normalūs žmonės, Isaacas Newtonas uždavė sau kvailiausią klausimą: kodėl obuolys nukrito žemyn, o ne aukštyn. Psichologiniu požiūriu, jis kvailys. Nes paprastai žmogus, kuriam ant galvos nukrito obuolys, mirko rankšluostį šaltame vandenyje ir deda prie galvos, kad sumažintų guzą.

Protingas žmogus, eidamas į sodą prigulti, pasirinks obelį, kurios obuoliai dar nekrenta. Tačiau genijus apie tai nemąsto, nes jis – paradokso draugas, kaip rašė Aleksandras Puškinas.

Michailas Kaznikas, rašytojas, smuikininkas

*

Kaltink save, o ne saulę, kad tavo sodas nežydi.

Kinų patarlė

*

Jeigu jūs bjauritės ir nepakenčiate purvo, reiškia, pirmiausia reikia švarinti savo sielą.

Valerijus Sinelnikovas

*

Tokia jau yra šviesos galia, kad ji, kaip ir gėris, pati skleidžia save į visas puses.

Umberto Eko. Rožės vardas.

*

Kiekviena atsigaunanti Tauta grįžta prie senovės tikybos. Vienok visuomet negrįžtama prie buvusių formų. Grįžtama vien prie Dvasios. (…) Niekuomet nereikėtų griauti, kas kitam šventa. Visur reikia stengtis išvysti tą vieną visais amžiais apsireiškiančią Didybę ir Šventybę. Tuomet ji pastoja pavienio Žmogaus ir Tautos galybe ir atsigavimo Galia. Nyks tuomet visi bandymai naikinti vienas kitą ir atsiras vis daugiau tarpimo ir augimo. Kiekvienas ir visa Tauta pastos aukuras, kur švies ramioji gaivinančioji ir laiminančioji Amžinoji Ugnis.

Vydūnas

*

Mano tikslas – Tiesa, mano padėjėjas – dorovingumas, mano atrama žmogiškumas, mano atokvėpis – menai.

Konfucijus

*

Negalima užduoti klausimų – teigia visos religijos. Nesvarbu, ar tai komunizmas, ar fašizmas, krikščionybė ar islamas. Visos religijos remiasi postulatu, kad pakanka tikėti. Tačiau vien tikėjimas – karstas, nes žmogus sukurtas kaip Homo sapiens, mąstantis, protingas.

Negalima iš žmogaus atimti teisės mąstyti. Neatimama ir teisė juokauti vertinant visus įmanomus ideologinius ir religinius postulatus, viskuo abejoti.

Michailas Kaznikas, rašytojas, smuikininkas

*

Gerumą išrado Bažnyčia, visos teisės saugomos.

Grafitis ant vienos sienos

*

Visas savo gyvenimo situacijas aš sukuriu pats, kartu su aplinkiniu pasauliu, kartu su Dievu. Viskas, ką aš matau, girdžiu ir jaučiu savo pasaulyje, yra mano minčių ir jausmų, o taip pat ir aplinkinių žmonių minčių, jausmų bei įsitikinimų atspindys. (…) Aplinkinis pasaulis yra mūsų minčių ir emocijų atspindys. Viskas, kas yra mūsų pasąmonėje, mūsų sieloje – išryškėja išoriniame pasaulyje. Atsitiktinių įvykių nėra. viskas šiame pasaulyje dėsninga.

Valerijus Sinelnikovas „Skiepai nuo streso“.

*

Kai aukštesnioji prigimtis tikrai pabus jumyse, jūs patirsite žodžiais neapsakomą laimę. Būsite laimingi ir nežinosite kodėl. Ši laimė – ir tai nuostabiausia – laimė be priežasties. Jums atrodo, kad nuostabu gyventi, kvėpuoti, valgyti, kalbėti… Atrodytų, nieko ypatinga neatsitiko, nei gavote dovanų, nei kas paliko jums palikimą, nei įvyko koks nepaprastas susitikimas. Tiesiog esate laimingi. Kažkas, kas nuo jūsų net nepriklauso, įsiterpė į jūsų gyvenimą iš aukščiau. Tai tarsi srovė, kuri liejasi į jus iš Dangaus, ir jūs stebitės, kad ši stebuklinga sąmonės būsena yra čia, jumyse. Džiaugiatės ir nežinote kodėl. Štai tikroji laimė.

O.M.Aivanhovas. „Laimės sėklos“.

*

Jeigu mūsų būties tiesa − begalinė vienovė, ir tik joje egzistuoja tobula šviesa, palaima, žinios, jėga, ir jeigu visos mūsų nelaimės − tamsumas, nemokšiškumas, silpnumas, liūdesys, ribotumas − kyla dėl požiūrio į egzistavimą, kaip į begalinės daugybės atskirų egzistavimų susidūrimą, tada akivaizdu, kad pačiu praktiškiausiu, konkrečiausiu ir pritaikomiausiu dalyku, kaip ir pačia giliausia bei filosofiškiausia išmintimi bus rasti priemones, kurių pagalba mes pajėgsime ištaisyti klaidą ir išmokti gyventi su tiesa.

Šri Aurobindo. Jogos Sintezė.

*

Suvokdamas Dievą kaip beribį Žmogų, žmogus sako sau: aš esu ribotas dievas.

Eliphas Levis

–

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt