Išminčių citatos 50

Jei kelią parduotum, nebūtų kuo eiti.  patanjali2

Mokytojas Lao In iš Čžun Jue Miao (Vienišos viršukalnės) vienuolyno Den Fen mieste

*

Patikėkit – ir su medžiais galima kalbėti, tikrai galima! Kai imi juos suprasti, tai daug lengviau, nei kalbėti su žmonėmis.

Devdat Giri

*

Te akmenys ištaria tiesą. Te žolės ir medžiai apdainuoja Kūrinijos Šlovę. Tačiau palikite žmogui veikimą. Nes veikime yra paslėpti jo siekių vaisiai. Paukščiai nepamena savo ir kitų darbų, Ir todėl sugrįžta į senus lizdus. Tad leiskite žmogui užmiršti savas klaidas, ir leiskit jam veržtis Didžiojo Tylėjimo ir Gėrio keliu. Didysis tylėjimas lyg vandenyno garsas, lyg paliktų namų tyla.

M. sodo lapai

*

Moteriškumas buvo padalintas pusiau: į teigiamą ir neigiamą puses. Tai būdingas intelekto, kuris yra skaldytojas, pasireiškimas, ypač civilizuotose kraštuose. Kitaip yra Indijoje: indų deivė Kali, kuri simbolizuoja pasaulio motiną, yra ir naikintoja, ir kūrėja. Ji įkūnija aklą (instinktyvųjį) motiniškąjį pradą, skatina vaisingumą ir gyvybės dauginimąsi, bet kartu neša mirtį, sukelia nelaimes, karus, badą ir kitas bėdas. Išlavinto proto civilizuotam žmogui šitokia Dievo Motina arba Dievas, turintys ir neigiamą pusę, yra nepriimtini ir net pasibaisėtini. Dievas mums jau yra meilės, o Dievo Motina – tik globėja ir užtarėja. Tačiau nuo tokio požiūrio blogio nei kiek nesumažėjo, tik jis priskiriamas kitiems šaltiniams.

Tamsioji Dievo pusė tapo šėtonu. Žmogus, atskyręs gėrį nuo blogio, tarsi užėmė Dievo vietą ir pats sprendžia, kas gera ir kas bloga. Stengdamasis “blogį” naikinti, žmogus ėmė jį matyti ten, kur jo savaime nėra. Ir to blogio, kuris paprastai buvo priskiriamas šėtonui, nešėjais tapo patys žmonės. Taip Viduramžių Europoje klestėjo Kryžiaus karai, inkvizicija, “raganų” deginimas. Atskirti gėrį nuo blogio mums pavyko tik savo protuose. Tačiau ant jokio laužo atskirtojo “blogio” dar nepavyko sudeginti. XX a. mes jau nebekrauname laužų miesto aikštėse (nors būna ir tokių atvejų), tačiau “blogį” naikiname pasauliniais karais, koncentracijos stovyklomis, ištisų tautų genocidu ar atominėmis bombomis.

Aleksandras Žarskus. Savęs ieškojimas

*

Neturėdama visapusiško suvokimo, tiesa iš pat pradžių pasmerkta tekėti tik viena konkrečia kryptimi; ir užtenka tik žmonijai peržengti tikslaus žinojimo ribas, kai ji tuoj pat paskęsta klaidų ir paklydimų jūroje, nes begaliniai yra atsišakojimai iš vienos Centrinės ir absoliučios Tiesos.

J.P. Blavatskaja

*

Šis iliuzinis pasaulis nėra nei realus, nei nerealus. Kaip sąmoningos būtybės kuria ir jaučia įvairius objektus savo sapnuose, taip šis iliuzinis pasaulis yra Brahmano sapnas. Kai Visata suvokiama kaip Brahmanas, iliuzinis pasaulis ištirpsta, nes absoliučiuoju požiūriu jis neegzistuoja.

Joga Vasišta

*

Argi gali santykinis suvokti Absoliutų? Aišku, ne! Tačiau gali pajusti, susiliedamas su Juo… Argi veidrodžio šukė neatspindi viso dangaus?.. Argi visas galingas okeano balsas neskamba pačios menkiausias kriauklelės gelmės, jeigu pati kriauklelė, pasak legendos, bent valandą atlaikė jo neaprėpiamą ir skambų bučinį?

Stanislavas de Guaita

*

Kai nebeturėjau ko prarasti, gavau viską. Kai lioviausi būti tuo, kuo buvau, atradau save. Kai pažinau pažeminimą ir vis dėlto ėjau pirmyn, supratau, kad galiu laisvai pasirinkti savo likimą.

Paulo Coelho

*

Kiekvienas yra genijus. Bet jei Tu vertinsi žuvį pagal jos sugebėjimą laipioti medžiais, ji nugyvens visą savo gyvenimą, tikėdama, kad yra kvaila.

Albertas Einšteinas

*

Kiek esi pabudęs, tiek žinių gauni iš aplinkos. Jeigu nesi pabudęs, net pačios vertingiausios žinios nieko nepakeis. Suvokimą lemia tai, ar sugebi atidaryti ir uždaryti savo langus. Kai lauke audra, langus reikia uždaryti, nes kitaip sušlapsi. Jeigu viduje karšta ir trošku turi juos atidaryti.

Tavo jausmai yra tarsi langai. Kai esi pabudęs ir sugebi panorėjęs atidaryti ir uždaryti savo langus – esi laisvas. jeigu tavo langai neužsidaro ar neatsidaro tau panorėjus – esi ribotas. Rūpinimasis tuo yra tavo dvasinė praktika.

Šri Šri Ravi Šankaras

*

Tikrasis žmogaus „Aš“ yra dieviška kibirkštis, siunčiama iš Šventosios Ugnies, tai – Dieviškųjų tėvų vaikas; jis yra nemirtingas, amžinas , nesunaikinamas ir nenugalimas. Jis savyje talpina galias, išmintį ir realybę. Tačiau vaiko, kurio laukia suaugusio žmogaus ateitis, protas nežino savo paslėptų ir potencialių ypatybių, nepažįsta savęs. Atbusdamas ir atskleisdamas savo tikrosios prigimties suvokimą, jis išreiškia šias savybes ir supranta, kas jam yra duota Absoliuto.

Kai tikrasis „Aš“ ima busti, jis atsiskiria save nuo reiškinių, kurie yra tik jo savybes, ir kuriuos jis dar tik busdamas laikė pačiu savimi. Atmesdamas iš pradžių viena, paskui kita, jis palaipsniui atsiskiria nuo visų to, kas yra ne-Aš, paliekant tikrąjį „Aš“ laisvu nuo visų savo grandinių ir jam priklausančių atributų. Tada jis sugrįžta prie to, kas buvo atmesta, ir pradeda tai naudoti, kaip dalykus, jam priklausančius, tačiau nesančius juo pačiu.

Jogas Ramačaraka

*

Niekas niekaip negali būti atskirtas nuo žmonijos – nei blogio, nei gėrio. Kiekviename mūsų įsikūnijusi visa žmonija. Tai ne retorinis posakis, ne meninis įvaizdis, o realybė.

Viskas, kas žema ir bloga, sukelia tau natūralų atmetimo jausmą, protestą, šleikštulį, bet tai glūdi ir tavyje, bet glūdi suvaržyti ir taip giliai nuo tavęs paslėpti, kad tu apie tai net nenumanai. Kartais reikia ypatingų aplinkybių, kad tai pasireikštų.

Taip atsiranda raginimas nesmerkti, turintis praktinę naudą tau pačiam: kitus neigdamas ir kaltindamas, tu neįtari, kad neigi ir kaltini pats save.

Konkordija Antarova. Mokslas apie džiaugsmą

*

Dvejopas yra būtybių gyvenimas pasaulyje, su dieviškumu ir su demoniškumu.

Demoniškieji žmonės nežino, kas darytina ir kas nedarytina; juose nėra nuoširdumo, nei teisaus elgesio, nei tiesos.

Jie sako, pasaulyje nėra tikrumos, nėra jame kokio nors neapčiuopiamo pagrindo, nėra Dievo, viskas čia atsiranda, vienas iš kito, be vieno prado vadovavimo; visa ko priežastis yra noras ir geismas.

Užkietėję šioje nuomonėje, šie sugadintos esmės ir menko supratimo žmonės gimsta geismingiems veiksmams, kuriais griauna gyvenimą kaip piktadariai.

Bhagavatgita (XVI, 6-16, Vydūno vertimas)

*

Dvasinė praktika yra vidinis ketinimas. Šis ketinimas pratimų rinkinį padaro Praktika (PARAktika) – tai Jėga, vedanti Anapus (į Param) – už proto ir koncepcijų, į Suvokimą.

R.G.

*

Žmonės, kurie pajautė tiesos troškimą, yra laimingi…Pažinti tiesą yra didžiulė palaima, net jos ilgėtis yra didinga palaima. Net jeigu jos ir neradote, viskas yra puiku, bet jei niekuomet iš viso jos netroškote, tai didelė nelaimė…

OSHO. Meditacijos kelias

*

Nėra tikslesnių svarstyklių, nei tos, kurias žmogus nešiojasi pats su savimi; šis matas yra jo aura, nuausta iš energijų, siekių ir minčių.

N.K.Rerichas

*

Gyvenimas – tai tiltas per pokyčių jūrą. Nestatykite ant jo namo.

Satya Sai Baba

*

O išmintingasis, be to, žino, kad bet koks blogis yra pasaulinės pusiausvyros pažeidimas, kad nepakeičiama karmos prasmė reikalautų laikytis visiškos vienybės materijos ir dvasios pasauliuose. Koks bebūtų veikimas, nukreiptas į tai, kad apribotų gyvą būtybę jos vystymiesi – Išminčiaus akyse yra blogis; o koks bebūtų veikimas, padedantis gyvai būtybei atskleisti joje paslėptą dieviškąją esmę, – yra gėris. Jis žino, jog būvoja (egzistuoja) Vientisa Būtovė (realybė), už kurios viskas – praeinantys šešėliai, ir žino, kad žmogus turi sąmoningai įvykdyti susivienijimą su šia Būtove.

Žmogus kentėjo ir dabar kenčia todėl, kad jam prieš akis iliuzijos rūkai. Jo dieviškumas pasireikš tuomet, kai jis nusimes šiuos rūkus ir išvaduos save iš karmos pančių, kuriuos jis pats sau nusikala savo mintimis, norais ir poelgiais.

J.P.Blavatskaja. Karma

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

coca yoga

Devdat Baba, Badrinatas, 2013 m.

Šventklajūnos Himalajuose globėjas Devdat Baba, kurį sutikome Badrinate. „Dievas yra visur“ – dažniausiai sakydavo. Ir taip pasakydavo, kad net a-teistas patikėtų.

„Patikėkit – ir su medžiais galima kalbėti, tikrai galima! Kai imi juos suprasti, tai daug lengviau, nei kalbėti su žmonėmis“.

Devdat Giri