Išminčių sakymai 62

patanjali2Išties nėra jokių rūpesčių, yra tik Stebėtojas, paliudijantis, kaip mintys (apie rūpesčius ir kitos) atsiranda ir pranyksta žmogaus prote.

Gintaras Narajanas

*

Pasiekus šviesą neinama į tamsą, o siekiama įamžinti šią šviesą savyje. Žmogus, gyvenantis įprastą gyvenimą, semiasi jėgų iš išorinio gyvenimo, jis visas yra tarsi išorinio gyvenimo apvalkale, o jo viduje viskas miega. Praregėjęs tikram gyvenimui žmogus gyvena vidinį gyvenimą ir iš ten plūsta šviesos bangos į išorinį pasaulį. Visų savybių pavertimas savyje naujomis, subtilesnėmis ir dvasingesnėmis – tai ir yra tas darbas, kurį tau reikės atlikti savyje.

Olga Obnorskaja. Mokytojo sodas.

*

Ar tiki siela, dvasia? Kas yra Dievas? Tai – Didžioji Siela, esi jos dalis. Pasemi vandens iš jūros į stiklinę: kaip vadinsis šis vanduo? Jūra ar tiesiog vanduo? Nesakysi, kad ta stiklinė yra jūra. Nors ir kiekvienas šios stiklinės lašas turės tą pačią sudėtį. Taip pat aš esu Didžiosios Sielos dalis. Nors įsitraukę į pasaulio reikalus pamirštame savo prigimtį, turime visokių poreikių… kai kūdikis gimsta, jis nieko neturi – tik savo prigimtį: kūną iš gamtos ir Dievo kalbą.

Avadhut Baba

*

Švenklajūna – tai galimybė tiesiog pasidžiaugti draugėje ir būdas giliau pažinti Save, ne kaip kūną ar asmenybę, o kaip dvasinę esybę, kaip šventumą savyje. Kai atkrenta dirbtinės taisyklės ir pavidalai, žmogus lyg atbunda, ima jausti Gyvenimą ir jo spalvas. Tapti Gyvu – taip paprasta…

Gintaras Narajanas

*

Kokie norai! Kaip gali laiko ir erdvės ribotas asmuo, paprasčiausias kūnas- protas, pagautas tarp gimimo ir mirties, būti laimingas? Jau pačios sąlygos padaro laimę neįmanomą. Ramybė, galia, laimė niekada nėra asmeninės būsenos. Niekas negali įvardinti: „Mano ramybė“, „mano galia“ – dėl to, kad žodis „mano“ nurodo į išskirtinumą, kuris yra nesaugus ir trapus.

Šri Nisargadatta Maharaj

*

Kiekvieną vakarą iš kapinyno seno/ Senoliai grįžę mano kambary susėda/ Aplink mane plačiu ir taisyklingu žiedu/ Ir ima tarp savęs įvertint darbus mano:/ Jeigu atranda kartais esantį vertu kurį/ Aš stoviu ir džiaugsmu liepsnoju žiedo vidury.

 Vytautas Mačernis. Sielos paveikslas.

*

Kad būtum laimingas, turi būti drąsus.

Ošo

*

Ir visi garsiausi žmonės buvo tik žmonijos tarnai. Todėl niekada neieškok būdų, kaip išdidžiai išsiskirti ir atkreipti į save kieno nors palankų dėmesį, o būk kukliai džiugi, kad ir per tave į pasaulį sklinda džiaugsmas. Nematomi, tiksliau – niekam nežinomi, pasaulio pagalbininkai yra gerokai vertingesni nei tie, kurie yra garsūs. Būtent nuo nematomų atkeliauja į pasaulį jėga, palaima ir įkvėpimas.

Olga Obnorskaja. Mokytojo sodas.

*

Pasaulis fantastiškai žavus ir be galo įdomus… Kad jis nepažinus, seniai žinojau, dar fiziką studijuodamas; žmogus tik bando, bet yra bejėgis atsakyti į klausimus, kodėl, iš kur, kieno valia jis atsirado Žemėje. Tas nežinojimas ir artina jį prie Dievo, galbūt tas „nežinau“ pagaliau ir yra Dievas… Tai teikia optimizmo, kad pasauliui, balansuojančiam ties praraja, ir šįkart nebus lemta žūti.

Regimantas Adomaitis

*

Pasaulyje visi bepročiai, išskyrus tave ir mane. Bet ir tu, gerai pagalvojus…

Toks Ovenas

*

Galia yra žodyje, ne asmenybėje.

Šri Nisargadatta Maharaj

*

Kartais atsitinka, kad visos tautos vyrai turi ginti tautą. Bet bus tai išimtis. Iš tikrųjų tauta ginama ne jos ginklų, bet aukščiausiosios jos gyvybės. Jeigu ta kiek paaugusi ir stipri, tad tokia tauta nėra nuveikiama…

Vydūnas, Tautos gyvata.

*

Dar atmink, kad viskas gilumoje yra viena. O tai, kas sudaro skirtumus – laikina. Turėk širdyje liepsnojančios meilės šaltinį savo širdies Dievui ir tu išsivalysi.

Olga Obnorskaja. Mokytojo sodas.

*

Du suaugę žmonės mylėdami padeda vienas kitam tapti labiau laisviems. Čia nėra politikos, nėra diplomatijos pritraukimo, nėra pastangos vyrauti. Kaip jūs galėtumėte vyrauti virš žmogaus, kurį jūs mylite?

Ošo

*

Kas yra gyvenimas? Tai jonvabalio blyksnis naktyje. Tai bizono kvėpavimas žiemą. Tai šešėlis, kuris mirga žolėje ir išnyksta saulėlydy…

Indėnų išmintis

*

Jei žmonės gimtų laisvi, tai jie nesusidarytų jokios blogio ir gėrio sąvokos, kol liktų laisvi.

B. Spinoza. Apie žmogaus vergiją, arba apie jausmų jėgas, 68 teorema.

*

Pirmieji žingsniai į savęs priėmimą nėra nė trupučio malonūs, nes tai, ką matai, nėra laimingas reginys. Reikia drąsos, kad judėtum toliau. Padeda tyla. Žvelk į save visiškoje tyloje – nemėgink savęs apibūdinti. Žvelk į būtybę, kuria tiki esantis, ir prisimink – nesi tai, ką matai. „Tai aš nesu – o kas aš esu?“ yra savityros judesys. Nėra kito kelio į išsilaisvinimą, visi kiti būdai tėra atidėliojimas. Visiškai atmesk tai, kas nesi, kol tikroji Savastis išsireikš savo nuostabiuoju niekumu, savo „ne-dalykiškumu“./

Šri Nisargadatta Maharaj

*

Dievas nėra kūnas, tai – sąmonė, tiesiog agna (energija). Jis yra visur, be pavidalo. Visagalis, visur esantis. Kodėl reikia eiti į bažnyčią, į šventyklą..? Nes esu taip išmokytas. Jogos praktikoje, galiu eiti į tą pačią būseną, pojūtį, kad esu Dievo dalis. Kad tai pasiektum – yra veiksmų seka. Kai sveikas kūnas ir mintys, jogos pagalba tik pastūmėji save į tą būseną. Aš žinau Dievą savo viduje, galiu jį įrodyti. Kaip? Įsivaizduokite: žinote gėlių aromatą, kaip kvepia rožė, lelija, kitos gėlės… Jei duočiau pauostyti jums gėlę užsimerkus – galėtumėte atskirti gėles iš kvapo. Pasakyti, apibūdinti negalite – bet jaučiate, ir esate tvirtai įsitikinęs: „tai – rožė“. Taip gali pajausti ir Dievą. Tarkime, esate bėdoje, nėra sprendimo, ko beklaustumėte – niekas nepadeda. Tada atsisėskite vieni, patogiai, atpalaiduokite savo protą, ir ateis atsakymas: „daryk taip“. Aš jūsų paklausiu – kaip tai išsiaiškinote? Ar galite pasakyti? Ne. Kaip ir gėlės kvapas. Negali apibūdinti, bet gali patirti. Jei netikite Dievu – tikėkite Gamta. Aš tikiu, žinau savo Dievą, labai juo pasitikiu. Sėdžiu ir nesijaudinu: gausiu maisto ar ne, žinau, kad pasirūpins. Kartais žmonės vežasi į darbą pietų dėžutę, ir parsiveža ją atgal namo neatidarytą, nes diena buvo tokia užimta. Motina gali duoti pieno – bet kol nėra vaiko, kūne nesigamina pienas. Kaip tai nutinka, kad pienas atsiranda, kai gimsta vaikas? Gamta pasirūpina, kad vaikas būtų išmaitintas. Kai gimsta vaikas, jis nežino, kuo jis taps, nei tėvai nežino: vienas taps gydytoju, kitas – teisininku… Prasideda nuo sprendimo: „būsiu tuo“, ir to pasieksi, žingsnis po žingsnio.

Avadhut baba

20161022_142328

-

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Suvokimas yra aukščiausia dermė (darna).

www.yogi.lt