Išminčių sakymai 67

oznor_vivid Gyvenimas yra tikrovė tik tada, kai „Aš Esu“.

G.Gurdžijevas

*

Stebėkite, – kaip gyvenimas ryte pasirodo, o vakare išnyksta. Mainosi, mirga, kovoja ir draugauja pats su savimi.

RG Narajanas

*

Viskas braška: dėsniai, evangelijos, žinios ir visa pasaulinė teisėkūra – daugiau to nereikia! Tai dar vieni nuodai, pasala – mintys, knygos, menas, dievas-tėvas, reikia kažko kito, kito! Kažko to, ko labai reikia ir kuris neturi pavadinimo, išskyrus jo aklą būtinumą…

Satpremas

*

Pirmiausia reikia atriboti du dalykus: tai, kas amžinai būva, bet neturi pradžios, nuo to, kas amžinai atsiranda, tačiau niekuomet nebūva.

Platonas. Timajas.

*

Laisvė niekada nepriklauso asmeniui. Išsilaisvinimas yra išties išsilaisvinimas nuo asmens.

Šri Nisargadatta

*

Ir dar turėtume prisiminti, kad laisvė, šviesa ir ramybė visada yra Dabar. Prisiminimai apie jas, ar ateities viltys, su jomis susijusios, yra tik atspindžiai mūsų protuose ir mūsų jausmuose. Pati laisvė, pati šviesa, pati ramybė yra tik Dabar. Jei kažkurio iš dėmenų suvokimo trūksta – jų tikrai verta siekti. Irgi dabar, neatidedant į tolimą stalčių rytojui.

RG Narajanas

*

cof_vivid

Savistabai pirmiausia reikia būti nuoširdžiam pačiam su savimi. Tai yra labai sunku, daug lengviau yra būti nuoširdžiu su kuo nors kitu. Žmogus bijosi pamatyti kažką negero, bijo, kad atsitiktinai pažvelgęs giliai į save, pamatys savo paties šlamštą, savo asmenybės menkumą. Būdamas nuoširdžiu, žmogus gali stebėti ir kažką pamatyti.

G.Gurdžijevas

*

Aš mokau jus pradžioje pamilti patiems save. Tai neturi nieko bendra su atskirumu (ego). Iš esmės, meilė – tai tokia šviesa, kad atskirumo tamsa iš viso negali joje būti. Jei tu myli kitus, jeigu tavo meilė sutelkta į kitus, tu liksi tamsoje.

Nukreipk savo šviesą pirmiausia į patį save, pirmiausia tapk šviesa pačiam sau. Tegu ši šviesa išsklaido tavo vidinę tamsą, vidinį silpnumą. Tegu meilė padaro tave didžiule agna, dvasine jėga.

Ošo

*

Nemedituokit nieko,/ nes nėra ko medituoti;/ palaikykit nenuklystantį budrumą,/ nors ir nėra jam kur nuklysti;/ ir tiesiai žvelkite į šią nemeditavimo,/ negęstančio budrumo būseną./ Jos grynas suvokimas,/ budrus savaime, aiškus, giedras,/ „bodhičita“ pavadintas.“

Padmasambhava

*

Visa gyvena, nėra nieko mirusio, – mirę tik mes patys. Jeigu mes atgytume, nors akimirkai, mes pajustume, kad visa yra gyva, kad visi daiktai gyvena, galvoja, jaučia ir gali kalbėtis su mumis.

Piotras Uspenskis

*

Anarchizmas reiškia žmogaus proto išlaisvinimą iš religijų valdžios, žmogaus kūno išlaisvinimą iš daiktų valdžios, žmogaus išlaisvinimą iš vyriausybių pančių ir draudimų. Jis išreiškia bendruomeninę (socialinę) tvarką, grindžiamą žmonių susibūrimo laisve.

Ema Goldman

*

Mokytojas: Troškimai ir baimės aptemdė tavo protą. Reikia jį nušveisti. Klausimas: Kaip galiu išvalyti protą? M: Nenutrūkstamai į jį žiūrėdamas. Nedėmesingumas aptemdo, dėmesys nuskaidrina. Budriai suvokdamas tu mokaisi. Budrume pažįsti save. Žinoma, gali suvokti tik tai, kas nesi. Turi atsidurti anapus proto, kad suvoktum savo esmę. Budrumas yra taškas, kuriame protas pasiekia tai, kas yra anapus jo – tikrovę. Budrume tu ieškai ne to, kas malonu, bet kas yra tiesa.

Šri Nisargadatta

*

Mūsų viduje gyvena ypatingai tyra ugnis, gimininga dienos šviesai…

Platonas. Timajas.

*

Visuomenė tai negyvėlių eisena. Lavonai – aplink vieni lavonai.

Ošo

*

oznor_vivid

Dabar pamokymą pateiksiu,/ atskleidžiantį trijų laikų vienovę./ Nuo buvusio ir būsimo atsiekite mintis;/ apie praeitį galvoję liaukitės/ ir, apie ateitį nebemąstydami,/ sutraukykite proto pančius;/ nesikabindami už dabarties,/ į erdvę pasinerkite.

Padmasambhava

*

Mintis vadovauti negali – ji yra užsiėmusi. Užsiėmę yra ir jausmai. Todėl turi būti kažkas, neužsiėmęs gyvenimu. Tik tada įmanomas vadovavimas.

G.Gurdžijevas

*

Žmonių kartos, įpratusios prie sąžiningo gyvenimo būdo, turėtų išmirti per artimiausius 20 metų, o toliau įvyks didžiausia būtovės (istorijos) nelaimė (katastrofa) per kuo plačiausią techninės monokultūros platinimą… (…) vienintelis dalykas, kuris mus išgelbėtų – tai griežčiausias savo medžiaginių poreikių laisvanoriškas apribojimas ir dėmesio nukreipimas į pažinimą ir žmogaus vietos Visatoje supratimą.

Ivanas Jefremovas, 1971 m.

*

Sėdėk tylus, nieko nedaryk: pavasaris ateis ir žolė išaugs pati.

Ošo

*

Stebėjimas-liudijimas yra kelias į vidinę laisvę, už proto ir paviršinių jausmų bangavimo, už visų tų myliu-nemyliu, noriu-nenoriu, patinka-nepatinka. Kas yra stebėjimas? Kai daugiau ar mažiau susireikšminęs veikėjas atranda neįsitraukusį į veiksmą, tačiau pastabų žiūrovą savyje. O gal stebėtojas žmoguje atranda pats save. Ir tada tarp stebėtojo ir asmenybės-veikėjo atsiranda erdvė. Stebėtojas – už viso to šurmulio, kurį vadiname „gyvenimu“. Ta mūsų dalis, kuri stebi ir suvokia, yra sąmoningumo grūdas žmogaus-automato būtyje, kurios įprastas protas visiškai nesupranta.

RG Narajanas

*

Iš tikrųjų sąmoningumas yra ypatinga žmogaus „žinojimo“ rūšis, nepriklausoma nuo jo proto veiklos – pirmiausia savęs pažinimo, žinojimo, kas jis yra, kur jis yra, ir žinojimo, ką jis žino, ko nežino.

Piotas Uspenskis

*

Šiame pasaulyje nėra nieko besąlygiško… išskyrus Stebėjimą. Bjaurastis nėra besąlygiška ir grožis toks nėra. Laimė nėra besąlygiška, nelaimė nėra besąlygiška. Tik Stebėjimas, tik Liudijimas. Ir kai jūs stebite, jūs nesijaučiate nei bjaurus, nei gražus, nei laimingas, nei nelaimingas – jūs tiesiog esate stebėtojas, liudytojas.

Ošo

*

Ankstesnieji suvokimai nebetrunka – [sąmonė] tuščia;/ būsimieji suvokimai dar nekilo – [ji] žvali;/ dabar, kai būsena prigimtinė ir tikra, žvelgdamas betarpiškai į savo sąmonę, [gali suvokt] neregimą aiškumą, nuogą prigimtą budrumą ir tuščią turinio neturintį tyrumą./ Ji – aiškumo-tuštumos grynumas nedvilypis. Ji nepastovi ir be esybės, nenutrūkstanti, vaiski, giedra. Ir ne viena – budri ir aiški [pasireiškia] kaip daugybė. Jinai – nedaugeriopas ir nedalomas, vienas visko „skonis“. Nekyla nuo kitų [daiktų] – suvokia [vien] save. Ji reiškinių tikroji prigimtis ir tobulai, vienovėje nedalomoj Trejybės Kūnu atsiskleidžia.

Padmasambhava

*

Saulė yra tobula darna. Ji priima savo likimą ir dosniai dalijasi savo spinduliais, nereikalaudama jų grąžinti atgal. Ji nesiekia emigruoti į kitą Paukščių Tako dalį, kur sąlygos geresnės. Ji nesiekia dvigubos pilietybės, ir viengubos jai nereikia. Nes ji yra savosios austuvos Ašis.

Saulė vykdo savo priedermę šviesti ir keliauti savuoju keliu. Todėl ir mes esame gyvi. Net kai miegame. Saulė šviečia visada, neturi darbo valandų ir neprašo jokio atlygio už savo didžius darbus.

Gal būt ir mes, būdami tokie laisvi ir ypatingi savo sprendimuose, galėtume imti pavyzdį iš Saulės?

RG Narajanas

*

Kitaip matyti, tai ir kitaip galėti.

Satpremas

Vydija te skleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas, kaip giliausia dermė (darna).

www.yogi.lt

oznor_vivid

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>