Išminčių sakymai 67

buddha-11 Siūlau pakelti taures už Dievą, kuris yra visur: gatvėse ir aikštėse, tavernose, šitame stale ir šitame vyne, kelių sankryžose ir įvažiavimuose į miestus; gražių moterų brangenybėse ir vyrų keiksmuose; varpinėse, celėse ir vienuolių pamoksluose, vaikų maldose ir senų žmonių šventėse, testamentuose ir teisėjų nuosprendžiuose; … ir baimėje, ir dailininkų rankose, vaikų gimime ir jų nepriežiūroje, mirštančiųjų patalynėje, ligoninės lovose ir nuteistųjų myriop pakylose; varguolių maldavimuose ir turtingųjų mielaširdystėje; nakties tyloje ir varpų bei vargonų dermingame skambėjime… ir paleistuvių krūtinėse, visų pasaulio paleistuvių krūtinėse, ir tų dorybingų merginų, vyro ir moters – visa darosi Jo Vardu ir Jo Valia, niekas kas žmogiška Jam nesvetima, niekas kas dieviška Jam nesvetima… Visa yra Dievas. Todėl nekalbėkite apie Jį blogai, Jis gali išgirsti…

Iš ispanų serialo „La Peste“.

*

Visas šis pasaulis, visai gal’ būt, yr skirts vaikam. Suaugę gal’ yr tik aptarnaujantis „personals“. Vaiks džiaugias ir Deivs džiaugias per jį, vaiks verk – ir Deivs paverk su juo kartu. Leiskim tam būt.

RG

*

Ir niekas negali būti didesne kliūtimi kelyje pas Dievą, nei pati Dievo idėja. Žodis „Dievas“ tapo labai didele kliūtimi, o tikėjimas Dievu tapo dar didesne kliūtimi.

Ošo

*

Pasikeitimai yra pasaulio buvimo pagrindas…jei jūs nesate Viešpats, vis vien negalėsite to sustabdyti. Tai kam jį teisti?

Nim Karoli Baba

*

Patys laimingiausi žmonės yra tie, kurie gali laisvai elgtis su savo laiku, nė kiek nesibaimindami to pasekmių.

Štirlicas iš serialo „17 pavasario akimirkų“.

*

Jogas (…)mato Sąmonę visame kame, mato aukščiausiąją tikrovę ir (…) jis mato Dieviškumą moksliniuose duomenyse, filosofijos išvadose, grožio skvarmose ir ir Gėrio pasireiškimuose, gyvenimo veikime, mato Dievą pasaulio praeityje ir jo pasekmėse, dabartyje ir jos galimybėse, ateityje ir jos didžiajame vystymiesi. Visame tame – atskirai ar bendrai – jis gali įnešti savo prašviesėjusį matymą ir savo išlaisvintos dvasios jėgą. Žemesnysis žinojimas buvo laiptelis, nuo kurio jis pakilo į Aukščiausiąjį; aukščiausias apšvietė jo žemesnįjį žinojimą ir taip priskyrė jį sau, kaip savo paties dalį, tegul ir savuoju žemesniuoju …ir savo labiau išoriniu spindėjimu.

Šri Aurobindo. Jogos sintezė.

*

Ir tada ateina abejonė: ar iš tiesų žmonės yra gyvi, ar tik pretenduoja į gyvenimą? Būtent šis ugninis Aš yra vienintelis tikrasis Aš pasaulyje. Vienintelis dalykas, į ką galima atsiremti, kas nepaves mūsų.

Satpremas

*

Daug žmonių gyvena blogai. Aš jiems patarčiau pagyventi gerai. Gyvenime reikia viską išbandyti.

J.Erlickas

*

Jis pasidaro kaip vanduo [skaidrus], vienatinis Stebėtojas, nedvejas. Tai Visumos (Brahmano) pasaulis (…) Jis, šitas Stebėtojas [Puruša], sapne šiam pasidžiaugęs, paklaidžiojęs [aplink], pamatęs gėrį, blogį, kur buvęs, kur nebuvęs, vėl skubinas atgal į Būdrą. (…) Gėris nebeina jam iš paskos, blogis nebeina jam iš paskos – nes tuomet jis pranoksta visas širdgėlas.

Brihadaranjaka Upanišada, 4 skyrius

*

Neapsimesk, kad myli kitus kaip save. Kol nesuvokei jų kaip esančių viena su tavimi, negali jų taip mylėti. Neapsimesk tuo, kas nesi, neatsisakyk būti tuo, kas esi. Tavo meilė kitiems yra savęs pažinimo pasekmė, o ne priežastis. Nesuvokus savęs, jokia dorybė nėra tikra. Kai žinai neabejodamas, kad tas pats gyvenimas teka per visa, kas yra, ir kad esi pats gyvenimas, myli paprastai ir savaimingai. Kai suvoki savo meilės gylį ir pilnumą, žinai, kad kiekviena gyva būtybė ir visa Visata yra tame meilume. Tačiau kai žvelgi į ką nors kaip nuo tavęs atskirtą, negali mylėti, nes to bijai. Atskirtis sukelia baimę, o baimė tik gilina atskirtį. Tai yra užburtas ratas. Jį gali perkirsti tik suvokdamas savo buvimą.

Nisargadata Majaraj

*

Šioje Visatoje nėra nieko atsitiktinio, regimybės sąvoka savaime pati yra regimybė (iliuzija). Žmogaus protas iki šiol nepagimdė anei vienos regimybės, kuri savyje netalpintų iškreiptos Tiesos.

Šri Aurobindo

*

Kai išmokstam kalbėti, tai reiškia, kad užaugom, išmokom tylėti – vadinasi tapom išmintingesniais.

Bernardas Šou

*

Kai ateina išmintis, štai jos pirmoji pamoka: tokio dalyko, kaip žinojimas, nėra, – yra tik begalinio dieviškumo blyksniai.

Šri Aurobindo

*

Tai buvo jo mirties diena, jis turėjo būti pakartas, ir mulą Nasrediną nuvendė prie ešafoto laiptelių, kuomet jis netikėtai sustojo ir atsisakė žengti kitą žingsnį.

- Eime, – nekantriai pasakė sargybinis, – kame reikalas?…

- Kažkaip šitie laipteliai atrodo labai nepatikimai. Jais nesaugu lipti, – pasakė Nasredinas…

Iš Rytų pasakojimų

*

Sąmonės šviesa paliečia atminties filmą ir per tavo smegenis atspindi paveikslėlius. Kadangi smegenys riboti ir nedarnios būsenos, tai, ką tu patiri, yra iškreipta. Tai nuspalvinta malonių ir nemalonių jausmų. Susitvarkyk mąstymą, išsivaduok nuo jausmų perviršio, tada matysi daiktus ir žmones tokius, kokie jie yra. Atsiras ir aiškumas, ir priėmimas.

Gimimo ir mirties liudytojas yra vienas ir tas pats. Tai yra skausmo ir meilės stebėtojas. Nors būtis yra ribota, o atskirtis yra skausminga, mes gyvenimą mylime. Kartu ir mylime, ir neapkenčiame. (…) Mūsų gyvenimai pilni prieštarų. Tačiau mes už jų kabinamės.

Šis kabinimasis ir yra visko šaknis. Tačiau tai yra visiškai primestas dalykas. Mes laikomės kažko ar kažkieno – laikomės visomis jėgomis, o jau kitą akimirką tai pamirštame. Kaip vaikai, kurie stato smėlio pilis, o paskui jas lengva širdimi palieka.

Taip jau yra, nes mūsų gyvenimas vyksta dabar. Mylime gyvenimą irgi dabar. Mes mylime įvairovę, skausmo ir malonumo žaismę. Mes žavimės prieštaromis. Dėl to mums ir reikia tariamos atskirties. Kurį laiką mes tuo mėgaujamės, tada pavargstame ir trokštame ramybės. Norime tyro buvimo tylos. Visatos širdis plaka nenutrūkstamai. Aš esu ir stebėtojas, ir širdis.

Šri Nisargadatta

*

Kai bijote mirties, jūs pasmerkti bijoti gyvenimo. Būtent todėl pasakoju jums apie chasidų suvokimo būdus. Visas jų priėjimas susideda iš būdų ir priemonių, kaip numirti – mirties menas yra gyvenimo menas. Mirti kaip ego, o gimti kaip ne-ego. Numirti kaip daliai, o gimti kaip visumai. Numirti kaip žmogui – tai pagrindinis žingsnis dieviškam atgimimui.

Ošo

*

Jei žmonės į pasaulį žiūrėtų ne taip rimtai, jie labai greitai galėtų jį paversti labiau darniu. Dievas niekada nežiūri rimtai į darbus savo, štai kodėl mes matome prieš akis šią nuostabią Visatą.

Šri Aurobindo

*

Ant žirgo sėdi jaunas raitelis – Žinojimas./Jis užsidėjęs dvasinio Siekio šalmą,/klausymo, apmąstymo ir meditavimo šarvus./Ant nugaros – kantrybės skydas. Rankoj/jis laiko ietį požiūrio teisingo./Prie šono prisisegęs kardą išminties.

Tibeto Jogas Milarepa

*

Už kiekvieno didingo vyro visuomet yra moteris, kuri juo tikėjo. Ir nuoširdžiai jį mylėjo.

Bernardas Šou

*

Kol pas mane buvo visa skirstantis protas, aš bjaurėjausi daugeliu dalykų. Po to, kai užmiršau apie jį (protą), aš po visą pasaulį ieškojau to, kas būtų bjauru ir šlykštu, bet taip ir negalėjau rasti nei to, nei kito.

Šri Aurobindo

*

Tikrovė yra ten, kur skamba juokas.

R.G.Narajanas

*

Pats didžiausias iššūkis – kaip atsiskirti nuo savo proto, nes tik tuomet, kai protas išnyksta, gali būvoti Dieviškumas.

Ošo

*

Tik gebėjimas bet kokiame reiškinyje ar pasireiškime pamatyti dvi puses vienu metu, gerąją ir blogąją, skiria išminčių nuo kvailio.

Vėjus De-Hanis

*

Dieviškiesiems muzikantams nereikia įrankių garsui išgauti, jie net dainų nedainuoja. Tyla – jų daina, tyla – jų malda… Tyla – tai dievirpa, tyroji muzika.

Ošo

*

Mokytojas: Aišku, kovoti už pasaulio gerovę yra pagirtina veikla. Nesavanaudiškas užsiėmimas nuskaistina širdį ir nuskaidrina protą. Tačiau anksčiau ar vėliau tai darantis žmogus suvoks, kad vaikosi miražą. Vietinis ir laikinas pagerėjimas visuomet yra įmanomas. Didelę įtaką daro kilnūs karaliaus ar mokytojo veiksmai. Tačiau galiausiai visa tai užsibaigia ir žmonija atsiduria naujame vargų rate. Tokia jau kūrinijos prigimtis – gėris ir blogis nuolat seka vienas kitą vienodai. Tikras išsigelbėjimas yra tame, kas nesukurta.

K: Ar taip jūs neraginate nuo bėdų tiesiog pabėgti?

M: Atvirkščiai. Vienintelis kelias į atsinaujinimą veda per naikinimą. Turi ištirpdyti senus papuošalus į aukso masę – tik tada galėsite nulieti naujus. Tik žmonės, kurie peržengė pasaulį, gali jį pakeisti. Pokyčiai vyksta tik taip. Ilgalaikius pokyčius pasaulyje sukėlę žmonės buvo pažinę tikrovę. Pasiek jų lygį ir tik tada kalbėk apie pagalbą.

Šri Nisargadata

Vydija te skleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas, kaip giliausia dermė (darna).

www.yogi.lt

OLYMPUS DIGITAL CAMERA