Kartą vienas labai pažengęs jogas sako savo psichiatrui:

- Ačiū jums, daktare, jūs mane išgydėte! Daugiau nebelaikau savęs Budha.

- Na ir puiku. Labai džiaugiuosi už jus.

- Suprantama, juk Budhos pasiekimai – apgailėtinai menki, palyginus su manaisiais…

***

- Dievo nėra!

- Ne, jis yra.

- О iš kur jau tu žinai?!

- Žinau.

- Tačiau juk jo niekas nematė!

- Sako, pas tave yra smegenų, tačiau jų irgi niekas nematė!

***

Vienas toli pažengęs Jatris-šventklajūnis lipa į kalnų viršukalnę. Šliaužia, dūsta… Iš paskutinių jėgų užsiropščia į pačią viršūnę. O ten – ryški saulė, apačioje plaukia balti lyg pūkas debesėliai – neapsakomas grožis. Piligrimas iš paskutinių jėgų išsitraukia raciją ir, vos judindamas liežuvį, ištaria:

- Viešpatie, koks grožis! Nepatikėsi! Priimu (atleidžia racijos mygtuką)…

- Iš tikro gražu, sūnau mano! Priimu…

***

Iš Šventklajūnos dalyvių įspūdžių:

- Indijoje rastas berniukas, kurį nuo pačios kūdikystės auklėjo drambliai.

Jeigu tik galėtumėte pamatyti, kaip lengvai ir greitai jis tampo didžiausius rastus!..

***

Jatris-šventklajūnis, ką tik sugrįžęs iš Indijos, klausia savo draugo žurnalisto:

- Кaip gi tu sugebėsi parašyti straipsnį kelionių žurnalui apie Indiją, jei ten nė karto nebuvai?

- O argi Dantė buvo pabuvojo pragare, prieš tai, kai pradėti rašyti „Dieviškąją komediją“?

***

Vienas vyrukas labai mėgo užsiimti joga. Ypač jis mėgo sėdėti lotoso pozoje.

Tačiau ilgai išsidėti negalėjo, nes labai nemėgo lotosų kvapo.

***

Vienas medituotojas klausia savo mokytojo:

- Nežinau, kaip geriau atlikti savo meditaciją!..

- O tu įsivaizduok, kad tai ne tavo meditacija. Juk visi žino, kaip reikia medituoti kitiems…

***

Ateina „naujasis verslininkas“ pas jogą į užsiėmimą ir sako:

- Duosiu tau 500 baksų, jei man pasakysi, kur yra Dievas.

Jogas jam ir atsako:

- O aš tau duosiu tūkstantį, jei pasakysi, kur Jo nėra.

***

Kalbasi du bomžai:

- Žinai, kokį puikų darbą vakar radau Kaziuko mugėje?

- Nu, tikiuosi nelabai sunkų?

- Visai nesunkų. Мane aprengia indišku fakyru ir paguldo ant lentų su vinimis, ant kurių aš turiu išgulėti nevalgęs 40 dienų.

- Nieko sau! Ir kiek tau moka?

- Nieko nemoka. Tačiau už tai turiu guolį ir maisto.

***

Trys bobulytės meldžiasi maldos namuose.

Pirmoji:

- Viešpatie, kas aš prieš Tave? Besvorė dulkelė, nematoma akimi, vėjo nešama…

Antroji:

- Viešpatie, kokia aš mažytė prieš Tavo didybę! Pati menkiausia, mažiausia, kaip atomas, pasimetęs erdvių begalybėje.

Trečia:

- Viešpatie, ir kokia aš maža prieš Tave, lyg mažytis kirminėlis…

Pirma bobulytė sako antrąjai:

- Taip, atrodo mūsų draugei prasidėjo didybės manija!

***

Vienoje iš Delio gatvių vietinis vienuolis stebi vaikinuką, kuris niekaip negali užvesti motociklo.

Vaikinas pyksta ir keikiasi:

- Štai, kad tave kur… !

Vienuolis nuleidęs akis prieina arčiau ir priekaištaujančiu tonu sako:

- Jaunuoli, o jūs vietoje keiksmų pasakytumėte „Padėk man, Viešpatie!“

Vaikinas ir sako: „Padėk man, Viešpatie!“. Моtociklas staigiai užsiveda ir vaikinas nurūksta.

- Kad tave kur!… – pašoka vienuolis.

***

Vieno jogo teismas.

- Taigi. Jūs kaltinamas šarlataniškumu ir melagingu gydymu neturint būtinų sertifikatų ir diplomų. Jūs lengvatikiams pardavinėjote amžinos jaunystės eliksyrą.

Ar buvote už tai teistas anksčiau?

- Taip, gerbiamas teisėjau. 1451, 1639, 1893 и 1904 metais.

***

Vienas jaunas jogas klausia savo mokytojo:

- Guru Dži, ar aš turėčiau visiškai atsisakyti pasaulio?.

- Nesijaudink, – atsakė mokytojas, – jei tavo gyvenimas iš tikro bus teisingas, pasaulis pats tavęs atsisakys.

***

Vieną rytą sūnus ir sako savo motinai:

- Каip nenoriu šiandien eiti į jogos centrą! Тen nuolatinės apkalbos!

- Sūneli, tu turi ten eiti.

- Na kodėl? Тen nėra meilės, harmonijos, aš nesijaučiu ten suprastas.

- Ne. Тu būtinai turi eiti į jogos centrą.

- Na, pasakyk man bent vieną priežastį, kodėl ten šiandien turėčiau eiti?

- Sūnau, tu gi to jogos centro vadovas, jogos mokytojas, vakare užsiėmimai…

***

Kartą Ramiąjame vandenyne jūreiviai pamatė dūmus, kylančius iš mažos salelės.

Каpitonas davė komandą pakeisti kursą ir vykti į salą. Salelėje stovėjo trys nedideli pastatai.

Кada jūreiviai išsikėlė į krantą, pakrantėje jų laukė vienas vyras.

- Puiku, kad mane suradote! Čia gyvenu jau penkti metai vienumoje!

Tada kapitonas jo paklausė:

- Tai kodėl čia trys pastatai?

- О, štai mano namas, o čia mano šventykla.

- O kas gi čia? – paklausė kapitonas, rodydamas į trečią pastatą.

- А, tai irgi šventykla, tik aš ten daugiau nevaikštau…

***

Miršta senas bitininkas. Visi kaimynai susirinko aplink jį ir gedi:

- Palauk, nemirk, tu pats išmintingiausias iš mūsų, išmokyk mus, kaip gyventi. Pas ką mes dabar eisime patarimo?

Bitininkas sunkiai pakelia galvą nuo patalo ir tyliai ištaria:

-Viskas niekai, išskyrus bites.

Kaimynai ėmė bruzdėti:

- Štai kas, jis juk visą gyvenimą bitininkyste užsiėmė! O mes, kvailiai, – kaip mes to anksčiau nesupratome – juk viskas niekai, išskyrus bites, štai kame reikalas!!!

Čia senasis bitininkas iš paskutinių jėgų dar kartą kiek pakėlė galvą ir ištarė:

- O jeigu gerai pagalvoti, tai ir bitės – gryniausi niekai…

Ir numirė.

***

Jogas ateina į cirką įsidarbinti:

- Gal jums reikia paukščių imitatorių?

- Ne, ką jūs, pas mus tokių pilna…

- O gaila, – pasakė jogas ir išskrido per atvirą fortkę (atseit, langelį).

***

Guli jogas-fakyras ant vinių, glosto ežiuką ir murma: „ Tu mano švelnus kačiuk…!“

***

Ar žinote kad…

Indusų panteone atsirado naujas dievas – Trešnu. Jis panašus į Višnu, tik yra stambesnis ir veidas tamsiai raudono atspalvio…

***

Kartą pažengęs jogas eina gatve ir baisiai užsinori į tualetą. O tualetų aplink nėra, kaip visada atsitinka. Tačiau jogas nepasiduoda, šnibžda pats sau sankalpą:

- Aš – ne šis kūnas, aš – ne šis kūnas, aš – ne šis kūnas…

Paskum vis tik neištveria, pasuka už kampo:

- Tai ne aš, tai ne aš, tai ne aš…

***

–

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt