Kiekviename ašrame galima rasti pradedančiuosius jogus, pažengusius jogus ir nusipelniusius jogus, artimus Mokytojui. Žinoma, galima dėl juoko bei linksmumo įsijungti į šią hierrrarchiją, tačiau tikras jogas visada vengia susibūrimų ir vakarėlių.

***

Dzen Meistras klausia mažos mergaitės:

- O pasakyk, mergyt, ar šuo turi Budos prigimtį?

- Turi, jei Buda – šuo.

- O kas tau tai pasakė?

- Tėvelis…

- O kas tavo tėvelis?

- Buda…

***

Kartą vienas garsus Nusipelnęs Jogas pasakė mergaitei: „Mesk ramentus ir eik!“. Ir ji metė juos ir nuėjo.

- O kuo ji sirgo?

- Gripu!

- O kam tada ramentai?

- Seneliui nešė…

***

Cirko direktorius sako jogui-fakyrui, atėjusiam prašyti darbo:

- Jums nepasisekė! Šiandien pas mane jau buvo dešimt pretendentų ir visiems jiems aš parodžiau duris.

- Žinau. Tais dešimčia buvau aš!

***

Sūnelis klausia vieno pažengusio jogo:

- Tėveli, ar teisybė, kad kai kuriose Rytų šalyse jaunikis iki vestuvių nežino, kas jo žmona? – Taip visose šalyse, sūneli!

***

- Kiek Ajengaro jogų reikia, kad pakeistų elektros lemputę?

- Trijų. Vienas keičia lemputę. Kitas jos nekeičia. Trečias – nei keičia, nei nekeičia elektros lemputės…

***

Vienas nusipelnęs jogas klausia kito:

- Na, kaip gyveni, brol?

- Na va, vien Dievo Malone ir gyvas…

- E-e, broliuk, laikas jau būtų ir pagal Dievo Valią pagyvent.

***

- Kunigėli, atleisk mano nuodėmes…

- Taigi aš jų ir nelaikau prispaudęs…

***

Vienoje Indijos katalikų bažnyčioje, po pamaldų ir badžanų giedojimo, šventikas baigė pamokslą tokiais žodžiais:

- Broliai ir seserys! Kas norit patekti tiesiai į Rojų, išvengiant reinkarnacijų grandinės – atsistokit!

Visi atsistojo, išskyrus vieną pradedantį jogą.

- Na nieko sau! – šūktelėjo šventikas. – O jūs ką, nenorite patekti į Rojų?

- Noriu, tačiau dar ne dabar, – atsakė tas.

***

Atlikdamas išpažintį senam geraširdžiui šventikui, vienas pradedantis jogas paklausė: – Pasakykit, Šventas tėve: argi tai iš tikro didelė nuodėmė, miegoti su mergina? – Žinoma, ne, – nusišypsojo šventikas. – Tačiau reikalas tame, kad jūs, jauni žmonės, visai ten ir nemiegate…

***

Lekiantis automobilis neįsipiešia į posūkį, trenkiasi į kelio apsaugas ir vairuotojas, žinoma pažengęs jogas, lekia lauk iš mašinos. Aikimirką jam pavyksta užsikabinti už liaunos šakelės ir jis pakimba virš bedugnės.

Jogas šaukia: – Gelbėkit!!! Padėkit! Ar yr čia kas nors?

Staiga dangų apšviečia ryški šviesa, ir vyrukas girdi dieviškąjį balsą: – Nesijaudink, mano sūnau, Esu čia. Paleisk šakelę ir ramiai krisk žemyn. Greitai tu atsidursi Astrale su manimi, tavo ilgametės pratybos bus apvainikuotos sėkme.

Jogas subliauna dar garsiau: – Ei!!! Gal čia yr dar kas nors?

***

Skelbimas:

Ryšium su kelio taisymo darbais pravažiavimas į Rojų laikinai vykdomas per Pragarą. Atsiprašome už laikinus nepatogumus.

***

Grupelė jogų atlieka asanas gamtoje, Vingio parke. Jiems tik pradėjus daryti „Saulės pasveikinimą“, prie jų prieina praeivis ir klausia: „Jūs ką, iš durnių namų pabėgot?“ Tie atsako: „Mes tai pabėgom, o jūs pasilikot“.

***

Pakilęs į pačią kalno viršūnę vienas šventklajūnis keliauninkas apimtas euforijos sako šalia einančiam bičiuliui:

- Pažiūrėk, koks nuostabus slėnis apačioje, po mumis, koks nuostabus, stebuklingas vaizdas!

- Nesuprantu, ko mes vilkomės viršun, jei apačioj taip gražu?

***

Susitinka dvi planetos. Viena sako kitai: „Sergu aš. Kažkas užsiveisė ant manęs. Visą laiką kasa, gręžia, sprogdina – visai nebėr gyvenimo“. Kita jai atsako: „Na, mieloji mano, tu gi žmones pasigavai… Ant manęs jų taip pat buvo įsiveisę, paskui dingo. Atsipalaiduok, tai savaime praeina. Ta liga vadinasi civilizacija“.

***

Tolimos šiaurės šalies gyventojas sėdi ant medžio ir pjauna šaką, ant kurios pats ir sėdi. Pro šalį eina pažengęs jogas ir sako:

- Žiūrėk – nukrisi!

Šiaurės gyventojas pjauna toliau. Šaka lūžta ir tas krenta žemėn kartu su ja… Atsigavęs, pamažu atsistoja ir galvoja sau:

- Šamanas, vienok!..

***

Pažengusio jogo pokalbis su Dievu

Jogas: Dieve, labai noriu būti laimingas!

Dievas: BŪK.

Jogas: Negaliu.

Dievas: Tai labai paprasta, paprasčiau nebūna.

Jogas: O ką man reikia daryti?

Dievas: Išnyk.

Jogas: O kas tada bus laimingas?

Dievas: Aš.

Jogas: Palauk… o man kas iš to?

Dievas: Na, tada pasilik nelaimingas!

Jogas: O yra kitų būdų?

Dievas: Кas tave daro nelaimingu?

Jogas: Gal Тu..?

Dievas: Tuomet, davai, aš išnyksiu?

Jogas: Ir kas pasikeis?

Dievas: Su manimi dings nelaimė.

Jogas: O kaip bus su laime… ir manimi? Aš juk pasiliksiu?

Dievas: Na, supratimo neturiu, manęs juk nebus…

***

Kartą 108 metų jogas šaltą žiemą darė sudėtingas asanas lauke ir be apšilimo bei stipriai pasitempė kojos raumenis. Nuėjo pas gydytoją ir sako: – Ši koja labai skauda, – rodydamas savo dešinę koją.

Gydytojas pasižiūri į jogą, į jo kortelę ir sako: – Jūs labai senas ir jūsų koja sena, tai normalu, kad skauda…

Senasis jogas jam ir sako: – Daktare, bet mano kairė koja yra lygiai tokio paties amžiaus, kaip ir dešinioji, tačiau ji neskauda…

***

Jogos policija: „Ar turite leidimą būti tyloje!?“

***

Per visus gyvenimo pakilimus ir nuopolius, geri ar blogi laikai bebūtų, šviesoje ar tamsoje begyventum, tiesoje ar mele, cukraus skonis visada išlieka saldus. Toks pat saldus ir nuolatinis pajautimas apie visuotinę jungtį, vienybę, Joga vadinamą, būtent taip jis turi būti nuolat ragaujamas. / Svamis Džnanėšvara

–

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt