Kartą vienas šventklajūnis ilgai ruošėsi į jatrą. Ruošėsi, ruošėsi, paskui apsiramino ir nustojo ruoštis. Ir gyveno ilgai laimingai. Štai tokia puiki buvo šventklajūnio jatra.
***
Kartą viena labai pažengusių šventklajūnių draugija bendro meditavimo metu materializavo tikrą Indijos pasienietį.
Tas patikrino visų pasus, vizas ir išrašė baudas pažeidėjams. Paskui ėmė ir išnyko. Puikios kokybės žolytės parūkė mūsų pažengę šventklajūniai…
(pagal Ra Hari)
***
Kartą vienas šventklajūnis nusprendė keliauti į šventas Indijos vietas. Pasakė sau: „Kitais metais keliausiu.“ Tai dabar ir laukia tų „kitų“ metų, o tie „kiti“ taip ir neateina, nes visi esami yra „šie“ metai…
***
-Kokia prasmė vykti į jatrą? Viskas yra čia, – paklausė ir pats atsakė-konstatavo šventklajūnio protas. Konstatavo, o pats ėmė ir padvėsė. Ir liko šventklajūnis be savo proto. Laisvas ir laimingas, tik niekaip neprisimena kelio namo…
Ir dabar tas šventklajūnis keliauja po Indijos žemę. Užduoda sau klausimą:
-Kokia prasmė vykti į jatrą?
Ir pats sau atsako:
-Nežinau…
Tada ima ilgai ir garsiai juoktis. Pabaigęs viską kartoja iš pradžių. Tikrai padvėsė šventklajūnio protas.
***
-Nėra kojose tiesos, – padarė išvadą šventklajūnis ir nuo šiol ėmėsi keliauti sėdėdamas…
Dabar taip daro visi šventklajūniai.
Ir dar teisinasi:
- Laiko neturim, atostogos trumpos, laikmetis toks ir anoks – kaip eisi pėsčias, kai kosminiai laivai į Marsą jau skraido…
***
Kartą vienas šventklajūnis kažkokiu būdu pavirto į du šventklajūnius. Pats jis (jie) gal kiek ir nustebo, tačiau visas transporto išlaidas susimokėjo už du.
Čia priėjo Čiapajevas ir nieko nepasakęs kažkaip paslaptingai nusišypsojo ir ėmėsi galąsti savo kardą.
- Greit bus keturi šventklajūniai, – pagalvojo tuo metu ėjęs pro šalį Lao Dze, tačiau nieko nepasakė…
Taip ir renkasi šventklajūniai draugėn.
(pagal Ra Hari)
***
Kartą paršiukas Čiukas susiruošė į jatrą, bet negavo Indijos vizos dėl muitinės draudimo įvežti kiaulieną. Tada pats pasipjovė ir greitai atgimė, o gal net reinkarnavosi Indijoje. Taip išsipildė paršelio svajonė gyventi vegetarų krašte. Beje, į Lietuvą jis daugiau niekada nesugrįžo…
***
Kartą vienas šventklajūnis, išgirdęs kad į jatrą reikia vykti tik su kompetentingu guru, labai labai ilgai jo laukė. Tuo metu jo vidinis guru laukė šventklajūnio, tik tas vidinis nežinojo, ką reiškia „kompetentingas“. Taip jie niekada ir nesusitiko. Nors trūko visai nedaug.
***
Vienas šventklajūnis labai norėjo leistis į jatrą. Bet negalėjo išvažiuoti, nes norai, kaip žinia, neišsipildo. Tada nustojo norėti ir išvažiavo.
***
Kartą vienas šventklajūnis rinko šiukšles Indijoje. Rinko rinko ir visas surinko. Bent jau jis pats taip sakė…
***
Rusas bet kurią vietą, kur ruošiasi pravažiuoti, vadina keliu. Indas bet kurią vietą, kur ruošiasi atlikti savo reikalus, vadina tualetu. Lietuvis bet kurią vietą, kur dirba, vadina Tėvyne. O šventklajūnis visa tai stebi ir dažniausiai nieko nesako. Nes žodžiuose nėra tiesos.
R.G.
*Jatra – dvasinė kelionė, nuo lietuviško žodžio „eiti“ arba „joti“. .
–
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.
www.yogi.lt
Ganga.Varanasis. Yatra 11. 2015 vasaris.
Yatra 11 Bodhisatva.