Savistaba: kelias į Save

gomukh_taja 2Tiesiog tyrinėkite save, stebėkite save, atminkite save. Persikeitimas įvyks tada, kai savęs prisiminimas taps nuolatiniu. Stebėkite save iš šalies, iš vidaus, stebėkite, kada laimingi, stebėkite, kai liūdni. Stebėkite, kaip save stebite. Tegu kiekviena jūsų nuotaika tampa langu, per kurį galėtumėte pažvelgti į savo vidų./ Sun Light

Meistrai nurodo karališką kelią į dieviškumą – savęs pažinimą (savipažinimą). Jie nesako: „Eikite į šventovę ir atlikite apeigas“. Taip sunku pasiekti vienovės su dieviškumu. Eikite į save, ištirkite save.

Juk dieviškumas paslėptas jumyse, jis jūsų viduje, jis yra jūsų vidinė esmė. Jūs pats – šventovė, eikite į savo vidų. Jūs – Visata, tyrinėkite save. Ir tą dieną, kai pasieksite laimėjimų tyrinėjant save, dieviškumas išryškės.

Šis tyrimas primena vyksmą, kuris kai kuriose mokyklose vadinamas saviprisiminimu. Prisiminkite save ir tiesiog stebėkite. Stebėkite, kaip bendraujate su nepažįstamais žmonėmis, su artimais draugais, su pavaldiniais, su viršininkais. Tegu bet kokie santykiai taps veidrodžiu, atspindinčiu jūsų kaukes, veidus, pozas. Pažvelkite iš šalies į savo baimes, į savo nerimą, jaudulį, pažiūrėkite į savo gobšumą, veidmainystę ir pavydą. Nereikia nieko daryti! Tuo ir ypatingas šis būdas. Tiesiog tyrinėkite save, stebėkite save, atminkite save. Persikeitimas įvyks tada, kai savęs prisiminimas taps nuolatiniu. Stebėkite save iš šalies, iš vidaus, stebėkite, kada laimingi, stebėkite, kai liūdni. Stebėkite, kaip save stebite. Tegu kiekviena jūsų nuotaika tampa langu, per kurį galėtumėte pažvelgti į savo vidų.

Stebėkite save pro debesis, pro medžius, per saulės patekėjimą, stebėkite save pro mėnulio šviesą, per aukštų kalnų vėsą. Stebėkite save upių sraute, visose lauko gėlėse. Kai esate vieni – stebėkite. Kai esate miesto kamšatyje, – stebėkite ir klauskite savęs be žodžių: „Kas stebi?“ „Kur stebėtojas?“

Stebėkite, kaip juokiatės, kaip galvojate, kaip dainuojate. Stebėkite, kaip užmiegate, stebėkite save miegodami. Nė sekundei neleiskite užsimiršti. Nieko nepalikite be stebėjimo.

Po tam tikro laiko pastebėsite, jei visapusiškai stebite savo godumą, pavydą, piktumą – jie dingsta.

Jūs pajusite savo tyrimo ypatumus. Tai, kas dingsta dėl stebėjimo, yra nuodėmė, o tai, kas auga stebint – yra gerumas. Jei stebite, – neapykanta dings, o dėkingumas augs. Nusiminimas dings, o džiaugsmas augs. Tiesiog stebėkite, ir nuodėmė dings. Suvokimo šviesa sugriaus tamsos nežinomybę. Kai įnešate šviesos į tamsų kambarį, prietema dingsta. Ne kambarys išnyksta, dingsta prietema.

Jūs negalite išnykti dėl stebėjimo. Stebėdami jūs išsilaisvinate. Dings tamsa, nežinomybė, sapnas, regimybė (iliuzija), nesuvokimas. Pasiliksite tik jūs, jūsų šviesa ir tyrumas.

(…)

Pamėginkite pradėti ieškoti atsakymų į tokius būties klausimus:

Kas aš? Kur aš? Kas dabar žvelgia į mane? Kas tas, kuris dabar gyvena manimi?

***

Įsiklausykite į savo vidinę kalbą ir pasistenkite įvertinti jos ritmą, toną, įkyrius sakinius. Kam kalbate? Dėl ko? Baratės, urzgiate arba giriate? Galbūt sakiniai kažką slepia? Kam stengiatės padaryti įspūdį? Jums patinka, kaip liejasi žodžiai?

***

Pajauskite savo veidą. Ar apčiuopiate burną? Akis? Kaktą? Apibūdinkite save, kokia jūsų veido išraiška? Pasistenkite savo veide rasti taškus, kur raumenys pernelyg įsitempę. Sukaupkite dėmesį į veido išraišką ir stebėkite, kaip ji greitai keičiasi. Kaip nuotaika daro įtaką veido išraiškai? O kokią įtaką jai daro vieta, laikas, aplinka, nuovargis, meditavimas, mirtis? Kaip jūs atrodote iki įsikūnijimo kūne ir po jo? Pažiūrėkite į save veidrodyje.

***

Skaitykite prieš veidrodį klasikinius kūrinius kuo išraiškingiau, aiškiai, visu balsu tardami žodžius. Taip pat stebėkite save veidrodyje. Nuolat tobulinkite deklamavimo meną. Nuolat įrašinėkite savo kalbą ir išklausykite. Būsite nustebinti ir gal būt apmaudausite dėl jo skambėjimo. Kuo labiau jūsų įsivaizdavimas apie save skiriasi nuo tikros asmenybės, tuo labiau nenorite pripažinti savo balso.

***

Balsu sau perskaitykite eilėraštį kuo natūraliau. Po to perskaitykite tą patį eilėraštį mintimis, įsiklausykite į savo vidinę kalbą, į tartį. Pamėginkite skaityti balsu ir stebėti, ar tariate tai kartu ir mintimis. Pamėginkite balsu skaityti eilėraštį ir tuo pačiu metu galvoti apie ką nors kita arba kartoti kokį nors sakinį. Pamėginkite skaityti eilėraštį vidine kalba ir kartu galvoti apie ką nors kita arba kartoti bet kokius sakinius. Kiek „galvojimo kanalų“ galite „nuskenuoti“? Kas yra tas „skeneris“ šiuo atveju?

Suvokdami padėtis, kuriose atsiduriate, pasistenkite ištarti žodžius, atitinkamai išreiškiančius šią padėtį kūno, jausmo, kalbos, tarpusavio santykių ir pan., požiūriu. Dabar lengvai pakeiskite požiūrį – tokios pratybos pagilins ir išplės jūsų susivokimą – kur esate ir ką reiktų daryti.

***

Tyrinėkite įvairias savo asmenybės išraiškas – kalbą, elgseną, eiseną, aprangą ir pan. Pateikite sau klausimą: kaip jas įgijote? Sekdami ir mėgdžiodami savo dievaitį? Draugus? Priešus? Jei pritariate šiam bruožui, ar jaučiate dėkingumą tam, iš ko tai perėmėte?

***

Atsibudę ryte, sugalvokite galimybių jausti pasaulį, veikti, kalbėti ne taip, kaip įprasta. Tegu iš pradžių tai bus paprasti ir lengvai įvykdomi jūsų įprastos dienotvarkės pokyčiai.

***

Pasistenkite pakeisti savo įpročius ir sekite, kokių pasekmių tai turės. Ar jausite malonumą, mokydamiesi daryti kažką naujai, ar susidursite su pasipriešinimu ir dirglumu? Nugalėję kasdienybės ir nesuvokimo inerciją, jūs galėsite pakilti į naujus lygmenis.

Sun Light. Kosminės energijos gausa.

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

gomukh_taja 2

Prie Gangos ištakų. Gomukh. Deivikos nuotr.