Septynios Rytų pasaulėvydos švaros taisyklės:

swansDieviškoji Švara ir jos siekimas yra svarbiausia žmogaus dvasinės AtGajos (vystymosi) sąlygų. Šventoji Švara, lyg senasis sanskrito sandas Svaha, reiškiantis aukojimą, Dangų (trečioji, švenčiausia būties buveinė – Dangus), rodo senąją Baltų protėvių bei Rytų kultūrų vidinę bendrystę. Švara- -Šviesa-Šventumas-Sąvastis-Svaha.

1. „Rankų švara“.

Tai reiškia turėti tiek, kiek iš tikro reikia ir neimti nieko, kas tau nepriklauso. Taip pat – aukoti keturiasdešimtą, dešimtą ar kitą pajamų dalį (arba savo laiką) šventiems tikslams, visuomenei, vargstantiems.

 

2. „Ausų švara“.

Tai reiškia, neklausyti piktų, baimės ar aistrų kamuojamų žmonių, o taip pat apsaugoti savo ausis nuo pletkų, tuščio plepėjimo, keiksmų ir šmeižto, kitokios garsu reiškiamos nešvaros. Klausyti garsų bei žodžių, kurie žmogų pakylėja.

 

3. „Akių švara“.

Tai reiškia saugoti akis nuo vaizdų, kurie sėja neapykantą, pyktį, pavydą ir aistras. Žiūrėti į visa tai, kas gimdo pusiausvyrą ir harmoniją.

 

4. „Burnos švara“.

Tai reiškia saugoti savo burną ir liežuvį nuo daugiažodžiavimo ir visokių pletkų ir keiksmų, kitokių žodžių, kurie nedaro žmonių geresniais, jų neįkvepia geriems darbams ir t.t. Tarti tik gražius ir malonius žodžius. Taip pat prisiminti, kad tylėjimais – auksas.

 

5. „Kūno ir drabužių švara“.

Tai reiškia savo kūną bei drabužius laikyti švaroje. Esant švaroje, nuolat prisiminti, kad žmogus nėra vien fizinis kūnas.

 

6. „Minčių švara“.

Tai reiškia pašalinti iš proto negatyvias mintis ir netyrus vidaus motyvus ir jų neįsileisti. Jei vis tik jie patenka galvon, mokytis juos stebėti nesitapatinant su savo mintimis ir kylančiais vidaus motyvais. Taip pat tai reiškia negailėti savęs. O turėti šviesius idealus, švarius vidinius gyvenimo motyvus ir jų siekti. Skatinti save švarai, šviesai ir geriems, teisingiems darbams. Vystyti suvokimą „už proto“. Suvokimas yra kelias į atsakingą laisvę.

 

7. „Sielos ir širdies švara“.

Tai reiškia mokytis mylėti ir tikėti, taip pat priimti pasaulį tokį, koks jis yra. Mokytis duoti ir nereikalauti nieko atgal, tarnauti artimui savo ir visam pasauliui. Suvokti savo dvasinę prigimtį ir sekti ja, kaip savo kelrode žvaigžde. Skirti meilę nuo prisirišimų. Meilė yra laimė.

***

Atliekant visa tai, tikėti ir Suvokti, kad tikrasis „tu“ nesi tai, ką matai ir jauti. Tu esi savo paties gyvenimo Stebėtojas, dvasinė beformė Sąvastis. Šis tylus ir ramus Stebėtojas, subtili dvasinė substancija, yra visų tavo gyvenimo pasikeitimų Liudytojas, tačiau Pats niekur nedalyvaujantis, o tik paliudijantis vyksmą. Meilė yra lyg vandenynas, kuriame Stebėtojas gyvena, jie abu neturi ribų. Meilė yra Stebėtojas ir Stebėtojas yra Meilė. Tu esi savo gyvenimo filmo stebėtojas ir veikėjas vienu metu. Jei neįsitrauksi į žaidimus, giliai su jais nesitapatindamas, galėsi išgirsti vidinio Šventojo Mokytojo vedimą, kuris parodys kelią per gyvenimo brūzgynus.

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt