Tiesiog eilėraštis apie žvaigždes

   Tiesiog eilėraštis apie žvaigždes. Gal būt, taip jaučiasi dvasinis ieškotojas, kas jis bebūtų – jogas ar poetas – kuris žiūri į žvaigždes. Jį šaukia Jo žvaigždė, rodo kelią į Save. Per vienovę, kuri atrandama savyje, gimsta kitoks žmogus. Todėl dvasinius žmones senovėje buvo įprasta vadinti dukart gimusiais…

***

Paklausykite!

Jei žvaigždes uždega –

reiškia – kažkam to reikia?

Reiškia – kažkas nori, kad jos būtų?

Reiškia – kažkas tuos taškelius vadina perliukais?

 

Ir klupdamas

pusiaudienio dulkių pūgose,

veržiasi pas Dievą,

bijodamas, – gal pavėlavo,

verkia,

bučiuoja gyslotą jo ranką,

prašo –

kad būtinai būtų žvaigždė! –

prisiekinėja –

neištvers tos bežvaigždės kančios!

 

O po to

vaikšto susirūpinęs,

išore ramus.

Sako kažkam:

“Juk dabar tau geriau?

Nebaisu?

Taip?!“

 

Paklausykite!

Jei žvaigždes uždega –

reiškia – kažkam jos būtinos?

Reiškia – taip turi būti,

Kad kiekvieną naktį

Virš stogų

Sužibtų nors viena žvaigždė?!

 

Vladimiras Majakovskis, 1914

Vertė R.G.Narajanas 2009 metais

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

Agnės Marijos nuotr.

Parašykite komentarą