Žmogaus virpesių galios

OLYMPUS DIGITAL CAMERAKiekvienas žmogus, būdamas kūniška ir dvasine būtybe, skleidžia tam tikrus virpesius. Šie virpesiai turi savo dažnius. Šiuos dažnius galima išmatuoti.

Kiekvienas kūno organas turi savo virpėjimo dažnį, o taip pat yra bendrinis dažnis. Bendrinis dažnis priklauso nuo visos eilės priežasčių: kūno sveikatos, maisto kokybės, įpročių, kūno, proto ir jausmų švaros, ryšio su gamta stirpumo, oro (klimatinių) sąlygų, metų laiko, ryšio su „vidiniu mokytoju“ ir t.t. Šios priežastys įtakoja vieną kitą ir turi grįžtamąjį ryšį.

Sveikas žmogus jaučia vidinį tylų džiaugsmą, ramybę, meilę bei tylą savyje. Jis kūniškai jaučiasi gerai, yra kupinas agnos ir darbingas, visos organizmo dalys dirba darnoje. Tokiam žmogui būdingi aukštų dažnių virpesiai.

Virpesiai žemėja, jei apninka neigiami jausmai ir mintys. Taip pat jų sąlygoti veiksmai, žmogaus elgesys. Jei vartoja „sunkų“ maistą, žmogus tampa „sunkesniu“, ima „virpėti“ žemesniuose dažniuose. Keldamas savo virpesius, žmogus tampa vis labiau laisvu ir budriu, jame atsiskleidžia anksčiau nepastebėti gabumai ir galimybės.

Kylančių virpesių požymiai:

1. Mažėja reikalingo maisto poreikis. Mažėjant maisto daviniui, neatsiranda alkio jausmo. Tai vyksta, nes su virpesių kilimu didėja ir agnos galimybės. Organizmas nebenori vartoti sunkų (žemų virpesių prisotintą) maistą.

2. Mažėja laikas, reikalingas miegui ir poilsiui (gamtos darnos ribose). Visą dieną kūnas išlieka budrus ir agningas.

3. Sapnai tampa vis daugiau sąmoningi (žinau, kad sapnuoju), gyvi ir ryškūs, o po to visiškai praeina. Juos pakeičia Šviesa sapne. Sąmoningai sapnuojant, nusitrina ribos tarp sapno ir būdravimo.Žmogus bunda Tikrovei.

4. Kūnas tampa lengvas, jame jaučiama lengva agna.

5. Nyksta poreikis triukšmui (muzika ir kt. garsai) – skleidžiasi tyla viduje, kuri sukuria ir tylą išorėje (atitinkamos išorės sąlygos).

6. Padidėja agnos (energetinis) jautrumas. Imamos jausti subtilios agnos ir jų pustoniai. Prajaučiami žmonės: vieno žvilgsnio į žmogų ar jo atvaizdą užtenka, kad nustatytum jo esmines savybes, būdą ir kt. Toks žmogus ne tik žiūri, bet ir mato bei suvokia, ką matąs.

7. Silpnėja ir visiškai išnyksta bendravimo poreikis, buvimas vienumoje tampa gamtiška ir malonia būsena. Ateina pilnatvės pojūtis ir suvokimas, jog išorė yra mūsų vidaus atspindys. Praeina poreikis kažko ieškoti, ko, atseit, tau „trūksta“.

8. Silpnėja ir išnyksta baimės ir nepasitikėjimas savo jėgomis. Įvyksta aplinkybių, kurios yra dabar, priėmimas.

9. Nyksta svarbumo pojūtis. Priimant pasaulį tokiu, koks jis yra, žmogus tampa ramus, protas nustoja be savo valios „gaminti“ įvairias mintis, sampratas ir sąvokas.

10. Suvokiama esmė už žodžio, skaitant Žinios pripildytas knygas, šventraščius, savaime skleidžiasi suvokimas „už proto“ arba vyda-vydija.

11. Nyksta abejonės, atsiveria gyvenimo kelias ir vidinis Žinojimas, kad šis kelias yra tavo ir jis yra teisingas. Sustiprėja nuojauta, santykis su vidiniu mokytoju, vidiniu vedimu, kuris niekada neklysta, kuris yra Tiesa.

12. Stiprėja mūsų poveikis aplinkai ir žmonėms. Tai, ką mes kalbame, ima pildytis. Gyvenimas prisipildo „stebuklų“ ir ženklų (jie imami pastebėti). Jaučiamas gamtos, pasaulio Visatos ir žmonių „sinchronistiškumas“, vieninga austuva.

13. Jaučiamas tylusis džiaugsmas be priežasties. Tai baimių nykimo, svarbumo nusimetimo išdava.

14. Gimsta užuojauta, kuri pamažu tampa atjauta kenčiantiems (dar nesuvokiantiems). Vis daugėja galimybių jiems padėti, pasiremiant įgytomis galimybėmis ir nuojauta (vidiniu vedimu).

15. Žmogus ima atsibusti iš miego rūšies, kurią vadiname būdravimu. Gimsta budrumas. Jis ima skirti būsenas, gimsta veržimasis ir atsiskleidžia širdies galia.

16. Žmogus tampa savo gyvenimo Stebėtoju, jis nebeveikia, tačiau per jį pasireiškia pati Veikimo galia. Suvokdamas savo kelią, jis leidžia tai galiai reikštis, pats nieko nedarydamas vien iš savęs.

17. Žmogus tarpsta būvoje. Būva – tai sąmoningas buvimas dabarties akimirkoje, ne meditavimas, ne „kažko veikimas“, o tiesiog būties džiaugsmas, kai nurimsta protas ir jausmai. Kai žmogus ŽINO, kad YRA kiekvieną amžinybės akimirką, ši būsena nepriklauso nuo atliekamo darbo, veiklos, meditavimų ar kitų pratybų ir yra išlaikoma nuolat. Jei akimirkos Būva išgyvenama pilnai, akimirkos susilieja į patirties upę, kuri teka už laiko ir proto (sampratų) riboženklių.

18. Ir pagaliau, kaip rašo krija jogas Šibendu Lahiri: „Kai asmenybė (ego svarbumas) tampa nuliu, prasideda vyksmas, kurio pasėkoje žmogus pasijaučia esąs palaimos aplinkoje. Šio vyksmo pabaiga yra begalinės gamtiškos būsenos atsiradimas. Šioje būsenoje žmogus esti darnoje su Proto Agna. Asmenybė (ego) – daiktavardis. Jis turi baigtis, kad prasidėtų šventasis vyksmas – veiksmažodis. Ir pagaliau, viskas baigiasi sprogimu – amžinosios gamtiškosios būsenos atsiradimu, surištos su agna, kuri SUPRANTA. Po to daugiau nevyksta jokio proto judėjimo.“

19. Matomas pasaulis toks, koks jis yra. Kaip parašyta Patandžalio sutrose „tada matančiojo sąmonė įsitvirtina tikrojoje būsenoje sąvastyje“. Tada žmogus mato pasaulį  tokį, koks jis yra iš tikrųjų, o ne regimybės-menamybės (iliuzijos, miego būdraujant) aptemdytą savo sąmonės ir proto atspindį.

Tuomet sąlyginiai „čia“ ir ‚anapus“ susijungia per žmogų, toks žmogus tampa tarpininku tarp Žemės ir Dangaus.

***

Žemi ir aukšti (tai sąlyginės sąvokos) virpesiai yra šiuose dažniuose:

patys žemiausi – nuo 0 iki 2,7 hercų;

žemiausi – nuo 2,7 iki 9,7 hercų;

žemieji – nuo 9,7 iki 26 hercų;

aukštieji – nuo 26 iki 56 hercų;

aukščiausi – nuo 56 iki 115 hercų;

patys aukščiausi – nuo 115 iki 205 hercų;

„krištoliniai“ virpesiai – virš 205 hercų.

***

Žemų dažnių mintys ir jausmai sukelia šių dažnių virpesius:

* sielvartas – virpesiai nuo 0,1 iki 2 hercų;

* baimė – nuo 0,2 iki 2,2 hercų;

* nuoskauda – nuo 0,6 iki 3,3 hercų;

* suirzimas – nuo 0,9 iki 3,8 hercų;

*pasipiktinimas – nuo 0,6 iki 1,9 hercų;

* atskirumo (ego) pasireiškimai – iki 2,8 hercų;

* ūmumas (rūstumas)- 0,9 hercų;

* įtūžio banga – 0,5 hercų;

* pyktis – 1,4 hercų;

* puikybė (svarbumas) – 0,8 hercų;

* išdidumas – 3,1 hercų;

* panieka – 1,5 hercų;

* pranašumas – 1,9 hercų;

* gailestis – 3 hercai.

***

Aukštų dažnių mintys ir jausmai sukelia šių dažnių virpesius:

* atitikimas – nuo 38 hercų ir daugiau;

* pasaulio priėmimas kaip yra, be sąlygų ir nepasitenkinimo – 46 hercai;

* didžiadvasiškumas, kilnumas – 95 hercai;

* dėkingumas (ačiū) – 45 hercai;

* gilus, širdingas dėkingumas – nuo140 hercų ir daugiau;

* vienovė su kitais žmonėmis – 144 hercų ir daugiau;

* atjauta – nuo 150 hercų ir daugiau, (gailestis – tik 3 hercai);

* meilė, kurią žmogus supranta protu, tačiau mylėti dar tik mokosi – 50 hercų;

* meilė, kurią žmogus jau skleidžia širdimi visiems žmonėms ir pasauliui – nuo 150 hercų ir daugiau;

* besąlyginė meilė – nuo 205 hercų.

Тaigi, žmogaus, dirbančio su savimi, skleidžiami virpesiai prasideda maždaug nuo 40 hercų. Nuo 70 hercų – tvarumas, laiminga, nepriklausomai nuo išorės sąlygų, būsena.

R.G., naudojantis econet.ru pateikta medžiaga, 2015 metai

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

OLYMPUS DIGITAL CAMERA