R.G.Narajanas apie jogą ir sąmojį

„Rimtumas – tai būdas paprastus dalykus padaryti sudėtingais.“

Ra Hari

Perskaičiau straipsnį apie juoko jogą ir beveik nušvitau: o kodėl gi ne? Kodėl negali būti juoko jogos, bokso jogos, dviratininkų jogos… Jei boksininkai kovos metu atliks ir jogą, tikrai niekam nebus blogiau. Gal net pagerės… O gal ir ne.

Kažkodėl daugelis yra įsitikinę, kad joga yra „rimtas“ užsiėmimas. Būtinai reikia sėdėti tam tikroje padėtyje, beveik rūsčia veido išraiška ir geriau ar blogiau apsimesti, kad medituoji… Tačiau vienas mokytojas yra pasakęs (gal ir ne vienas): kai juokiesi, nėra laiko galvoti. O negalvojimas jau yra joga (nors ne visada, plytų siena negalvoja, bet jogos neatlieka). Tas pats mokytojas toliau kalbėjo, kad joga yra tinginių užsiėmimas. Juk nieko nereikia daryti, tiesiog sėdėti. Mūsų platumose kartais yra įsivaizduojama, kad joga yra kūniški pratimai. Iš dalies taip, lankstai kūną mankštiniesi dvasingai. Tačiau juk ne kiekvienas akrobatas yra jogas. Tai kur riba tarp jogos ir cirko?

Kaip bebūtų, „tikram jogui“ niekada nepakenks pažiūrėti su sąmoju į tai, ką jis daro. Arba nedaro. Mūsų platumose „rimtų“ jogų ir kitų praktikuotojų tikrai užtenka… Kai sutinki kokį vieną kitą visiškai „nerimtą“, širdyje tampa gera ir lengva. Štai žmogus, darantis tai, ką jis daro, tačiau visiškai nesureikšminantis to, ką daro. Gal nuojauta jam kužda, jis žino, kad nieko nedaro? Viskas ir taip vyksta.

Kartą Rusijoje gyveno vienas linksmas jogas. Jį vadino Ra Hari. Gyvenimą jis baigė blogai (kaip tikras jogas), parašė vieną nedidelę knygutę – „Pradedančiojo medituotojo vadovėlis“. Būtinai įdėsiu į www.yogi.lt biblioteką. Šiek tiek ne-švanki knygutė (gal ir nepritiktų jogams tokias skaityti), bet su tikru sąmoju, juokeliu. Ir apie rimtą užsiėmimą – jogą. O jau vien tai yra verta dėmesio.

Neklaužada Ra Hari rašo, lyg nujausdamas artėjančią ūkio krizę (knygelė buvo užrašyta gana seniai, tais laikais, kai krizių dar nebūdavo):

„Jus pakišo. Jus išdūrė ant visų jūsų babkių iki paskutinio cento. Visi pinigai – iliuzija. Jūs nieko neturite. Ir neturėjote.“

Tokia štai jogiška filosofija moralinės-ūkio krizės laikotarpiu. Gal kažkam padės…

Jei babkių nėra, tai nėra ir to, ką už jas būtų galima nupirkti. Gal ir pirkėjų nėra. O pirkėjai – tai mes. Reiškia ir mūsų nėra. Jei ir mūsų nėra – tai ko jaudintis dėl rytojaus? Juk jo irgi dar nėra. O gal ir nebus. Slow down, mielieji…

Parašiau šias eilutes ir toliau skaitau Ra Hario nemirtingą veikalą. Ir perskaitau: “Nebijokite nemalonumų. Jei jie dar neatsitiko, jie kažkur ateityje, o jei jau atsitiko, tada praeityje. Tai yra čia ir dabar jų nėra.” Iškart atėjo patvirtinimas! Tačiau kaip įrodyti, kad nenusirašiau? Tiek jau to…kitą kartą įrodysiu.

Ženkime su daina per gyvenimą ( kurio, beje, gali būti ir nėra) koja kojon. O dar geriau – nederindami žingsnių, asmeniškai. Vis dėlto joga – labai asmeniškos pratybos. Tačiau juoktis kartu visada linksmiau. Daugiau juokimės. Jei atvirai, tai nieko daugiau mums ir nelieka. Tačiau “daugiau” ir nereikia… (“mažiau” – irgi, beje…)

Užbaigsiu Ra Hari ištrauka: “Juokingas dalykas tas gyvenimas – pasižiūri aplink, na kaip nesijuokti?”

Tiesa – kai per daug juokelių, jie suteikia paviršutiniškumą, kai viskas labai rimtai – tada tie rimtumai suteikia sunkumą.

Šis rašinėlis išėjo paviršutiniškas, bet toks ir turėjo būti.

 

R.G.Narajanas, 2009 metai

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

Parašykite komentarą