R.G.Narajanas: apie jogos kryptis

   O Tu, Beribe ir Amžina Dvasia, Tu, neturintis nei pradžios, nei pabaigos. Tu, Nesužeidžiamas kalaviju, Nedegantis ugnyje, Nesugriaunamas žeme, Neišdžiovinamas oru, Nenuskandinamas vandeniu, padovanok man vienybę su Tavimi.

 

Svamis Ramajanda

 

 Visi žinome, kad pasaulyje labai daug įvairių jogos krypčių – jos pavadinamos pradininkų ar žymių Mokytojų vardais ir t.t. ir pan. Kartais verda ginčai, kuri jų yra “tikra” arba “klasikinė”, kuri veikia, o kuri, atseit, ne. Tam sugaištama daug laiko ir brangios energijos. Prana dingsta nesibaigiančiuose pokalbiuose prie arbatos puodelio apie dvasingumą.

Ar tuomet neužmirštame, kas yra Joga, ši paslaptinga transcendentinė jungtis? Kas su kuo jungiasi? Protas, nesantis ramybėje, negali pažinti Tylos. Todėl begaliniai ginčai ir diskusijos apsunkina Pažinimą. Šrila Prabhupada yra parašęs: “Jei žmogus neranda ramybės, ar gali jis pasiekti transcendencijos suvokimo lygmenį?“ Tai retorinis klausimas.

 Žmogaus protas linkęs kurti schemas, hierarchijas, prisirišti prie jų ir įvairių išvestinių ženklų. Dalis šių ženklų yra netgi patentuoti prekiniai ženklai. Pavyzdžiui “Sivananda Yoga”. Pats didysis jogos Guru svamis Šivananda apie tai nebuvo nieko girdėjęs, jis nepraktikavo “Sivananda Yoga’os”. Nes Joga yra tiesiog Joga, jos vidinė esmė glūdi virš visų vardų ir formų.

 Tiesiog Vakarų pasaulyje yra įprasta kažkaip įvardinti tai, ką darai. Žmonėms taip paprasčiau. Ir tai suprantama. Ir patentuoti kažkokius vardus ar pavadinimus nėra draudžiama… Pamačiusi šiuos procesus (beje, kaip pasirodė, mokant žmones jogos ir naudojantis įvairiais prekių ženklais pasaulyje yra uždirbami milijardai dolerių), netgi pati valstybė Indija jau kelia klausimą dėl jogos termino ir praktikų teisinės apsaugos. Toks jau šis pasaulis.

 Nuorodą į straipsnį rasite čia.

 Indijos susirūpinimas yra suprantamas. Tačiau kažin ar įmanoma uždrausti žmonėms ieškoti ir kurti. Žinoma, pirminis akstinas susirūpinti buvo begalinė jogos komercializacija pasaulyje. Kitaip tariant, neteisingas vidinis Motyvas.

 Joga gyva tik tada, kai paremta asmenine praktikuotojo patirtimi. Kiek tos patirties yra, kiek ji gili – tokia ir joga. Išeina, kiekvienas turime savają. Milijonai jogų. O kaip gi kitaip? Kiekvienas žmogus – atskira sala, pamažu suvokiantis, kad ir jis yra milžiniško žemyno – Bendrinės Sąmonės, dalis. Ar verta skubėti patentuoti šį atradimą ir registruoti savo asmeninę jogą? Ar galima užregistruoti žmogaus ryšį su Dievu, jo Meilę, Nesavanaudiškumą, Pasiaukojimą, Tarnystę?

 Vienintelė išeitis – Būti, Gyventi, Praktikuoti ir Kurti. Ieškoti ir kurti patiems, būti atsakingiems už tai, ką darome. Kristi ir vėl stotis, bet žingsniuoti pirmyn. Ir taip sukurti savo asmeninį santykį su Tuo, kas yra vadinama Joga arba Didžiąja Jungtimi (Maha Yoga). Beje, ir toks prekinis ženklas egzistuoja, berods JAV…

Kaip bebūtų, bandymai kažkaip įvardinti save bei tai, ką darai, savaime juk nėra kažkoks neigiamas ar smerktinas dalykas. Tiesiog kartais šie dalykai uždengia Esmę. O be Esmės pažinimo iš jogos lieka tik išoriniai ritualai, pratimų kompleksai, “bendraminčių” klubai ir panašūs dalykai. Gal kažkas atsakys, kad ir taip geriau, nei trankytis po naktinius klubus ir kitaip barstyti savo gyvenimus. Ir bus savotiškai teisūs. Tačiau žmonėse gyvenanti Jėga verčia juos siekti Dangaus, kiekvienam einant savo keliu į Tobulybę. Ir ši Jėga yra prigimtinė mūsų, žmonių giminės, teisė. Todėl gimsta ir šie čia parašyti žodžiai.

 Kokia Joga galėtų užgimti Lietuvoje? Esame nepaprastai sena tauta, turinti tūkstantmetes dvasines tradicijas. Tačiau daug kas užmiršta. Buvo daroma taip, kad būtų užmiršta. Tačiau šioje Visatoje nieko neįmanoma visiškai užmiršti. To patvirtinimas yra šimtai ir tūkstančiai sielų, siekiančių tobulėjimo per jogą Lietuvoje. Dažnai čia atvykę mokytojai stebisi: iš kur čia jūsų tiek daug?

Vieną iš galimų atsakymų radau Astrėjos knygoje “Septyni spinduliai ir jų valdovai”. “Lietuvos Dvasios sąmonėje telpa aukščiausios Sąmonės natos, todėl žmonių, galinčių su ja susisiekti, šioje šalyje yra daugiau, nepaisant to, kad ji maža. … Religijų sintezės arba Visuotinio tikėjimo grūdai tebėra jos erdvėse. Iš tos erdvės maitinasi Lietuvos Dvasia, vadinasi, iš jos gali maitintis ir jos žmonės …“

 Jei jau atėjome į šią žemę Viešpaties Valia būtent čia, ne kur nors Indijoje ar kitoje Žemės vietoje, – tai nėra atsitiktinumas, į kurį galima būtų nekreipti dėmesio. Atsitiktinumų gamtoje nebūna. Išminčius yra pasakęs: “nenoras pažinti savo šalies dvasią – tai ir nenoras pažinti tikrąjį save“. Viskas yra susiję. Ir kiekvieno asmeninė Joga gimsta iš Kūrybos, santykio su šeima, aplinka, Tėvyne. Ne taip svarbu, kokios yra konkrečios praktikos išorinės formos, kokie Dievai garbinami ar ritualai atliekami. Faktas yra tai, jog negalime pabėgti nuo paties savęs. Esančio čia ir dabar. Šiame žemės lopinėlyje, kurį mūsų protėviai mylėjo, gynė ir pavadino LIETUVA.

 Todėl norisi kalbėti apie integralinę jogą. Sintezės jogą, kurioje susilieja Rytai ir Vakarai į vieną dvasinį srautą. Apie tai kalbėjo svamis Vivekananda, svamis Šivananda, tai savo mokymuose įgyvendina Teosofijos mokytojai ir visi Didieji Mokytojai. Šia dvasia suvoktus mokymus galima pateikti įvairiais lygmenimis – tame tarpe ir fiziniame (asana).

Mūsų protėviai Žinojo, kad pasaulis yra Gyvas. Visa yra gyva ir turi savo sąmonę. Augalas, medis ir akmuo. Visi gyvena savuosiuose pasauliuose ir kuria savo pasaulio harmoniją. Viskas yra susiję. Mus veikia akmuo ir mes galime paveikti akmenį. Akmuo nemoka griauti – tai sustingusi sąmonės forma. O žmogus gali pasirinkti. Iš šio bendrojo suvokimo atsiranda tas Kažkas, kas sujungia įvairius laikmečius ir patirtis… Ir susijungia Žmoguje, gyvenančiame Čia ir Dabar.

 Priklausomybė nuo indiškųjų (ir bet kokių kitų) egregorų turi savo specifiką. Iš vienos pusės – egregorai (dvasinės mokyklos ir kryptys) suteikia didelį palaikymą, Kelio pradžioje sutvirtina praktikuotoją ir suteikia jam jėgų tobulėti, eiti savuoju Keliu. Tačiau užmokestis už tai – taip pat labai didelis. Energetiniai mainai visada vyksta. Šis užmokestis – nustatomos tam tikros lubos ir veikimo schemos, žmogus tampa struktūros dalimi.

Tačiau ateina laikas, kai šie dirbtiniai apribojimai pradeda stabdyti. Šis stabdymas yra daugiau paties praktikuotojo vidinės veiklos rezultatas, nesugebėjimas už nuotraukos ant sienos pamatyti Begalinę Sąmonę. Jam trukdo suformuoti įpročiai ir prisirišimai. Prie konkrečių praktikų, prie aplinkos, mokytojų, mantrų, asanų, visko. Tik atsisakius viso to, galima žengti toliau. Žodis “atsisakius” nereiškia išorinį atsisakymą. Tai reiškia, kad turi būti perkeistas žmogaus Suvokimas. Esant dirbtiniams apribojimams tai padaryti dar sunkiau. Todėl kartais matome, kaip egregorai patys lyg “išstumia” vienus ar kitus žmones, nebetelpančius į jų suformuotus rėmus.

 Taip dvasinis vyksmas esant egregoro viduje gali sustoti ir žmogus kaip voverytė ima suktis ratu. Tokie tampa egregorų tarnais. Ir tada tai nereiškia, kad augimas neįmanomas, tai reiškia, kad ne kiekvienam savo vidumi pavyksta išsiveržti iš išorinių formų apribojimų ir susitelkti į begalinę formą-neformą savęs viduje. Jei toks susitelkimas įvyksta, galima toliau tarnauti egeregorui būnant jame. Tačiau tai reti atvejai, kai pavyksta. Dažniausiai, keičiant vidų turi keistis ir išorė. Arba sustojimas. O sustojimas reiškia ėjimą atgal.

 Sunku savimi paneigti tai, ko tave mokė ilgus metus ir per praktinę patirtį už laikinų formų pamatyti begalybę… Tačiau taip įvyksta Amžinosios Jungties/Jogos atstatymas. Jis buvo visada, tačiau mes apie tai buvome užmiršę. Šioje Jungtyje išnyksta visos jogos kryptys ir ištarti žodžiai…

 Yra tik vienas kelias, savo kelias. Juo reikia eiti, ieškoti ir Teigti. Bet kokios praktikos turi būti suvoktos Savimi. Vien knyginis žinojimas nepadės. Kai toks suvokimas atsiranda, daugelis klausimų atkrenta savaime. Kiek Indija ar kažkas kitas bepatentuotų jogą ir jos praktikas. Tada kitaip neišeina. Kalbi ir darai, kaip jauti ir kuo tiki. Net jei žodžiai “jauti ir tiki” neperduoda viso reikalo esmės.

 Ir pirmutinis credo tiems, kas prisiima karmą mokyti kitus turėtų būti: NEPAKENK. O mokome visi. Nes visi esame ir mokiniai ir mokytojai.

 R.G. Narajanas

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt