Sai Baba: Apie neišmanymą

   Niekas tavęs taip nesilpnina, kaip neišmanymas*. Širdies infarktas, vėžys arba kojos praradimas – visa tai kartu paėmus nėra taip baisu kaip neišmanymas. Jis yra pavojingas lyg išbadėjęs krokodilas. Jei neišmanymas tau nekelia rūpesčių ir tu nieko nesiimi, kad išguitum jį iš savo gyvenimo, kada nors vis tiek jis suris tave.

Visas kančias, visus nusivylimus, visą skausmą reikia nurašyti į šio baisaus nedraugo sąskaitą.

Joks išorinis priešas nėra tau toks pavojingas, kaip tavo paties neišmanymas, kurį tu – vėlgi dėl nemokšiškumo! – dar ir stiprini.

Tu jį stiprini, įteigdamas sau, kad visa išmanai, netgi esi visažinis, galingas ir už visus kitus pranašesnis.

Šios iliuzijos kurstomas nemokšiškumas žaidžia su tavimi savo baisų žaidimą ir galiausiai vis tiek lemia tavo žlugimą.

Nemokšiškumas ir katastrofos yra neatskiriama, kaip vanduo ir drėgmė, ugnis ir šiluma.

Tai neišvengiama.

Saugokis neišmanymo. Melsk, kad tau būtų suteiktas Žinojimas. Giedok Gajatri mantrą, kartok Dievo Vardą ir medituok. Nepainiok pasaulietiško žinojimo, tarkim, gamtos mokslo žinių, su Žinojimu, apie kurį kalbama čia.

Žinojimas, apie kurį Aš kalbu, yra atsakymas į klausimą, kas tu esi, iš kur atėjai, kurlink eini.

Jei esi atradęs atsakymus į šiuos klausimus ir tikrai įaudęs juos į savo sielą, vadinasi, esi laisvas. Tau nebegrės joks neišmanymas – niekada.

Satja Sai Baba „Sai Baba kalba Vakarams“

 ***

*Neišmanymas – tai nesuvokimas, negebėjimas atskirti Tikra nuo netikra. Indijoje vadinamas avidya (sanskr.) – nežinojimu. Toks žmogus galvoja, kad tikrasis jis yra jo kūnas, jausmai ir protas. Paskendus iliuzijoje (sanskr. – maya), tokio žmogaus gyvenime atsiranda daug kančios, ateinančios per konkrečias gyvenimo situacijas. Yra pasakyta: jei yra ką žeisti – aplinka visuomet žeis. Aukštesnysis Suvokimas-Pajauta išvaduoja nuo priklausomybių ir prisirišimų, savininkiškumo, kurie pagimdo įvairius kentėjimus. Pagrindinis prisirišimas – žmogaus įsivaizduojama tapatybė, jo kūnas ir kraujas. Tai nereiškia atmesti. Tai reiškia savyje suderinti gyvenimo priešybes ir ieškoti pusiausvyros bei vidinės tylos – džiaugsmo.  Tai reiškia tiesiog suvokti, kad žmogus yra nemirtinga ir amžina Dvasia – Idėja. Jis nėra kūnas ir protas, tai tik jo instrumentai. Jo Esmė yra nemari Būtis. Amžina Būtis, Amžinas Žinojimas, Amžina Palaima. To praktinė patirtis yra Vidya – Žinojimas. Iš šio Žinojimo kyla visa kita.

 –

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

Agnės Marijos nuotr.

Parašykite komentarą