Meditacija apie Laimę

Laimės dar niekam nepavyko rasti išorės objektuose. Visi sutinka, kad tai yra vidinė būsena. Žmonės linkę laime vadinti ribotą laiką trunkančius jausmų proveržius. Euforiją, pasiekus vieną ar kitą didesnį ar mažesnį taip vadinamą „tikslą“. Tokiu atveju, gana greitai, pagal gamtoje galiojančius  dėsnius, ši efemeriška jausminė “laimė“ yra atsveriama atitinkama porcija „nelaimės“.
Nes pusiausvyra gamtoje turi būti išlaikyta.
Taip žmogaus gyvenimas tampa panašus į švytuoklę – kuo daugiau įsiūbuojame, tuo tampa „linksmiau“. Daugiau džiaugsmo ir daugiau kančios, po to dar daugiau… Pagaliau, Viešpaties Malone, gali ateiti laikas sustoti, pradėti stabdyti šią sąmonės švytuoklę. Ir galbūt ateis diena, kai ji sustings pagarbioje ir palaimingai džiaugsmingoje tyloje. Savyje įgyvendinusi priešybių vienybės principą. Jame glūdi tikroji harmonija. Tyloje skamba Sferų Muzika. Pauzė, nuostabiausia iš visų natų. Pilnatvės Tyla, kurioje galima išgirsti Žodį. Ši slėpininga ir švari Tyla gali būti pavadinta laime. Laimės esmę atskleidžia pusiausvyros dėsnis.

Švytuoklei lėtėjant, žmogus tampa ne veikėju, o Stebėtoju. Gyvenimas atsiskleidžia, lyg teatro scena. Čia galima veikti, neužmirštant, jog tai tik tau pavestas vaidmuo. Vidinis Stebėtojas žmoguje yra vienatinis ir nekintantis. Jis neveikia, tik stebi. Jis niekada negimė ir niekada nemirs. Kai žmogus ima jausti Stebėtoją savyje, požiūris pradeda keistis. Kai Stebėtojas stebi savo protą – protas rimsta ir pagaliau tampa pakankamai ramus, kad matyti save lyg „iš šono“.  Žmogaus protas kaip taisyklė, veikia tik susiasmeninęs, susiliejęs su ego arba „aš“ suvokimu. Iš čia ir gimsta kančia ir būties dualizmas.

Stebėtojas atskiria savo kūną, protą, jausmus nuo tikrojo „AŠ“. Ar Stebėtojas laimingas? Tai retorinis klausimas, į kurį kiekvienas jogas turi atsakyti pas sau. Vis tik, tai šiek tiek kitokia būsena, nei vadinama „žmogiška“ laimė. Kuriai antitezė yra nelaimė. Tik tada, kai sąmonė sugeba išeiti iš priešybių koridoriaus ir šio suvokimo suformuotų koncepcijų, mus pasiekia tikrasis Suvokimas. Kaip gebėjimas atskirti Tikrą nuo Netikro. Atskyrus sutaikyti viską savyje ir savimi. Ar tai yra laimė? Jeigu Žinojimas ir Suvokimas yra laimė – tada taip.

R.G.Narajanas

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

 
Agnės Marijos nuotr.