Didžiųjų regimybių sąrašas

Gompoje LadakeKuomet įsisąmoniname tai, jog visa yra laikina, kad laimė neišvengiamai virsta kančia, kad visi pasireiškimai savo esybėje yra netikri, o tiesiog mūsų proto atspindžiai, įstengiame įveikti pirmąją kliūtį, trukdančią meditavimo pratyboms – prisirišimą prie šio pasaulio.

Bokar Rinpoche

 Žmonės gyvena miegodami ir sapnuoja sapnus. Prisiminkite kinofilmą „Matrica“. Gal viskas ne taip, kaip atrodo? Jei norime atkurti pirminę Budrumo būseną ir pradėti gyventi iš tiesų, turėtume suvokti šio pasaulio sąlygiškumą ir nustoti tapatintis su savojo proto atspindžiais.

Mus nuo mažens mokė ir aiškino, kaip reikia gyventi ir kas yra pasaulis, kaip jis surėdytas. Mums įteigė dalines tiesas, teigdami, kad jos absoliučios. Kaip išsivaduoti, kaip atbusti ir pasiekti skaidrų Budrumą, kuris yra dvi didžiosios L – Laisvė ir Laimė? Šios didžiosios L yra nuspalvintos tyliuoju Džiaugsmu.

Atsakymas į šį klausimą yra. Imti stebėti tai, kas vyksta aplink ir pastebėti, nesitapatinant su gyvenimo vyksmu, būnant „už“ viso to pasikartojančio šurmulio. Tuomet savaime skleisis suvokimas-atskyrimas, dvasinė Vyda.

Kas tikra, o kas netikra? Kas praeina, o kas pasilieka amžiams?

Štai Didžiųjų Regimybių sąrašas. Medituokite į jas.

1. Atskirumo regimybė

Mums rodos, kad esame atskiri ir vieniši. Visaip bandome užpildyti tą vienišumą – kas keisdamas vyrus/žmonas ir vis nerasdamas pasitenkinimo, kas įsigydamas namų augintinius, o kas be perstojo bendraudamas su į save panašiais ir t.t. Mes jaučiame grėsmę ir varžomės su visu pasauliu. Mes nepasitikime draugais ir kaimynais. Ši grėsmė ir susireikšminimas sukelia baimę ir įtampą. Mes buriamės į valstybes – visą žemę išraižė valstybinės sienos. Tautos ir šalys taip pat varžosi ir kovoja.

Šiuolaikinėje aplinkoje ‚aš“ ženkliai nugali „mes“, taip pažeidžiama visuomenės darna. Beveik kiekvienas nori būti ypatingas ir nepakartojamas. Šis noras būti nepaprastu, iš tiesų, kaip sakydavo Ošo, labai įprastas noras.

„Troškimas būti neįprastu – tai labai įprastas troškimas. Atsipalaiduoti ir būti įprastu – iš tikrųjų neįprasta./ Ošo“

Yra viena sąmonė, viena Visata. Atskirumas yra regimybė, pasireiškianti medžiaginiame pasaulyje ir kuri ištirpstanti Bendrystėje. Kiekvienas lašelis, kiekvienas akmenėlis ypatingas, jis nesikartoja, tačiau šis atskirumas yra bendro dalis. Asmuo-šeima-giminė-tauta-žmonija-Visata… To suvokimas yra Darna. Pašvęskite savo atskirumą bendrumui. Tuomet atskiros visumos dalelytės šoks nuostabų meilės ir džiaugsmo šokį, Gyvenimo šokį. Medituokite į tai.

2. Tiesos regimybė

Busdamas žmogus imasi ieškoti tiesos. Žiniasklaida, įvairūs žinovai mums nuolat aiškina, kas yra tiesa, kas teisus, o kas klysta. Miegantis žmogus savo sapne tiki tais pranašais. Bundantis jau ima abejoti, ima lyginti įvairias nuomones ir galvoti savo galva. Vėliau ateina supratimas, kad kiekvienas tiesą supranta savaip, nešdamas savimi jos dalį. Tačiau kur gi ji visa, Tikroji Tiesa?

Jei dalinės tiesos jungiasi meilės padedamos – gimsta gyvybė ir gyvenimas (pavyzdžiui, vyro ir moters tiesa šeimoje). Kai valstybės varžosi dėl savo „tikrosios“ tiesos ir imasi kovoti, piršdamos viena kitai savo tiesos matymąą – gimsta karas ir mirtis. Meilė apjungia, neapykanta išskiria.

Kur gi yra tikroji Tiesa? Indai ją vadina Sat, ji neturi žodžių, ji už proto ir jo kuriamų vaizdinių. Ji gimsta apsijungus priešybėms, kiekvieno žmogaus širdyje. Prisiminkite, jog yra dalinės tiesos, kurios yra riboto proto atspindžiai ir visuotinė meilės ir suvokimo Tiesa. Televizorius perduoda ir skleidžia dalines tiesas. Meditavime ir susivokime galite rasti nedalomą Tiesą. Medituokite į tai.

3. Pasirinkimo laisvės regimybė

Dažnai atrodo, jog mes renkamės kaip gyventi ir esame laisvi. Tačiau miegantis žmogus yra įkalintas savo sapne, jis renkasi tik iš nedaugelio tame sapne esančių galimybių. Ir netgi tuomet, pažiūrėjus atidžiau, jo pasirinkimas yra iš anksto apspręstas jo savybių, patirčių ir t.t.

Jums atrodo, kad kažką renkatės kiekvieną gyvenimo dieną, tačiau pažvelkite atidžiau… Štai pažiūrėkite į dabartinės demokratijos siūlomus pasirinkimus. Jums atrodo, kad renkatės, tačiau jumis manipuliuoja tie, kurie užsiėmė vietas piramidės viršūnėje. Renkatės prekę, kurią daug kartų matėte reklamose. Ar iš tiesų tai jūs renkatės? O gal renkasi jus?

- Ką gi daryti? – dažnas paklaustų.

Tiesiog nustokite kreipti į tai dėmesį ir dalyvauti siūlomuose žaidimuose. Stebėkite savo kasdienius „pasirinkimus“ gyvenkite savo gyvenimą, buskite iš sapno, mokykitės atskirti tikruosius poreikius nuo įsivaizduojamų ir susivokti. Suvokus, kas yra pasirinkimo laisvė iš tiesų, susitaikius su Būtimi tokia, kokia ji yra, pasirinkimo-likimo klausimas išsisprendžia per dvasinį patyrimą.

Esminiai pasirinkimai: 

A) Būti arba Pūti.

B) Busti arba Dusti.

C) Rimti arba Mirti.

Kai jums rodos, kad turite pasirinkimą (arba jo neturite), prisiminkite G.Gurdžijevo mintį, kuri skamba šitaip – „niekas negali kitaip“. Medituokite į tai.

4. Laiko regimybė

Vieni sako, kad laikas – tai pinigai. Kiti nuolat neturi nei laiko, nei pinigų. Daugelis gyvena nuo vieno kalendoriaus užrašo, iki kito. Žmonės gailisi praeities ir laukia (tikisi) ateities. Tokia yra šio sapno matrica. Atsibusti galima tik esant čia ir dabar, jaučiant dabarties akimirkos galią. Todėl protas mus tempia „pirmyn“ arba „atgal“. Visas žmonių pasaulis, rodos, greitai juda pirmyn, tempdamas mus paskui save.

Ką daryti, kaip nepasiklysti tame bėgime iš dienos į dieną?

Užmerkite akis. Tris kartus giliai įkvėpkite ir su malonumu iškvėpkite. Pabūkite tyloje. Kur pasidėjo laikas? Čia ir dabar, esant ramybėje, jo nėra. Užsimerki – laikas pradingsta, atsimerki – jis vėl teka.

Laiko regimybė mus veikia tik išorėje. Viduje, nuraminus protą ir išsivalius proto-jausmų šiukšles, lieka Džiaugtis būties akimirka. Tai yra Būva, tikroji Būtis.

Laikas yra dalinis ir ribotas, Būva yra pilnatvė. Medituokite į tai.

5. Gerovės ir laimės regimybė

Dažnas vaikosi vien medžiaginės gerovės, mat tokia yra sapno galia. Sapnas, kaip ir žmogus, turi programą, kuri palaiko sapno tėkmę, jis „nori“ tęstis, kaip daro ir „miegantis“ žmogus, pats esantis savo sapno dalimi. Kas yra gerovė iš tiesų? Ar gerovė apsiriboja medžiagiškais dalykais? Atsakymas aiškus, dabar dažnas supranta, kad be medžiaginės yra ir dvasinė gerovė.

Ar mūsų nuosavybė iš tiesų priklauso mums? Kas bus, kai nusimesime savo medžiaginio kūno drabužius? Nuosavybe naudosis kiti. Todėl suvokime, kad šiame gyvenime mes nuomojamės iš Gamtos visa, kuo naudojamės. Išėję, paliksime kitiems. Perteklinis vartojimas vyksta ateinančių kartų sąskaita. Jūsų namai ir mašinos – tik iliuzinių skolų eilutės banko kompiuteriuose. Visa tai sudūlės ir pavirs dulkėmis, sugrįš į žemę.

Atbudę dvasinei gerovei, tampame laimingi iš tiesų. Ši laimė skleidžiasi būnant gamtoje, bendraujant su artimais žmonėmis, juokiantis, darant gerus darbus, medituojant, esant būvoje.

Darna gimsta ne pasirenkant kažkurią iš „gerovių“, o pačiam tampant Gerove. Medituokite į tai.

6. Taisyklių laikymosi regimybė

Daugelis mūsų laikosi įstatymų ir taisyklių. Tai yra tapę gero elgesio ženklu. Iš visų kampų sklinda, kaip būtina laikytis įvairiausių tvarkų, kurias kažkas-kažkada sugalvojo prisidengiant „bendrojo gėrio“ etikete. Susikūrusios valstybės griežtai prižiūri, kad piliečiai paklustų.

O kaipgi sąmoningumo kelias, budrumas? Gyvename miegodami, aklai tikime ir vykdome, ką mums paskys? Yra žmonių taisyklės, kurios surašytos įstatymuose – ir yra dvasinės taisyklės, kurios niekur neužrašytos, tačiau veikia, lyg būtų užrašytos. Sąmoningumo kelias yra jausti šiuos subtiliųjų pasaulių virpesius ir atskirti tikra nuo dirbtinumo.

O kaipgi žmogiškieji įstatymai? Taip kalbėjo vienas Mokytojas: „Kas ciesoriaus – ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“. Padėkite žmonėms darbu, jausmu, mintimi, jei galite. Neprisikurkite sunkių karmų, kurias vėliau gali tekti ilgai valyti.

Laikytis ar nesilaikyti? Suvokite žmogiškųjų taisyklių sąlygiškumą. Laikykitės jų, arba nesilaikykite. Buskite, žengdami į sąmoningą pajautą. Medituokite į tai.

7. Mirties regimybė

Gal būt stipriausia ir baisiausia iš iliuzijų – Mirties regimybė. Mes siekiame tęstis ir bijome užsibaigti. Kiekviena baimė, vienaip ar kitaip, – mirties baimė.

Kai išminčiai sako, jog mirties nėra, yra tik perėjimai iš vieno būties lygmens į kitą, jūs dažnai netikite. Jūs bėgate šalin, pamatę mirusį kūną. Jis toks baisus!

Ar yra gyvenimas po mirties? Iš tiesų, keistas klausimas… Kaip sakydavo Ošo, „Iš tikro klausimas yra ne tame, ar egzistuoja gyvenimas po mirties. Iš tikro klausimas yra ar jūs esate gyvas iki mirštant.“

Štai kur klausimas. Ar jūs gyvas dabar? Ar jūs budrus? Jūs gi miegate! Kokia gali būti mirtis sapne? Ji tokia pat sąlygiška ir virtuali, kaip ir pats sapnas. Kol laikome šį sapną tikru, tol bijome mirties – sapno pabaigos. Ši baimė veja mus šalin nuo pagrindinės gyvenimo mįslės įminimo. Kai sapnuotojas suvokia, kad sapnuoja, viskas pasikeičia. Jis šypsosi savo sapnui, gali žaisti jame, arba tiesiog stebėti, kaip jis atsitinka. Tuomet, net jei sapnas bando jus „numarinti“, jūs stebite tai su nuostaba, o gal linksmai.

Jis vis bando ir bando, o jūs vis stebite. Jūs Esate už sapno. Jūs – Sąmonė, suvokimas Aš Esu.

Kur dingo mirtis, kur dingo mirties baimė? Kas yra Aš Esu? Medituokite į tai.

***

Šios Didžiosios regimybės – yra pagimdytos šių priežasčių: prisirišimo prie kūno ir proto sapne (kurį vadiname būdravimu); sapno sureikšminimo ir sapnavimo, kad šis sapnas ir yra Visas gyvenimas; tapatinimosi su savo sapnu.

 Stebėkite ir nusimeskite svarbumą – Om.

 R.G.Narajanas

 P.S.

Priežastys, skatinančios iliuzijas ir kančias pagal Patandžalio Jogos sutras:

1. Avidya – nežinojimas. Šaliname mokydamiesi atskirti, kas tikra, o kas – ne, vystydami Vydą – dvasinę pasaulėvydą.

2. Asmita – regima, netikra pajauta, kad „aš – kūnas, protas ir jausmai“. Šaliname, vystydami Stebėtojo būseną, pajaučiame savo gilesnius agnos lygmenis ir dvasinį pradą, atsakydami į klausimą „Kas aš esu?“.

3-4. Raga ir dvesa – potraukis prie to, kas malonu ir atstūmimas to, kas nemalonu. Šaliname, vystydami pusiausvyros, darnos gyvenime pojūtį bei priešybių, dviejų gyvenimo pradų veikimo Suvokimą per Ramybę.

5. Abhinivesa – instinktai ir baimės. Šaliname, per atsipalaidavimą ir suvokimą atverdami tikrosios BŪVOS patirtį.

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

 www.yogi.lt

OLYMPUS DIGITAL CAMERA