Esė: Niekas negali kitaip

samo6Niekas negali kitaip./   Georgijus Gurdžijevas

 Ką reiškia ši trumpa, mįslinga dvasinio Mokytojo G.Gurdžijevo frazė? Paprasta? Praeivis nusistebės, kryptelės galva – keistuoliai…

Ir vis tik… Ne, kažkas giliau… įsiklausyk į vidinę tylą. Esmė skleidžiasi, lyg bežodis suvokimas. Užčiuopi siūlo galą ir imi Žinoti. Ištari, – matau!

Šios frazės esmė gana paprasta: tai Mokytojo paskatinimas Suvokimui. Tik suvokta išmintis, tapusi žmogaus patirtimi, yra Tikra. Visa kita – filosofijos ir koncepcijos. Kartais užtenka vienos frazės, vienos mantros. Kartais nereikia ir tiek. Visaip būna.

Kiek jau būta klausimų, užduotų mokytojams ar dangaus skliautui ir Saulei: ar turime laisvą valią, ar galime keisti ir keistis, o gal viskas nulemta? Suvok šią frazę ir gausi atsakymą.

Yra dalykų, kurie nesikeičia, kurie iš Aukščiausiojo. Yra žmogaus sritis, ką galime keisti. Jų santykis yra Gyvenimas. Pats Mokytojo buvimas, jo atėjimas ir mokymas jau reiškia pasikeitimų galimybę. Juk jis rodo kelią! Nėra jokio kelio, sakys prieštarautojai, viskas yra čia ir dabar!

Atsidusi, – gal būt, tik ne man… Reikia eiti. Ieškoti, ir pats nežinau ko. Gal tai Vartai? Ieškok, tų nedidelių ir sunkiai atrandamų Vartų, pro kuriuos galima Žengti. Baugu? Gal būt… Tačiau juk yra džiugesys, bent iš tolo, pamačius tuos Vartus? Net nepamačius, net tikint, kad jie yra TAU, kažkur, dar toli, už horizonto. Kliautis Mokytojo paliudijimu, kuris tuos Vartus rado ir praėjo. Grįžo, kad padėtų tau. Tikėjimas ir Žinojimas eina kartu. Mokinys ir Mokytojas.

Štai vėl sako kažkas: – viskas iliuzija, realių nerealumų panorama. Taip matyti nuo Aukščiausio Sąmoningumo kalno, jei matai. Tačiau Realybė būvoja (egzistuoja), ji yra.

-Aš Esu, – tyloje ištaria išminčius, nejudančiomis lūpomis ir meilės bei pilnatvės kupinomis akimis. Aš Esu Tai. Ieškotojas nuliūsta, – dar nejaučiu, dar rūkuose skendi, miglose manasis suvokimas…

-Ieškotojau, pažiūrėk atgal, į ieškojimų pradžią, savo sielos ilgesį žvelgiant į saulę ir žvaigždes. Ar galėjai neieškoti? Tiesiog gyventi kaip gyvenęs savo rutinoje ir bėgime, iš ryto į vakarą… Gal metei svarbius darbus, gal išėjai į Kelią, kažką pakeitei gyvenime, o gal… viskas savaime…. išėjo kažkaip.

Ir niekas negali kitaip.

Judi savo gyvenimo kreive, ir staiga blykstelėjimas, nušvitimas. O gal palaipsnis suvokimas, virsmo šauksmas, egzistencinė kančia. Ne. Tai Malonė. Juk daugelis lieka savosiose kančiose. O tavoji išgrynina Esmes.

- Kančia niekur nedingo, – sakai, – tačiau ji vis mažiau mano. Nors kartais dar sapnuoju, kad tai manoji.

„Niekas nedingsta, išskyrus skausmą. Nieko nelieka, išskyrus palaimą – tikrojo žinojimo, realaus prisilietimo, dieviškosios šviesos, Kelio į Dievą palaimą.“ („Senovės Komentaras“, iš Pakylėtųjų Mokytojų archyvų.)

Taip yra pasakyta senovės šventraščiuose. Užlieja sielą Ramybė. Gal ši Ramybė ir yra atsakymas? Per ją – Vienovė su viskuo, kas Yra. Kas buvo ir bus. Amžina sekundė, už laiko ir erdvės, belaikis Suvokimas. Kur manoji kančia? Viskas lekia ir mainos, staiga sustoja. Tyla. Kokia graži tyla, pilna tylos. Gera būti Jos dalimi. Besvorė erdvė – ne erdvė. Gera klausytis tokios Tylos, gera Būti joje ir jaustis jos dalimi. Susilieti ir nebesiskirti.

Taip (o gal būt ir kitaip) gimsta patyrimas. Jis yra sielos Vedlys, Viešpats Globėjas.

Niekas negali kitaip, juk pasakyta.

Šioje trumpoje frazėje – didžioji galimybė. Nes amžinybė, gamta nepažįsta „ne“! Tuomet skaitykim:

nieKAS neGALI KITAIP? Kas gali kitaip?!

Gal būt tas žmogus esi tu? Gal tai tavoji kryptis, tavoji galimybė?

Giliai įkvepiu, ir iškvėpiu. Ir dar, ir dar kartą. Ramuva.

Tebūnie Jums Šviesu.

R.G.Narajanas, 2013 07 04

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

 www.yogi.lt

samo6

Pakeliui į Mėnulio viršukalnę. Samotrakija.

Nirvani nuotr.