Iš Trejybės principo, kuris yra Meilė, Tiesa ir Šviesa (Evoliucija), gimsta pasaulis. Šių principų prasmes ir taikymą aiškina teosofiniai tekstai. Hindu šventieji raštai šiuos principus įvardina seka, kaip Sat – Chitt – Ananda. Sat yra Tiesa arba Suvokimas. Chitt yra Šviesa, Evoliucija arba Sąmonė ir Ananda yra aukščiausioji Palaima-Meilė, vadinama Prem (Param). Ir šie Trys sudaro Kūrėjo trikampį.
Ketverybės arba Žemės principas, čia pavadinti „Kasdienio elgesio principais“: Pirmasis – Švara ir tyrumas. Antrasis – asmeninių savybių ugdymas. Trečiasis – atsakomybė už savo veiksmus, žodžius, mintis ir jausmus. Ketvirtasis – Amžinojo Stebėtojo principas, kuris yra pirmasis ir paskutinis.
***
Iš Trejybės ir Ketverybės principo gimsta šventasis Septynetas, tobulai pasireiškiantis žmoguje įvairiais lygmenimis. Septyneriopo principo simbolis – septynios čakros, arba pagrindiniai žmogaus energetiniai centrai, esantys eteriniame – astraliniame lygmenyje.
Pirmieji penki centrai turi keturis lygmenis – fizinį, astralinį (emocinį), mentalinį (proto), dvasinį. Kiekvienas žemiau pateiktas principas per konkrečią čakrą veikia šiais keturiais lygmenimis. Aukščiausių dviejų čakrų skirstymas lygmenimis yra netikslingas.
***
Pirmasis principas (Muladhara čakra) – Tinkamas maistas. Pasireiškia kaip tinkamas maistas kūnui, jausmams, protui ir dvasiai. Kiekvienas žmogus spinduliuoja individualią bazinę vibraciją. Tai jo sąmonės lygmuo. Kartais evoliucija vyksta šuoliais, tačiau dažniausiai tai laipsniškas ir lėtas procesas. Todėl labai individualus. Kiekvienas turi prajausti, ko reikia jo kūnui, protui, jausmams ir dvasiai subalansuoti. Kad vyktų evoliucija ir judėjimas pirmyn. Pataikavimas juslėms – kelionė atgal, involiucija. Taip pat kritimu gali baigtis šokinėjimas per vystymosi etapus, įsivaizduojant, jog esi pasiekęs daugiau, nei yra iš tikro. Būk budrus ir sąmoningas ieškotojas. Nuolankiai judėk pirmyn.
*
Antrasis principas (Svadhisthana čakra) – Tinkamos savybės. Esmingiausios yra keturios: paprastumas, draugiškumas (geranoriškumas), savarankiškumas ir ryžtingumas. Šie primieji du lygmenys yra lyg fundamentas dvasiniam ieškotojui siekti Suvokimo. Tačiau tik visi kartu suteikia galimybę dvasiniam vyksmui ir jų hierarchija čia nėra esminis dalykas. Būti jose sąmoningai, švelniai ir tvirtai.
*
Trečiasis principas (Manipura čakra) – Tinkamos praktikos. Praktika yra individuali, tobulai pasireiškianti, kaip Gyvenimo Joga. Kiekvienam dvasinio skleidimosi etapui yra savos optimalios praktikos, jas būtina prajausti savimi, atliekant sąmoningai.
*
Ketvirtasis principas (Anahata čakra) – Malda ir dvasinis tyrumas. Ši čakra, lyg vartai tarp Žemės ir Dangaus. Jos atvėrimas suteikia Tikėjimą, kuris atveria visas duris ir anksčiau atrodytų šarvuotus vartus. Čia tobulai manifestuoja švaros principas, kaip dvasinė švara ir tyrumas. Tam turi būti švarūs ir subalansuoti žemesnieji energetiniai centrai. Žmogus – čia pasireiškia kaip tarpininkas tarp viršaus ir apačios, savimi įkūnydamas Vienybės Idėją, Hermio Trismegisto dėsnį „Kaip viršuje, taip ir apačioje, kaip danguje, taip ir žemėje“.
*
Penktasis principas (Višudha čakra) – Stebėsena arba Savistaba (Sakshi bhava). Be šio principo aprašytieji keturi neveiks, arba bus efektyvūs tik iš dalies. Šio principo įgyvendinimas paverčia žmogų dvasiniu ieškotoju. Tik Stebėtojas įgalima atskirti kūno-proto substanciją (kamarupa), nuo tikrosios žmogaus dvasinės prigimties (svarupa). Tik Stebėtojo stebimas pozityvumas gali tapti tvariu. Tik Stebėtojo pagalba praktika (paraktika) – gali tapti tvaria ir Vesti.
*
Šeštasis principas (Adžna čakra) – Meditacija ir Žinojimas (Džnana). Žinojimas prasideda trečiojoje čakroje, kai informacija priimama protu ir baigiasi čia, kai gimsta praktinė patirtis „už proto“ – aukštesnysis Aš. Išorės keliai į Žinojimą yra yra du – kelio pradžia vyksta per protą ar per jausmus. Proto kelias veda į Tiesą, o jausmų kelias – į Meilę. Jie yra viena. Išorinės kelionės formos yra pačios įvairiausios. Tai visos religinės kryptys, dvasiniai egregorai ir jogos. Rytų ir Vakarų dvasiniai ieškojimai susitinka teosofiniuose mokymuose, kaip dieviškoji išmintis. Meditacija – tai Pasaulio Dvasios (Mokytojo) Žodžio klausymas.
*
Septintasis principas (Sahasrara čakra) – Pusiausvyra (kaip vidinė realizacija) arba Platesnis Suvokimas. Tai tūkstantlapio lotoso žiedas. Lotosas auga žemėje iš žemės šaknimis gauna syvus, jo kotas paslėptas vandenyje. Reikia laiko, kol žiedas subręsta ir išsiskleidžia. Išorės stebėtojui matyti tik nuostabus žiedas vandens paviršiuje – ore. Jis spindi kaip saulė ir yra pilnas džiaugsmo dievo vaikas. Tačiau apačioje – žemėje, yra šio augalo šaknys, jo stiebas yra vandenyje. Taip jis tobulai pasireiškia visose stichijose. Pusiausvyra yra jogos (ir visų kitų) praktikų prasmė. Pasiekus pusiausvyrą, galima pajusti vidinę tylą. Tik tyloje ir tinkamu metu (Brahma Muhurta) skleidžiasi Dieviškasis Lotosas. Kai tyla stebi tylą – gimsta Mokytojo (Pasaulio Dvasios) mokinys.
R.G.
–
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.
www.yogi.lt
Apolono (Saulės principo) šventykla Delfuose, kur ilgus šimtmečius Žinojimą skleidė Delfų Orakulas.
R.G. Narajano nuotr.
Ketverybės arba Žemės principas, čia pavadinti „Kasdienio elgesio principais“: Pirmasis – Švara ir tyrumas. Antrasis – asmeninių savybių ugdymas. Trečiasis – atsakomybė už savo veiksmus, žodžius, mintis ir jausmus. Ketvirtasis – Amžinojo Stebėtojo principas, kuris yra pirmasis ir paskutinis.
***
Iš Trejybės ir Ketverybės principo gimsta šventasis Septynetas, tobulai pasireiškiantis žmoguje įvairiais lygmenimis. Septyneriopo principo simbolis – septynios čakros, arba pagrindiniai žmogaus energetiniai centrai, esantys eteriniame – astraliniame lygmenyje.
Pirmieji penki centrai turi keturis lygmenis – fizinį, astralinį (emocinį), mentalinį (proto), dvasinį. Kiekvienas žemiau pateiktas principas per konkrečią čakrą veikia šiais keturiais lygmenimis. Aukščiausių dviejų čakrų skirstymas lygmenimis yra netikslingas.
***
Pirmasis principas (Muladhara čakra) – Tinkamas maistas. Pasireiškia kaip tinkamas maistas kūnui, jausmams, protui ir dvasiai. Kiekvienas žmogus spinduliuoja individualią bazinę vibraciją. Tai jo sąmonės lygmuo. Kartais evoliucija vyksta šuoliais, tačiau dažniausiai tai laipsniškas ir lėtas procesas. Todėl labai individualus. Kiekvienas turi prajausti, ko reikia jo kūnui, protui, jausmams ir dvasiai subalansuoti. Kad vyktų evoliucija ir judėjimas pirmyn. Pataikavimas juslėms – kelionė atgal, involiucija. Taip pat kritimu gali baigtis šokinėjimas per vystymosi etapus, įsivaizduojant, jog esi pasiekęs daugiau, nei yra iš tikro. Būk budrus ir sąmoningas ieškotojas. Nuolankiai judėk pirmyn.
*
Antrasis principas (Svadhisthana čakra) – Tinkamos savybės. Esmingiausios yra keturios: paprastumas, draugiškumas (geranoriškumas), savarankiškumas ir ryžtingumas. Šie primieji du lygmenys yra lyg fundamentas dvasiniam ieškotojui siekti Suvokimo. Tačiau tik visi kartu suteikia galimybę dvasiniam vyksmui ir jų hierarchija čia nėra esminis dalykas. Būti jose sąmoningai, švelniai ir tvirtai.
*
Trečiasis principas (Manipura čakra) – Tinkamos praktikos. Praktika yra individuali, tobulai pasireiškianti, kaip Gyvenimo Joga. Kiekvienam dvasinio skleidimosi etapui yra savos optimalios praktikos, jas būtina prajausti savimi, atliekant sąmoningai.
*
Ketvirtasis principas (Anahata čakra) – Malda ir dvasinis tyrumas. Ši čakra, lyg vartai tarp Žemės ir Dangaus. Jos atvėrimas suteikia Tikėjimą, kuris atveria visas duris ir anksčiau atrodytų šarvuotus vartus. Čia tobulai manifestuoja švaros principas, kaip dvasinė švara ir tyrumas. Tam turi būti švarūs ir subalansuoti žemesnieji energetiniai centrai. Žmogus – čia pasireiškia kaip tarpininkas tarp viršaus ir apačios, savimi įkūnydamas Vienybės Idėją, Hermio Trismegisto dėsnį „Kaip viršuje, taip ir apačioje, kaip danguje, taip ir žemėje“.
*
Penktasis principas (Višudha čakra) – Stebėsena arba Savistaba (Sakshi bhava). Be šio principo aprašytieji keturi neveiks, arba bus efektyvūs tik iš dalies. Šio principo įgyvendinimas paverčia žmogų dvasiniu ieškotoju. Tik Stebėtojas įgalima atskirti kūno-proto substanciją (kamarupa), nuo tikrosios žmogaus dvasinės prigimties (svarupa). Tik Stebėtojo stebimas pozityvumas gali tapti tvariu. Tik Stebėtojo pagalba praktika (paraktika) – gali tapti tvaria ir Vesti.
*
Šeštasis principas (Adžna čakra) – Meditacija ir Žinojimas (Džnana). Žinojimas prasideda trečiojoje čakroje, kai informacija priimama protu ir baigiasi čia, kai gimsta praktinė patirtis „už proto“ – aukštesnysis Aš. Išorės keliai į Žinojimą yra yra du – kelio pradžia vyksta per protą ar per jausmus. Proto kelias veda į Tiesą, o jausmų kelias – į Meilę. Jie yra viena. Išorinės kelionės formos yra pačios įvairiausios. Tai visos religinės kryptys, dvasiniai egregorai ir jogos. Rytų ir Vakarų dvasiniai ieškojimai susitinka teosofiniuose mokymuose, kaip dieviškoji išmintis. Meditacija – tai Pasaulio Dvasios (Mokytojo) Žodžio klausymas.
*
Septintasis principas (Sahasrara čakra) – Pusiausvyra (kaip vidinė realizacija) arba Platesnis Suvokimas. Tai tūkstantlapio lotoso žiedas. Lotosas auga žemėje iš žemės šaknimis gauna syvus, jo kotas paslėptas vandenyje. Reikia laiko, kol žiedas subręsta ir išsiskleidžia. Išorės stebėtojui matyti tik nuostabus žiedas vandens paviršiuje – ore. Jis spindi kaip saulė ir yra pilnas džiaugsmo dievo vaikas. Tačiau apačioje – žemėje, yra šio augalo šaknys, jo stiebas yra vandenyje. Taip jis tobulai pasireiškia visose stichijose. Pusiausvyra yra jogos (ir visų kitų) praktikų prasmė. Pasiekus pusiausvyrą, galima pajusti vidinę tylą. Tik tyloje ir tinkamu metu (Brahma Muhurta) skleidžiasi Dieviškasis Lotosas. Kai tyla stebi tylą – gimsta Mokytojo (Pasaulio Dvasios) mokinys.
***
www.yogi.lt
Apolono (Saulės principo) šventykla Delfuose, kur ilgus šimtmečius Žinojimą skleidė Delfų Orakulas.
R.G. Narajano nuotr.<><>< -->